Jau galima peržiūrėti atnaujinto NEKS veiksmų plano projektą

Žemės ūkio ir ŽNŽNKM sektoriuose planuojama įgyvendinti 36 priemones, susijusias su žemės ūkio gamybinėmis ir negamybinėmis veiklomis, iš jų 10 planuojama naujų. Prioritetas ir toliau skiriamas mineralinių trąšų naudojimo efektyvumui ir gyvulininkystės sektoriaus tvarumui didinti. Tarp planuojamos politikos priemonių numatytos ir naujos kryptys: klimatui palankesnio maisto vartojimo, antrosios kartos degalais ir elektra varomos technikos bei anglies kaupimo ūkininkavimo skatinimas.

Esamos politikos priemonės

Kaip rodo visų numatomų priemonių vertinimas, Lietuva įsipareigojimą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 21 proc. iki 2030 m. (lyginant su 2005 m.) įgyvendins, taip pat bus pasiektas ir atskiras žemės ūkio sektoriui keliamas 11 proc. emisijų sumažinimo tikslas.

Prie žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijų mažinimo prisideda 15 esamos politikos priemonių, pavyzdžiui, klimatui palanki gyvulininkystė, baltyminių augalų plėtra, ekologinio ūkininkavimo skatinimas.

„Didžioji dalis šių priemonių jau yra numatytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (ekologinės sistemos ir kaimo plėtra). Numatytos priemonės yra daugiausia savanoriškos, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų populiarios, ūkininkai jose dalyvautų ir taip prisidėtų prie tikslų siekimo. Iškastinio kuro naudojimo mažinimo priemonės – reguliacinės ir investicinės, jų ŠESD emisijų mažinimo efektas apskaitomas transporto sektoriuje, nes ten apskaitomos ir ŠESD emisijos“, – sako Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės vadovė, žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Prie žemės ūkio ir ŽNŽNKM sektorių emisijų mažinimo ir CO2 kaupimo kartu prisideda šios esamos politikos priemonės: ekstensyvi pievų priežiūra, neariminių technologijų plėtra, augalų kaitos bei tarpinių pasėlių skatinimas, šlapynių išsaugojimas, durpžemių atkūrimas.

Žemės ūkio ministro patarėja akcentavo, kad durpžemių atkūrimo priemonės dėl juose susidarančių didelių emisijų turi patį didžiausią efektą skaičiuojant vienam hektarui – jos yra 10 kartų efektyvesnės mažinant žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijas nei kitos plotinės priemonės.

4 esamos politikos priemonės prisideda prie ŽNŽNKM sektoriaus emisijų mažinimo ir CO2 kaupimo: pievų ir rūšių buveinių ir kraštovaizdžio elementų išsaugojimas, žaliosios paklotės skatinimas, agromiškininkystės ir agrosodininkystės plėtra.

„Didžiausia grėsmė apsirūpinimo maistu saugumui ir maisto gamybai kyla dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės praradimo. Šias krizes būtina spręsti kartu. Priemonės, kurios prisideda prie abiejų iššūkių sprendimo, yra efektyvesnės ir tvaresnės. Biologinės įvairovės palaikymas ir atkūrimas agroekosistemose teikia įvairiapusę naudą, tai mikroklimato reguliavimas, atsparumo didinimas, buveinės apdulkintojams, natūrali kenkėjų kontrolė, erozijos mažinimas, vandens, oro ir dirvožemio taršos mažinimas“, – kalbėjo K. Simonaitytė, pabrėždama, jog siekiama visų numatytų priemonių efektyvumo ir naudos pačiam ūkininkui.

Šiuo metu atnaujinto NEKS veiksmų plano projektas yra pateiktas viešajai konsultacijai per e. pilietis platformą. Pastabų iš visuomenės ir socialinių partnerių laukiama iki rugpjūčio 23 d. Tuomet projektas bus toliau tobulinamas, taip pat ir pagal pastabas gautas iš Europos Komisijos. Lietuva privalės dokumentą patvirtinti iki 2024 m. birželio 30 d.

Visą dekarbonizacijos darbo grupių susitikimų medžiagą galima rasti čia.

ŽŪM informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.