Iš problemų gimsta partnerystė

Gamta – visų namai. O namus reikia prižiūrėti, atidžiai ir nuolat jais rūpintis. Tai puikiai žino ūkininkai ir medžiotojai. Aplaidumas ar tinginystė kaipmat duoda vaisių. Todėl ūkininkus ir medžiotojus vienija veiklos partnerystė ir požiūrio į gamtą bendrystė.

Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.

Vilkai, gervės ir kiti nemalonumai

Kai ištinka nenugalimos gamtos jėgos, nieko nepadarysi – vėjai, audros, krušos, liūtys užeina ir praeina. Tačiau yra ir mažesnių jėgų – gervių, kovų, žąsų, bebrų, elnių, vilkų. Jie turėtų gyventi ir maitintis ten, kur jų namai, gamtoje, bet nežino įstatymų ir elgiasi laisvai.

„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos, paskambinau medžiotojams, darykit ką nors. Švariai nulesė kukurūzus, beveik 50 ha,“ – prieš gerą mėnesį apie savo vargus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė.

Medžioklės žinovui Gaudentui Baikauskui teko užduotis išrašyti medžioklės trofėjų vertę liudijančius sertifikatus.

Gaudentas Baikauskas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas, pasakojo apie kito ūkininko pagalbos prašymą: „Pelyšių kaime vilkai gąsdina žmones. Tai vyksta dabar, šių dienų reikalai. Veršelis buvo paliktas kieme prie traktoriaus. Sudraskė. Jau trečią toje vietoje nuo gegužės mėnesio, nuostolių patyrė du kaimynai. Juodpėnuose, toje pačioje Šimonių seniūnijoje, avys papjautos. Žmonės piktinasi, kad niekam tai nerūpi. O mes esame pirmieji, kurie tai išgirstame, gauname pylos, juk esame medžiotojai, privalome daryti tvarką, taip žmonės supranta.“

„Negalime“, – pabrėžė medžioklės žinovas. Yra tvarka, yra medžioklės sezono terminai, yra saugomos gyvūnų rūšys, yra taisyklės, kurios neleidžia medžiotojui su šautuvu šlaistytis prie gyvenviečių.

Pasak G. Baikausko, laukinė gyvūnija ūkininkams visokių eibių pridaro, ir ne tik vilkai, ne tik gervės, ne tik pavasarį.

„Labai pagausėjo elnių. Vienas ūkininkas medžiotojas guodėsi, kad elniai nusiaubė žirnių lauką. Ir užeina ne vienas ar keli, o trisdešimt. Kas po tokio pulko vaišių belieka? Kitas ūkininkas pasakojo pievoje radęs išdraskytus, subadytus šienainio ritinius. Ten, pasirodo, paaugusiems elnių jaunikliams patogi vieta kasytis ragus. Ir pašaras jau sugadintas.“

Medžiotojai pastebi, kad daugiau atsiranda ir kitokių plėšrūnų – lūšių, barsukų. Jiems reikia maisto, atitinkamai netrukus sumažėja kurapkų, kiškių. Anksčiau būdavo gyventojų skundų dėl bebrų, kad užtvenkia sodybų kiemus, ganyklas. Dabar to nebėra, gal melioraciją žmonės labiau susitvarkė, bebrai persikraustė į natūralias buveines, Kupiškio marių salos pakrantėse jų daug pastebima, užtat ten dabar rūpesčių turi savivaldybė.

„Gamta pati reguliuoja rūšių išplitimą ir gausą, mitybos grandinėje viskas yra susiję, visi reikalingi. Ir jeigu kažkam pavyksta kitų sąskaita užkariauti mitybos plotą, netrukus galima tikėtis, kad ten atsiras pusiausvyrą sugrąžinančių plėšrūnų. Arba išplis ligos, kurios sumažins gyvūnų skaičių“, – kalbėjo G. Baikauskas.

Ilgametis aplinkosaugos pareigūnas prisiminė, kaip dar sovietmečiu, gal aštuntojo dešimt­mečio pabaigoje, medžiotojai buvo įpareigoti sumažinti kovų ir kovarnių skaičių, kaip įrodymą valdžiai reikėdavo pristatyti nušauto paukščio koją. Prieš keletą dešimtmečių Kupiškio rajono valdžia aktyviai kovojo su miestą apnikusiais, Kupos pakrančių medžius graužiančiais bebrais. Už gyvūną sumokėdavo po 50 litų. Bebrai neatlaikė, gyvi likę pasitraukė ieškoti kitų buveinių.

Tvarus išteklių naudojimas

Kupiškio r. savivaldybės žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva teigė, kad tikimąsi nustatyti ir sumedžioti probleminį vilką.

Taigi, ką gali padaryti medžiotojai, kai ūkininkai kreipiasi pagalbos, patys nebeįstengdami apsisaugoti ir apsiginti nuo tokios gamtos, kuri kėsinasi į žmogaus darbo vaisius? Tiesa, reikia pripažinti, kad žmogus savo darbus dirba ir derlius augina mažindamas laukinės gyvūnijos ir augmenijos buveines, teritorijas, taigi, jų namus. Tai dabar pripažinta, žemdirbiai kalba apie tvarų, tausojantį ūkininkavimą. Jie nelinkę skųstis dėl kiekvieno prarasto daigo ar išmindžiotos pasėlių galulaukės, bet pyktis sukyla ir širdį suskausta dėl dešimčių suniokotų hektarų, prarandamų veislinių gyvulių.

Visa tai galima vertinti kaip sutrikdytos gamtos rezultatą, ir tai turi kam nors rūpėti. „Rūpi, žinome ir apie situaciją, ir apie vilkų padarytus nuostolius. Juod­pėnuose jau nustatyta patirta žala dėl sudraskytų avių. O dėl veršelių Pelyšių kaime dabar vyksta tyrimas, organizuota stebėsena. Pranešta aplinkosaugos agentūrai, dirba specialistas, pastatyta aparatūra, vaizdo kamera. Yra galimybė, vadinamasis konkretaus plėšrūno išėmimas iš gamtos, nelaukiant vilkų medžioklės sezono pradžios (nuo spalio 15 d.). Tikimės, kad šios pastangos nebus tuščios, laukiame, kaip pasiseks“, – ŪP sakė Kupiškio r. savivaldybės žemės ūkio ir bend­ruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva.

LMŽD Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža redakcijai teigė suprantąs ūkininkų rūpesčius dėl laukinių žvėrių ir paukščių, patikino, kad jų reikalavimai valdžiai priimti konkrečius sprendimus dėl patiriamos žalos yra racionalūs. Būtina tvarka, ji turi būti visiems aiški, tvarkomasi be ilgų diskusijų, kaip tai daroma daugelyje Europos Sąjungos šalių.

LMŽD Kupiškio skyriaus vadovo Bronislovo Domžos teigimu, medžiotojų ir žemdirbių draugystė sena bei patikima.

„Žvėrių tikrai yra daug, jiems reikia maisto ir jie jo ieško. Dabar žvėrių padaugėjo, pandemijos metai kiek pristabdė ir gal kiek sutrikdė medžiotojų veiklą. Jeigu gamtoje susijaukia natūrali pusiausvyra, reikia žmogaus rankos, neleisti kurios nors rūšies pertekliaus, viršenybės. Medžiotojai yra atsakingi, kad medžioklės ištekliai būtų naudojami racionaliai, tvariai, tausojančiai, išliktų laukinių gyvūnų ir jų buveinių įvairovė, tai propaguoja Tarptautinė medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba“, – teigė B. Domža.

Vadinasi, ir medžiotojai, ir žemdirbiai savo veikloje siekia to paties aplinkos ir visos gamtos gyvybės tvarumo bei tausojimo, jie – partneriai, bent jau teorijos, idėjų lygmenyje. Praktika, tikėtina, pažeria ir netikėtumų, ir problemų.

Medžioklės trofėjų vertinimui buvo pristatyta įspūdingų elnių ragų, šie – „Ažuolo“ klubo, jo pirmininkė Vida Kaupienė džiaugiasi laimikiais.

Partnerystė tęsiasi dešimtmetį

B. Domžos teigimu, ūkininkai yra teisūs, sakydami, kad laukinių žvėrių daroma žala pastaraisiais metais išaugo – tai natūralu, intensyvi žemdirbystė, miškininkystė sumažino žvėrims ir paukščiams ramių gamtos buveinių teritorijas. Todėl jie nepaliks ramybėje ūkininkų ir jų laukų, valdžia privalo tai spręsti nedelsdama nuostolių kompensacijų forma ar kitomis paramos priemonėmis.

Neseniai atliktas medžioklės trofėjų, sumedžiotų per pastaruosius ketverius metus, įvertinimas. Jis pirmą kartą buvo organizuotas regionuose, siekiant palengvinti darbo krūvius ekspertams. LMŽD tarybos narys B. Domža organizavo Panevėžio apskrities rajonų medžiotojų laimikių įvertinimą.

„Sulaukėme per 500 trofėjų, daugiausia elninių žvėrių ragų, plėšriųjų žvėrių – vilko, barsuko, lapės – kaukolių. Viskas pasverta, išmatuota, apžiūrėta, kelias dienas dirbo 14 ekspertų. Pagal parametrus 39 trofėjai įvertinti aukso medaliu, 65 sidabro, 71 bronzos. Dalis darbų jau eksponuojami respublikinėje trofėjų parodoje Raudonės pilyje. Kupiškėnai pamatys trofėjus šventėje prie Pyragių ežero. Visi pasiilgę tokio bendravimo“, – sakė pašnekovas.

Šventėje, tikėtina, bus pratęsta Kupiškio ūkininkų ir vietos medžiotojų organizacijos bendradarbiavimo sutartis. Partnerystės idėja kilo beveik prieš dešimtį metų, sutartis vis pratęsiama. Bendradarbiavimas tampa vis natūralesnis ir glaudesnis, nes abi šios bendruomenės turi giminiškų veiklų, panašių idėjų ir tą pačią misiją – branginti žemę, tausoti gamtos išteklius.

 

Autorės ir Banguolės ALEKNIENĖS-ANDRIJAUSKĖS nuotraukos

2022.07.25

ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Saulius Kareiva, Bronislovas Domža, Gaudentas Baikauskas, LMŽD