Naujausioje Italijos tyrimų centro DIVULGA ataskaitoje „Jaunimas 2024 m. – naujos kartos kelias tarp karo ir pandemijos“ optimistiškai vertinama Italijos žemės ūkio ateitis. Joje tvirtinama, kad jaunieji Italijos ūkininkai vidutiniškai uždirba 4 296 Eur iš hektare užaugintos produkcijos. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 2 207 Eur.
Palyginimui, pasak italų žurnalo „Terraevita“, Prancūzijoje iš hektaro jaunieji ūkininkai uždirba 2 248 Eur, Ispanijoje – 1 828 Eur, Vokietijoje – 2 749 Eur.
Dėmesys atkreipiamas į tai, kad jauni žmonės neapsiriboja vien tradicine žemdirbyste, gyvulininkyste ar sodininkyste, vis labiau įsitraukia į kitas ūkio šakas, pavyzdžiui, imasi viešojo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugų.
Labai panaši statistika pateikiama ir studijų centro „Grean Economy Agency“ (GEA) bei Milano universiteto ataskaitoje, parengtoje pagal „Istat“ (2021 m.) ir „Eurostat“ (2020 m.) pateikiamus duomenis. Ji rodo, kad tik 9,3 proc. ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų ir šalis užima tik 20-ą vietą tarp ES šalių. Bendrijos vidurkis siekia 11,9 proc.
Daugiau nei dvigubai šį vidurkį viršija Austrija ir Lenkija, nedaug atsilieka Slovakija. Šioje statistikoje Lietuva labai arti Bendrijos vidurkio ir užima 14-ą poziciją. Tarp Baltijos šalių lyderiauja Estija, kuri vejasi Prancūzijos ir Čekijos jaunųjų ūkininkų skaičių. Latvija rikiuojasi greta Italijos ir užima 19-ą vietą.
Didesnius ūkius valdo jaunesni
Ataskaitą GEA studijų centras šių metų kovą pristatė Briuselyje vykusioje konferencijoje „Naujos ES žemės ūkio tvarumo koordinatės“, kurioje pranešimus skaitė ir už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis bei keli Europos Parlamento nariai.
Stebina tai, kad, nors jaunesni nei 40 metų amžiaus ūkininkai sudaro mažiau nei 10 proc. Italijos ūkininkų, jie vadovauja produktyvesniems ūkiams vertinant tiek jų plotą, tiek apyvartą.
Studijų centro pateikti duomenys rodo, kad metinė jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių produkcijos vertė viršija 80 tūkst. Eur, o tarp vyresnių nei 40 metų ūkininkų – mažesnė nei 50 tūkst. Eur, rašoma socialinių įmonių grupės įkurtame portale „Open“.
Pastebima ir tai, kad jaunieji ūkininkai vadovauja beveik dvigubai didesniems ūkiams, t. y. vidutiniškai 18,29 ha žemės, o vyresni nei 40 metų ūkininkai – 9,87 ha.
Panaši tendencija vyrauja ir Švedijoje. Pagal 2020–2021 m. „Istat“ ir „Eurostat“ statistinius duomenis, ji yra vienu laipteliu žemiau Lietuvos, skaičiuojant jaunųjų ūkininkų procentą. 2023 m. šios šalies žemės ūkio surašymo duomenys rodo, kad vidutinis ūkio savininko amžius siekė 58-erius metus.
Ši amžiaus statistika kinta didėjant valdomo ūkio plotui – didesnius ūkius valdo jaunesni žemdirbiai. Nuo 2,1 iki 30 ha ariamos žemės dirbančio ūkininko vidutinis amžius buvo apie 60 metų. Nuo 30,1 iki 50 ha valdančio ūkininko amžiaus vidurkis Švedijoje siekė 59, dar didesnių, iki 100 ha ūkių savininkai – apie 56-erių metų amžiaus, o daugiau nei 100 ha – 51-erių metų.
Atbaido ekonominis netikrumas
Daugeliu atvejų Italijos jaunieji ūkininkai ūkį yra paveldėję iš savo tėvų. Tai išskirtinis šios šalies žemės ūkio bruožas. O štai norintieji imtis šios veiklos visų pirma susiduria su pradinėms investicijoms reikalingo finansinio kapitalo problema. Kita didelė kliūtis – aukštos žemės ūkio paskirties žemės kainos. „Eurostat“ duomenimis, Italijoje hektaras dirbamos žemės kainuoja 22 600 Eur, o ES vidurkis siekia 10 578 Eur.
Italijos kultūros ir politikos žurnalas „Rivista il mulino“ aptaria 2023 m. Žemės ūkio tyrimų ir žemės ūkio ekonomikos analizės tarybos duomenis, atskleidžiančius, kaip stipriai svyruoja žemės kaina skirtinguose regionuose. Ji brangiausia šiaurės vakaruose – 47 tūkst. Eur/ha, šiaurės rytuose kaina siekia 35 tūkst. Eur/ha, o štai likusioje Italijos dalyje – vidutiniškai 5 tūkst. Eur/ha.
Nors žemės ūkio paskirties žemės nuoma šioje šalyje nepigi, palyginti su ES vidurkiu, jaunųjų ūkininkų valdomi ūkiai pasižymi tuo, kad didesnė žemės dalis yra nuomojama. Žemės ūkio tyrimų ir žemės ūkio ekonomikos analizės tarybos duomenimis, jaunų žmonių valdoma žemės nuosavybė sudaro tik 27 proc., o nuomojama žemė – daugiau nei 60 proc. ūkio ploto.
2020 m. žemės nuoma pirmą kartą aplenkė nuosavybės formą ir tapo pagrindine žemės valdymo forma Italijos žemės ūkyje. Tačiau vyresni nei 40-ies metų amžiaus ūkininkai vis dar pirmenybę teikia žemės nuosavybei.
Pastebima, kad žemės nuoma turi savų privalumų. Jauniesiems ūkininkams tai leidžia lengviau plėsti ūkius, užtikrinti jų produktyvumą ir modernėjimą.
Deja, kaip ir kitose ES šalyse jaunimą nuo žemės ūkio atbaido ekonominis netikrumas. „Potencialiai mūsų darbas yra pats gražiausias pasaulyje, o iš tikrųjų – pats sunkiausias, – portalui „Open“ sakė 40-metis ūkio savininkas ir žemės ūkio profesinių sąjungų organizacijos ‘Confagricoltura Foggia‘ pirmininkas Filippo Schiavone. – Daugelis iš mūsų dirba šį darbą laikydamiesi šeimos tradicijų. Tai darbas, kurį visada matydavote namuose, ir jį perimame kaip tęstinumo ženklą. Pradėjau ūkininkauti, kai man buvo 21-eri ir ekonominis ritmas buvo daug geresnis. Šiandien trūksta užtikrintumo dėl pajamų.“
Paprastai jaunimui ūkininko profesija yra nepatraukli dėl spartaus darbo tempo, didelio krūvio ir dažnai nuviliančios ekonominės grąžos.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.