Iš Vyriausybės strateginių dokumentų dingo žemės ūkis

Ministras Pirmininkas neseniai perskaitė Seimui Vyriausybės 2019 m. veiklos ataskaitą ir pirmą kartą per tokių pranešimų istoriją nepaminėjo, ką valdžia pernai padarė, kad Lietuvos žemės ūkis sustiprėtų. Apie žemės ūkį apskritai nieko nebuvo pasakyta – nei blogo, nei gero. Valdžia buvo abejinga ūkininkų vargams 2019 m., kurie laikomi ekonomikos klestėjimo ir augančių valstybės pajamų metais, ar prisimins žemdirbius šiemet, kai po koronaviruso krizės bus daug prašančių valstybės paramos?

Stebukladarių Vyriausybė

Gegužės 12 d. visą valandą premjeras Saulius Skvernelis gyrėsi, kaip Lietuva pernai virto pensininkų, daugiavaikių šeimų ir verslininkų rojumi. „Dieną ir naktį dirbusi“ Vyriausybė ryžtingai sutriuškino šešėlinę ekonomiką, pakėlė algas mokytojams, gydytojams, susigrąžino į Lietuvą daugiau emigrantų, negu per tą patį laiką mūsų šalis neteko į užsienį nutekėjusių protų ir darbo rankų. Tarsi nujausdama artėjančią koronaviruso krizę, Vyriausybė sutaupė ir juodai dienai – per milijardą eurų. Sklandžiai, smagiai premjeras atsakinėjo ir į nesudėtingus, draugiškus parlamentarų klausimus. Irgi ne apie žemės ūkį.

Nutraukė pagyras

Premjero pagyros nutrūko, kai prie Seimo plenarinių posėdžių salės mikrofono stojo parlamentaras Algimantas Salamakinas ir trumpai drūtai paklausė: jeigu pernai Lietuva taip gerai gyveno, kodėl žemdirbiai žalius kryžius pakelėse statė ir traktoriais miestuose važinėjo? Pasitaręs su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu S. Skvernelis nebe taip entuziastingai paaiškino, kad rinkimų metais ūkininkus sukurstė opozicinės partijos, socdemai ir krikdemai konservatoriai, o svarbiausias Vyriausybės agrarinis šių metų uždavinys bus žemdirbių naudai toliau tobulinti, pertvarkyti maisto gamybos ir tiekimo grandinę.

Žadėjo aukso kalnus

„Premjeras kalbėjo penkiolika, dvidešimt minučių, pakiliai pasakojo apie „šešias svarbiausias struktūrines reformas: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, mokslo ir technikos naujovių, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų“, žadėjo aukso kalnus policininkams, mokytojams ir gydytojams. Įpusėjo savo panegiriką, jau pradėjo rankioti, dėlioti pranešimo teksto popierius baigdamas kalbėti, o apie žemės ūkį – nė žodžio. Tada ir užvirė mano širdis. Nuo 1992 m. esu renkamas į Seimą. Ir neprisimenu jokio premjero, kuris, atsiskaitydamas Seimui dėl Vyriausybės veiklos, ilgiau ar trumpiau nepakalbėtų apie žemės ūkio būklę. Net liberalai, kuriems žemės ūkis nerūpi, kažką burbtelėdavo. Taip dar niekas nebandė nusivalyti kojų į žemdirbius!“ – pasipiktinęs „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys A. Salamakinas.

Veiksmas ir atoveiksmis

Bet, anot A. Salamakino, po veiksmo dažniausiai būna ir atoveiksmis.

„Valdantieji „valstiečiai“ atstūmė svarbiausius savo rinkėjus ūkininkus. Nepadės nei valdžios pamaloninti pensininkai, nei daugiavaikės šeimos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pakartotinai laimėti Seimo rinkimų. Tais vienkartiniais 200 eurų priedais vasarai baigiantis prieš pat rinkimus ir 120 eurų vaiko pinigais pensininkai, šeimos džiaugsis labai trumpai. Reikia remti tuos, kurie didina valstybės vidaus produktą, nacionalines pajamas. Pensininkai tiek nenuskurdo per pandemiją kaip skundžiasi. Bet neabejotinai nukentės, jei žlugs mūsų gamybos sektorius, kuriantis pridėtinę vertę. Ir kaime, ir mieste. Tada tai tikrai verks socialiai remiamos daugiavaikės šeimos ir pensininkai, nes jiems tiesiog nebus iš ko mokėti pašalpų ir pensijų. O Seimo Kaimo reikalų komitetas vis viena nagrinėjo Vyriausybės ataskaitą. Ministras turėjo išvardyti, ką gero Vyriausybė nuveikė žemės ūkiui 2019 metais“, – tvirtino parlamento senbuvis A. Salamakinas.

Tyrimo komisijai bus darbo

Be to, A. Salamakino manymu, naujasis Seimas, matyt, įkurs laikinąją specialią komisiją, kuri tirs, ar teisėtai po pandemijos S. Skvernelio Vyriausybė švaistė valstybės rezervo lėšas įvairioms socialinėms grupėms pravalgyti, užuot padėjusi verslininkams, pramonės įmonėms, daržovių augintojams, pieno gamintojams atgauti ikipandemines, ikikarantinines jėgas.

Žemės ūkio rūmai piktinasi, kad Vyriausybė tūpčioja aplink savo planą ekonomikai po karantino stiprinti ir koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms žemės ūkiui mažinti, dokumentą nerangiai taiso ir tobulina, o Latvija panašų dokumentą jau suderino su Europos Komisija (EK) ir gali jį vykdyti.

Pokalbių rekordininkas

„Į Latvijos spendimus nesigilinau, net nežinau, kokius planus jie nusiuntė Briuseliui, bet tvirtai galiu pasakyti, kad Lietuva savo pagalbos žemės ūkiui priemonių paketą jau parengė. Tik reikia laiko, kad jį būtų galima įgyvendinti. Juk ministrai ne tik tarpusavyje turi aptarti planą, bet ir išsiuntinėti jį socialiniams partneriams: ūkininkams, žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Reikia nuspręsti, iš kokių lėšų pagalba bus finansuojama, nes be pinigų bet koks projektas – tik popierius.

Po visų šių parengiamųjų darbų susitarti su Briuseliu bus lengva. Ministras A. Palionis, galima sakyti, yra pokalbių su aukštais EK pareigūnais rekordininkas. Su EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Januszu Wojciechowskiu kokius penkis kartus susitiko. Tai tikrai“, – teigė žemės ūkio ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.

Trūksta patirties

Pasak ministro patarėjo, kiekvienam iš mūsų, Lietuvai ir visam pasauliui pirmą kartą tenka dorotis su tokios ne tik medicininės, bet ir ekonominės epidemijos pasekmėmis, todėl patirties trūksta.

„Ministerija dirba, skaičiuoja, tariasi. Įvairios socialinės grupės prašo padėti, nes neišgyvens, nuolat išgirstame naujus žemdirbių reikalavimus. Bet būtina racionaliai, protingai, ūkiškai mąstyti, efektyviai išdalyti paramą – duoti tiems, kuriuos labiausiai sugniuždė pandemija. Žemės ūkis – taip pat ekonomikos, verslo dalis, o apie lietuviško verslo ateitį Vyriausybės ataskaitoje daug rašoma“, – tikino R. Gorbačiovas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus juokauja, kad Vyriausybė negali pasigirti, kad kaip nors padėjo žemdirbiams geriau gyventi, tai nieko savo kūrinėlyje ir nerašo apie žemės ūkį.

Amžinai blaškėsi

„Per visą ministrų kabinetui skirtą ketverių metų laikotarpį Vyriausybės programai įgyvendinti visai Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai trūko nuoseklumo. Amžinai blaškėsi. Jokios žemės ūkio vizijos nei iš premjero, nei iš ministrų neišgirdome. Ir kokios gali būti įžvalgos, jeigu žemės ūkio ministrai dažnai nė metų neišbūna savo postuose, o pačios ministerijos likimas neaiškus. Nė nežinia, į kelias dalis bus sukapota. Ministrų veiklos kryptys buvo visiškai priešingos. Vienas rašė žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą, kitas į miltus sumalė pirmtako pastangas, o pats sugalvojo visiškai nevykusį, tik ūkininkus kiršinantį žemdirbių savivaldos mokestį – 1 eurą už žemės ūkio naudmenų hektarą. Žemės ūkio politika kaskart kitokia. Iš pradžių leidžiama smulkinti žolę, po metų nė šienauti negalima. Lietuva – žalienų, žolės kraštas. Puikiausi pašarai karvėms, kiaulėms, avims, ožkoms. Mūsų šalis – ideali vieta gyvulininkystei, kuri sukuria daug darbo vietų, plėtoti. O kai nematyti jokio proveržio, tai nėra ko pasakyti ir parašyti“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino dr. A. Svitojus.

Verslas svarbus valstybės gyvenimui

Ieva VALEŠKAITĖ

^{Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė}

Koronaviruso pandemija parodė, kokie svarbūs valstybės gyvenimui verslai, laisvoji rinka. Užteko dviejų karantino mėnesių, įšaldžiusių Lietuvos ekonomiką, kad šalis nuriedėtų į tokią gilią bedugnę, iš kurios teks ropštis labai sunkiai. Priemonių verslui gelbėti Vyriausybė siūlo, bet jos labai vėluoja.

Valstybės įsteigta finansinių paslaugų ir verslo finansavimo įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nustato labai painias ir kasdien besikeičiančias sąlygas pagalbos prašantiems verslininkams.

Didžiulė blogybė – Vyriausybės lengvabūdiškas sumanymas smarkiai skolintis. Planas – 5 mlrd. eurų, bet ir tai tikriausiai dar ne riba. O kaip reikės grąžinti skolas – tokias mintis Vyriausybė varo šalin. Blogiausia, kad bus skolinamasi visai ne ekonomikai stiprinti, o pataikaujama gausioms šeimoms, pensininkams. Bet pensijos fiksuotos, senoliai negaus mažiau, o verslininkų pajamos per karantiną smarkiai susitraukė.

Jei visus pasiskolintus ir dar su didelėmis palūkanomis pinigus Vyriausybė išleis vaikydamasi trumpalaikės egoistiškos naudos (rinkėjams papirkti), tai dar ilgai krizės pasekmių neįveiksime.

Dirbantieji yra labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusi socialinė grupė. Neteko darbo arba iš jų atlyginimų liko tik skatikai. Girdime ir tikrai vertingų idėjų, kaip reikėtų tvarkytis po pandemijos. Siūloma nuo 20 proc. iki 15 proc. mažinti gyventojų pajamų mokestį. Prezidento Gitano Nausėdos sumanymas. Sustiprėtų Lietuvos visuomenės vidurinioji klasė

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas