Iš kanapių spalių statys modernius tvartus

2021/10/04

Doc. dr. Raimondo Šadzevičiaus rankose – statybinis blokelis, kurį jis su kolegomis pagamino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos laboratorijoje.

Perdirbant pluoštines kanapes lieka daug spalių. „Jie gali būti naudojami statant žemės ūkio ir kitus pastatus. Iš kanapių spalių pagamintas betonas yra tvirtas, atsparus ugniai“, – praėjusią savaitę vykusios parodos „Ką pasėsi... 2021“ seminare tikino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Raimondas Šadzevičius, kartu su kolegomis doc. dr. Vincu Gurskiu ir lektoriumi Dainiumi Ramukevičiumi skaitydamas parengtą pranešimą apie kanapių spalių betono naudojimą žemės ūkio gamybiniams pastatams.

Sugeria anglies dvideginį

Mokslininkai pabrėžia, kad pastatų su pluoštinių kanapių spaliais statyba atitinka Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus, mat kanapių spaliai – natūrali, vietinė, ekonomiška, efektyvi, atsinaujinanti statybinė medžiaga kaip ir mediena. Be to, auginant pluoštines kanapes ir jų perdirbimo atlieką spalius panaudojant statyboje galima lengviau pasiekti vieną iš pagrindinių žaliojo kurso tikslų – sumažinti anglies dvideginio (CO₂) emisiją. Juk augdamos kanapės CO₂sukaupia gerokai daugiau nei tokio pat ploto miškas. Tonoje kanapių spalių betono sukaupta apie 325 kg CO₂.

„Diegiant ekologiškos ir ekonomiškai efektyvios žemės ūkio statinių statybos principus siūloma naudoti efektyvias, vietines, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas medžiagas, kurios sumažintų pastatų statybos ekonomines sąnaudas, nepažeidžiant aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės, žemės ūkio produkcijos kokybės ir kitų reikalavimų“, – savo ir V. Gurskio, D. Ramukevičiaus mintis seminare dėstė R. Šadzevičius. Esą Lietuvos statinių sienoms įrengti panaudoti šalyje užaugintų kanapių spaliai padidintų ir vietos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą – ne tik padėtų sumažinti CO₂ emisiją, aplinkos oro taršą.

Atitinka statybos reikalavimus

Kanapių spalių betonas, kaip natūrali šilumą izoliuojanti medžiaga, gali būti naudojama pastatų statyboje, nes atitinka pagrindinius statinių reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės ir naudojimo saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; tvaraus gamtos išteklių naudojimo.

Pasak mokslininkų V. Gurs-kio, R. Šadzevičiaus ir D. Ramukevičiaus, kanapių spaliais apšiltintuose pastatuose pagerėja darbo ir gyvenimo kokybė, gaunama ekonominė nauda, sumažėja aplinkos teršimas, pagražėja renovuoti pastatai, šalis tampa mažiau priklausoma nuo importuojamų energijos ir žaliavų šaltinių. Šiltinti naudojant atsinaujinančias medžiagas taupomos neatsinaujinančios žaliavos.

Lietuvoje pluoštinių kanapių plotai sudarė: 2011 metais – 65 ha, 2012 metais – 130,48 ha, 2013 metais – 282,69 ha, 2014 metais – 1 063,09 ha, 2015 metais – 2 349,41 ha, 2016 me-tais – 2 453,84 ha, 2017 metais – 2 479,39 ha, 2018 metais – 3 910,58 ha, 2019 metais – 9 182,03 ha, 2020 me-tais – 5 284,76 ha, 2021 metais – 4 780,12 ha. Tikėtina, kad šalyje kitąmet bus auginama gerokai daugiau pluoštinių kanapių, mat, įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms, įteisinančioms visų šio augalo dalių perdirbimą, jau galima perdirbti ir kanapių žiedus, lapus, ne tik sėklas ir stiebus.

Spalių daugiau nei pluošto

Statybiniai blokeliai, pagaminti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos laboratorijoje iš pluoštinių kanapių spalių.

Pasak mokslininkų trijulės, vieno hektaro pluoštinių kanapių plote užauginama 6–18 t sausos žaliavos. Ją perdirbus gaunami du trečdaliai spalių ir trečdalis pluošto.

Antai iš Lietuvoje 2018 metais užaugintų pluoštinių kanapių buvo galima gauti 15–35 tūkst. t spalių ir 5–12 tūkst. t pluošto.

Spaliai gaunami perdirbant atsiklojėjusius stiebelius, o pluoštas – atskiriant jį nuo stiebo. Statybose gali būti naudojami kanapių spaliai ir pluoštas. Kanapių pluoštas tinka šilumą izoliuojančios vatos, o spaliai – betono gamybai.

Šalyse, kuriose nebuvo draudžiama auginti pluoštinių kanapių, seniai iš jų gaminama vata. Ji mažo tankio ir nelaidi šilumai.

Kanapių spaliai gali būti naudojami kaip užpildas gaminant šilumą izoliuojančius, o mažaaukštei statybai – ir konstrukcinius bei šilumą izoliuojančius betonus. Pastato siena iš pluoštinių kanapių spalių betono gana šilta. Vis dėlto sunku pasiekti, kad toks betonas vienu metu būtų ir termoizoliacinis, ir konstrukcinis. Didesnes apkrovas išlaiko tik didesnio tankio bei stiprio kanapių spalių betonas, tačiau jis laidesnis šilumai.

Būtina tinkuoti

Šilumos laidumui per sienas sumažinti dažniausiai naudojama karkasinė sistema, kai pastato karkasas pripildomas pluoštinių kanapių mažo tankio betono. Tuomet karkasas perima konstrukcijų perduodamas apkrovas ir užtikrina mechaninį pastato atsparumą bei pastovumą.

Netinkuotas kanapių spalių betonas sunkiai užsiliepsnoja. Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais – kur kas degesnis.

Pluoštinių kanapių spaliai.

Kanapių spalių betonas neturi kenksmingų medžiagų. Jis neleidžia patalpose augti grybams ir pelėsiams – alerginių ligų šaltiniui, taip pat laidus garams ir kitai drėgmei. Tokios sienos vidinis tinkas ar kita apdaila turi būti mažiau laidūs garams nei išorinis. Tada sienoje nesikaupia drėgmė. Pastatai iš 30 cm storio kanapių spalių betono blokelių labai gerai izoliuoja garsą – atitinka akustinio komforto reikalavimus, keliamus A klasės pastatams.

Eksperimentuos 18 ūkininkų

„Antrinę žaliavą – kanapių spalius panaudojus betone pagerinamos termoizoliacinės savybės ir į aplinką išsiskiria mažiau CO₂“, – tvirtina mokslininkai R. Šadzevičius, V. Gurskis ir D. Ramukevičius. Jie, norėdami įrodyti ir populiarinti šias ir kitas pluoštinių kanapių spalių panaudojimo statyboje galimybes, pradėjo vykdyti parodomąjį projektą „Atsinaujinančių energijos šaltinių, tvariosios statybos bei „išmanaus tvarto“ principų panaudojimas žemės ūkio gamybiniuose pastatuose“. Jį finansuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Projekte dalyvaus 18 šalies ūkininkų iš Kauno, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Šiaulių ir Tauragės apskričių. Vienų iš jų valdose bus iš pluoštinių kanapių spalių betono pastatyti nedideli ūkiniai pastatai, skirti vištoms ar triušiams, kitiems smulkiems naminiams gyvūnams. Kitų ūkininkų tvartuose atsiras iš šios medžiagos padarytų šiltų atitvarų veršeliams, ėriukams, kitiems naminių gyvulių jaunikliams.

„Gerai iš pluoštinių kanapių spalių betono pastatyti statiniai gali būti naudojami apie 100 metų“, – seminare tikino R. Šadzevičius. Jis, V. Gurskis, D. Ramukevičius siūlo tvarte atitvaras lieti iš tokios sudėties betono: dvi masės dalys rišamųjų medžiagų (pavyzdžiui, 90 proc. hidratinių kalkių ir 10 proc. cemento mišinio), viena masės dalis kanapių spalių ir apie dvi dalis vandens; vietoj cemento gali būti naudojami kiti aktyvieji mineraliniai priedai.