Žievėgraužio tipografo ir vėjo pažeidimų mastas eglynuose

18 girininkijų teritorijose buvo žvalgytas 561 medynas. Žvalgymo vietos valstybiniuose miškuose sudarė 74 proc., privačiuose – 26 proc. 

Žvalgymų metu šviežiai žievėgraužio tipografo apniktos eglės rastos 14 proc. visų žvalgytų vietų. Gausiausiai – Kazlų Rūdos, Šalčininkų ir Nemenčinės regionuose, o mažiausiai – Šakių ir Tauragės regionų teritorijose. Prienų regione šviežiai žievėgraužio tipografo pažeistų eglių išvis nerasta. Šviežiai apniktose eglėse kenkėjai dažniausiai dar tik graužė takus (38 proc. nuo fiksuotų židinių), tačiau gausu buvo ir atvejų kuomet po eglių žieve jau vystėsi lervos (37 proc.). Kiek rečiau buvo aptinkami kenkėjų sudėti kiaušinėliai (21 proc.). Kenkėjo lėliukių (2,5 proc.) ar naujos kartos vabalų (1,5 proc.) rasta tik pavieniais atvejais.

Žievėgraužio tipografo ankstesniais metais nudžiovintų (sausų) eglių vidutiniškai fiksuota 18 proc. nuo visų žvalgytų vietų. Gausiausiai – Šalčininkų ir Nemenčinės regionuose, o mažiausiai – Kazlų Rūdos ir Tauragės regionų teritorijose.

Vėjo išlaužtų ar išverstų eglių rasta 4 proc. nuo visų žvalgytų vietų. Dažniausiai vėjo pažeidimai buvo aptinkami Šalčininkų (7 proc.) ir Nemenčinės (6 proc.) regionų teritorijose augančiuose miškuose. Vėjo pažeistų žalių eglių nefiksuota Tauragės ir Prienų regionų teritorijose žvalgytuose medynuose.

Vertinant 2025 m. žievėgraužių šviežiai pažeistų eglių sutinkamumą pagal miškų turtinę priklausomybę, valstybiniuose miškuose rasta 14 proc., privačiuose – 16 proc. atvejų nuo visų žvalgytų medynų, t. y. naujas besiformuojančių kenkėjų židinių dažnumas buvo panašus. Privačiuose miškuose buvo rasta 15 proc. daugiau atvejų senų židinių, kuomet eglių žievė jau nusilupusi, o kinivarpos yra pasidauginę ir išskridę (privačiuose miškuose – 29 proc., valstybiniuose – 14 proc. nuo visų žvalgymo vietų). Po eglių žieve besivystančių kenkėjo aktyvių fazių pasiskirstymas buvo panašus abiejų priklausomybių miškuose. Vėjo pažeistų žalių eglių dažnumas taip pat buvo labai panašus tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.

Sveikiausi eglynai, iš 7 regionų, kuriuose buvo atliktas žvalgymas, auga Tauragės regiono teritorijoje. Pakankamai gera miškų sanitarinė būklė fiksuota Prienų regione. Didžiausią susirūpinimą kelia Šalčininkų ir Nemenčinės regionų teritorijose augantys 40 metų ir vyresni eglynai – ten daugiau nei pusėje žvalgytų medynų nustatyti didesnio ar mažesnio masto žievėgraužio tipografo židiniai ar vėjo pažeidimai.

Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus ir toliau aktyviai žvalgyti 40 metų amžiaus ir vyresnius eglynus, ieškoti šviežiai kenkėjų apniktų ar vėjo pažeistų žalių eglių. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, o eglės, kuriose apsigyveno žievėgraužiai tipografai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirstos sanitariniais miško kirtimais ir išvežtos ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kurių sudėtyje vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba turi būti nulupta jų žievė (kenkėjų apniktą žievę būtina susmulkinti iki naujos kartos vabalų išskridimo), arba kenkėjai sunaikinti kitais būdais.

Žvalgymo metu naudoti planšetiniai kompiuteriai su Android operacinei sistemai skirta QGIS aplikacija „QField“. Programėlės pagalba židiniai buvo fiksuojami geografiniu pagrindu, vietoje užpildoma reikalinga atributinė informacija. Nesudėtingas duomenų eksportas ir paprastesnė analizė paspartino iškeltų uždavinių vykdymą.

Valstybinės miškų tarnybos informacija