Žemdirbių organizacijų atstovai pirmąkart buvo pakviesti pas Ministrą Pirmininką (papildyta)

Iš Vyriausybės pozicijų

„Žemės ūkio sektorius ir ūkininkų rūpesčiai nėra periferiniai, tai yra akivaizdu šiai Vyriausybei, savo programoje numačiusiai įstatymiškai pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti. Opia problema šiandien yra tapusi administracinė našta ir perteklinė kontrolė – priežiūros institucijų vaidmuo, tikime, turėtų būti visų pirma orientuotas į konsultacinę pagalbą, bet ne bausmes. Turime ieškoti būdų ir kaip didinti pridėtinę sektoriuje sukuriamą vertę, investuodami į našumą ir pirminės produkcijos perdirbimą. Tai svarbūs klausimai, kurie bus atliepiami ir šiuo metu ruošiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, jų sprendimų pažangai skirsiu ir asmeninį dėmesį“, – sakė premjeras G. Paluckas.

Kaip informavo premjero patarėjas žemės ūkio klausimais prof. Vigilijus Jukna, susitikimo metu diskusijoje išsakyti ūkininkų atstovų lūkesčiai ir pastebėjimai dėl Lietuvos žemės ūkio interesų atstovavimo ES lygmeniu; sąlygų ir paskatų skirtinguose žemės ūkio sektoriuose; kartų kaitos žemės ūkyje ir jaunųjų ūkininkų skatinimo; žemės ūkio srities studijų prieinamumo ir patrauklumo; smulkių ir vidutinių, šeimos ūkių gyvybingumo; aplinkosaugos standartų bei priemonių taikymo; kooperacijos reglamentavimo ir sąlygų, taip pat kitų aktualių klausimų žemės ūkio srityse.

Premjeras susitikime akcentavo, kad platus žemės ūkio sektorius turi bendrus iššūkius, kuriuos sėkmingiausiai pavyktų spręsti nesant nekonstruktyvios konkurencijos tarp ūkininkus atstovaujančių organizacijų. Dialogas ir darnus bendradarbiavimas su visais socialiniais partneriais – vienas esminių šios Vyriausybės veiklos principų.

V. Jukna sakė, jog esminius susitikimo rezultatus galima vertinti pozityviai:

„Žemdirbių bendruomenė išsakė tam tikrus lūkesčius, ir Ministras Pirmininkas tikrai juos supranta, nes iškart akcentavo, kad maisto ir žemės ūkio sektorius bus pripažintas svarbiu nacionaliniam saugumui. Taip pat jis akcentavo biurokratinės naštos mažinimą, kas tikrai yra didžiulė problema – ūkininkams dėl per didelės biurokratinės naštos tiesiog sukuriama nepasitikėjimo atmosfera, todėl tai reikia kuo skubiau išspręsti. Taip pat buvo akcentuota, jog kontroliuojančios institucijos, tokios kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, geranoriškai padėtų ūkininkui spręsti jo problemas pirmiausia konsultuodamos, o ne mėgindamos nubausti ar pritaikyti kitas sankcijas. Žinoma, buvo kalbama ir apie pridėtinės vertės, gaunamos iš 1 ha, didinimą, kadangi šiuo metu Lietuva sukuria labai nedaug tos vertės, todėl reikia labiausiai remti tuos sektorius, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę, t. y. gyvulininkystę, daržininkystę, sodininkystę... Atitinkamai buvo kalbėta apie gyvulininkystės, veislininkystės, kartų kaitos problemas žemės ūkyje, specialistų rengimo klausimus ir t. t. Būtinai norėčiau akcentuoti, kad visi žemdirbių iškelti klausimai bei išsakyti pastebėjimai bus įdėmiai išnagrinėti, o tuomet pagal kompetencijas bus pateikti atskiroms ministerijoms, o kai kuriuos klausimus koordinuosime ir iš vyriausybės, kur reikės koordinuoti kelių institucijų sprendimus...“

Ūkininkų lūkesčiai

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilonis, komentuodamas „Ūkininko patarėjui“ susitikimo rezultatus, pasidžiaugė, jog naujoji valdžia bent jau mėgina išklausyti ir suprasti ūkininkų problemas: „Prie Šimonytės būdavo, kad ji ten kažką burbteli po nosimi ir viskas, o čia Ministras Pirmininkas įdėmiai išklauso, užsirašo, vietoje duoda nurodymus, nes ir aplinkos bei žemės ūkio ministrai dalyvavo – jaučiasi kita tvarka ir atsiranda vilties, kad mūsų reikalai nebus numesti į šalį...“.

„Buvome iš anksto paruošę klausimus, ko pageidaujame, ką visi turime padaryti, o premjeras dabar sakė susiskaičiuosiąs biudžetą, kokių pinigėlių čia reikia ir judėsime pirmyn, – sakė J. Vilonis. – Mes išdėstėme daug pasiūlymų: ir dėl kooperacijos, ir dėl investicijų į pieno bei grūdų perdirbimą, taip pat dėl to, kad neišvežtume iš Lietuvos vien tik žaliavų... Žinoma, išreiškėme pageidavimus dėl biurokratijos mažinimo – mums pažadėjo, kad kiekvienoje ministerijoje įkurs komisijas, kurios sieks, kad ūkininkai galėtų lengviau dirbti, produkciją gaminti, o ne taip, kad viską uždrausti ir nubausti... Daugybė klausimų. Vienas iš klausimų buvo ir tas, kad mes daugiau neisime kartu su Žemės ūkio rūmais, įteikiau premjerui atitinkamą aplanką dėl jų keisto elgesio su lėšomis...“

J. Vilionis ypač akcentavo biurokratijos naštą:

„Premjerui išdėstėme viską konkrečiais pavyzdžiais – kad štai tris metus negalime paprasčiausios fermos pastatyti, nes reikia tiek gaišti, kol gauni visus leidimus, absurdas kažkoks... Premjeras iškart įpareigojo aplinkos ministrą išspręsti, kas nuteikė pozityviai. Tuomet ir dėl strateginio plano pasisakėme, kad ten pilna nereikalingų perteklinių reikalavimų, kurie ūkininkams yra tiesiog beprasmiški, o premjeras tai pripažino – kad mūsų biurokratai visą laiką persistengia, nors daugelio dalykų net Europos Komisija nereikalauja... Mes juk suprantame, kad premjeras nėra stebukladarys, tačiau jam sakome, kad investicijos į žemės ūkį atsipirks ir sugrįš, čia ne koks tankas, kad nupirkai ir, skaityk, išmetei, nes investicijos didins žemės ūkio efektyvumą ir vėliau pildys biudžetą. Matosi, kad premjerui tai rūpi, žodžiu, tikėsimės ir lauksime rezultatų...“ 

Tą pačią dieną – skubėjo į Prezidentūrą

Po susitikimo su Ministru Pirmininku ūkininkų organizacijų atstovai iškart išskubėjo į Prezidentūrą, kur susitiko su šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ išdėstė savo mintis, kurias perdavė ir valstybės vadovams: „Aš ten pasakiau paprastai – mes galime daug ir nuobodžiai kalbėti apie pridėtinės vertės didinimą žemės ūkyje, bet turime pasakyti visiems suprantama kalba: primelžk iš karvės litru daugiau pieno, užaugink pusę tonos daugiau grūdų... Tiesiog pasakykime aiškiai: gaminkime daugiau, nes to mums visiems labiausiai reikia“.

LŽŪBA prezidentas abiejuose susitikimuose labiausiai akcentavo būtinybę teisingai paskirstyti lėšas:

„Ir Vyriausybei, ir Prezidentūrai tą patį pasakiau: štai žiūrėkite – 2018-2022 m. bazinė išmoka sudarė apie 140 eurų už hektarą. Dabar turime 2023-2027 m. laikotarpį, bazinė išmoka padidėjo vidutiniškai iki 215 eurų, o štai už pasėlių deklaruotą hektarą ūkininkas 2023 m. gavo 128 eurus... Štai jums ir atsakymas: viskas brangsta, viskas auga, o ūkininkams išmokos mažėja. Bendrovėms atiduodam? Gerai, bendrovės valdo 13 proc. visos žemės ir pagamina 30 proc. visos produkcijos. Jeigu Lietuva apie 20 proc. žemės ūkio produkcijos eksportuoja, tai tikriausiai ir mūsų ta dalis yra proporcinga... Tarsi reikšmingi esame, o išmokas gauname mažesnes. Be to, visi žinome, kaip sukilo kainos... Na gerai, dabar kitam laikotarpiui išreikalausime gal 50 eurų daugiau už hektarą, iki 265 už ha, bet ar tai mus išgelbės? Tikrai ne. Na, galime bent pasiguosti, kad šioks toks lūžis jau įvyko – dar pernai išmokos buvo mokamos už nežinia kokias „viešąsias gėrybes“. Dabar visi jau kalba apie konkurencingumą, nes „viešosios gėrybės“ tarpusavyje nekonkuruoja, taigi, dabar jau orientuojamės į konkurencingą gamybą. Tai tikriausiai ir lėšos turėtų sekti paskui. Ar seks? Nes dabar išlaidos tik didėja, o išmokos mažėja – tokiomis sąlygomis mes nieko nepasieksime. Belieka su viltimi laukti naujos valdžios sprendimų...“.

Parengė Ričardas Čekutis