Joniškėlio ligoninę sunaikins savomis rankomis?

Šiandien Joniškėlio Jono Leono Petkevičiaus ligoninė – tiksliau, Pasvalio ligoninės Joniškėlio palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – vėl atsidūrė ant egzistencijos ribos. Tik šįkart, regis, gyvybiškai svarbią senstančiai visuomenei paslaugą sugalvojo nutolinti ne ministerijų valdininkai, o pati Pasvalio ligoninės vadovybė.

Dokumentas, kurio… nėra 

Apie tai, kad Joniškėlio padalinyje gali būti naikinamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, čia dirbantys žmonės kalba jau gerą pusmetį. Nerimo atsirado dar daugiau, kai birželio pradžioje rajono meras Gintautas Gegužinskas gavo Pasvalio ligoninės vyriausiosios gydytojos Sandros Matulienės pasirašytą raštą „Dėl struktūros keitimo“, kuriame aštuoniolikoje punktų išdėstytos numatomos permainos įstaigos struktūroje. 

Rašte nurodoma, kad Pasvalio ligoninės Jono Leono Petkevičiaus palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius pervadinamas į Jono Leono Petkevičiaus padalinį. Pavadinime nebelikus frazės „gydymo ir slaugos skyrius“, tampa nebeaišku, ar šios paslaugos čia toliau bus teikiamos. 

Nors dokumentas buvo persiųstas Savivaldybės tarybos nariams, netrukus jis pačios vyr. gydytojos iniciatyva buvo atšauktas. Iki pernai tokie struktūriniai viešųjų įstaigų pokyčiai privalėjo būti tvirtinami Savivaldybės taryboje, tačiau, pakeitus įstatymus, dabar vidaus pertvarkų derinti su politikais nebereikia. Rajono savivaldybės taryboje vykusios opozicijos valandos metu Pasvalio ligoninės vadovės buvo keliskart tiesiogiai klausta apie Joniškėlio padalinio ateitį. Deja, gydytoja, leisdama suprasti, kad tai – įstaigos vidaus reikalas, į politikų klausimus neatsakė.

Iki šiol neaišku, ar dokumente išdėstytos permainos bus įgyvendintos. Tačiau su ligoninės veikla susipažinę žmonės teigia, kad rašte pateiktos nuostatos kelia daug klausimų ir abejonių. 

Mūsų kalbinti specialistai suabejojo, ar dokumente numatytas Personalo ir teisės skyriaus steigimas yra būtinas. Pasak jų, 1996–1999 m. Pasvalio ligoninėje jau dirbo teisininkė, bet vėliau, paaiškėjus, kad paslaugų poreikis minimalus, tokios pareigybės buvo atsisakyta. Iki šiol ligoninė sėkmingai naudojosi Savivaldybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkų konsultacijomis. 

Abejonių sukėlė ir rašte minima komunikacijos specialisto pareigybė. Tokie specialistai dažniausiai dirba tik didžiosiose respublikinėse ligoninėse. Sumažėjusios apimties Pasvalio ligoninėje šią funkciją, specialistų nuomone, puikiai galėtų atlikti įstaigos vadovas. 

Pagal vyr. gydytojos pateiktus ligoninės struktūros pakeitimus matyti, kad ketinama plėsti administraciją – atsiras keturios naujos pareigybės: teisininko, informacinių technologijų specialisto, medicinos auditoriaus ir komunikacijos specialisto. Kyla klausimas: ar tokia plėtra iš tiesų būtina, kai ligoninės veiklos apimtys kasmet mažėja?

Minima, kad Ūkio dalis pervadinama į Inžinerinį ir ūkio skyrių, nors įstaigoje nedirba nė vienas inžinierius – tokios pareigybės net nėra numatyta etatų sąraše. 

Iki šiol ligoninėje veikė trys atskiri sandėliai, kiekviename dirbo atsakingi asmenys. Vis dėlto įstaigos vadovei pasirodė, kad reikalingas papildomas sandėlininko etatas.

Vietoj Socialinės globos skyriaus numatoma steigti Socialinį skyrių. Kaip priežastis nurodyta – būtinybė turėti šio padalinio vadovo pareigybę. Tačiau kyla klausimas: ar pakeitus pavadinimą ir nelikus vadovo, bus išsaugotas finansavimas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? 

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Psichiatrijos skyrius su 15 lovų turi vadovą, o Socialiniam skyriui, kuriame 36 lovos, vadovo nebereikia. Ar tai reiškia, kad Socialinis skyrius lieka „podukros“ vietoje?

Ar šie pakeitimai bus įgyvendinti? Kas konkrečiai ir kaip bus keičiama? Kokia tokių sprendimų logika ir prasmė? Tai – klausimai, į kuriuos kol kas nėra atsakymų. Gydytoja nieko nepaaiškino Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusiems politikams. 

Pirmadienį kreipėmės į Sandrą Matulienę su prašymu duoti interviu. Pasvalio ligoninės vyriausioji gydytoja atsakė, kad informaciją suteiks kitą savaitę – kai… pasirašys įsakymą dėl ligoninės struktūros pakeitimo.

Problema – gydytoja? 

Joniškėlio ligoninėje šiuo metu veikia Pasvalio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, jame dirba 19 žmonių. 

Čia teikiamos dviejų tipų paslaugos: palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos. 

Globos paslaugą finansuoja Savivaldybė ir pats globojamas asmuo – už galimybę čia gyventi neribotą laiką jis atiduoda 80 proc. savo senatvės pensijos bei visą slaugos išmoką. Šiuo metu tokių asmenų Joniškėlyje yra vienuolika. 

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Ji teikiama iki 120 dienų. Tokiems pacientams Joniškėlio ligoninėje yra skirta 15 lovų. 

– Nors per pirmą šių metų ketvirtį slaugos paslaugos buvo viršytos, ligoninės vyriausioji gydytoja Sandra Matulienė patikino, kad skyrius per tą laiką patyrė beveik 13 tūkst. eurų nuostolį. Nesuprantame, kaip tai įmanoma. Kartais kyla įtarimas, kad už globos pacientus gaunamą pelną pasiima Pasvalys, o išlaidos paskirstomos bendrai. T. y. – ligonius prižiūri Joniškėlio skyrius, o pajamos priskiriamos Pasvaliui, – stebėjosi Joniškėlyje ne vienerius metus dirbanti gydytoja Rita Satkuvienė. – Vyriausioji gydytoja ne kartą yra pabrėžusi, kad didžiausius nuostolius esą nešanti Joniškėlio skyriuje puse etato dirbanti gydytoja, t. y. aš. Veiklos čia užtektų ir visam etatui, bet mano pagrindinė darbovietė – poliklinika, o dirbti dviem etatais aš tikrai negaliu. Tą „problemą“ būtų galima labai lengvai išspręsti – tereikia į mano vietą paskirti naują žmogų, ir aš ramia sąžine išeisiu į pensiją. 

Ar slaugą pakeis visavertė globa? 

Medikė pasakoja ne kartą iš vyriausiosios gydytojos lūpų girdėjusi, kad Joniškėlio skyriuje planuojama panaikinti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą. Palikti ketinama tik globą – nors ji ir yra finansiškai nuostolingesnė. 

– Globos paslauga čia teikiama ne vienerius metus, bet per tą laiką nė vienam globotiniui nebuvo nupirkti nauji rūbai ar batai. Juk kai pasiimi šuniuką globoti – bent į lauką jį išvedi. O čia juk ne gyvūnai, o žmonės. Ir ta močiutė, kuri čia bus iki gyvenimo galo, nori bent kartais apsivilkti gražią palaidinę. Nėra jokių pramogų, jokių socialinių veiklų. 

Kol vyr. gydytoju dirbo Rolandas Rastauskas, jei globojamam žmogui reikėdavo gydytojo konsultacijos, jokių problemų nekildavo – atvažiuodavo ligoninės transportas, nuveždavo, parveždavo. Naujoji gydytoja šią paslaugą apmokestino. Gerai, jei žmogus turi giminių, kurie gali sumokėti. O jeigu ne? Be to, tokio žmogaus dažniausiai vieno neišleisi – reikia lydinčio asmens. 

Kai Antanas Matulas prieš daugelį metų uždarė mūsų ligoninės virtuvę, buvo žadama, kad maistas bus vežamas tris kartus per dieną. Dabar pusryčius anksti ryte verda valytoja. Pietus kasdien atveža iš Pasvalio. Dviem dienom vakarienei skirti produktai atvežami per pietus. Iš jų valytoja ruošia maistą. 

Kvalifikuota virėja, pasirodo, netinka, o valytoja, verčiama gaminti maistą, – tinka? 

O ir pats maistas – jis pritaikytas tiems, kurie ligoninėje būna trumpai. Bet anaiptol ne tiems, kurie čia gyvena nuolat. 

Panaikinus slaugos paslaugas, neliks ir mediko. Tačiau čia globojami žmonės turi daug rimtų sveikatos problemų. Jiems kiekvieną kartą bus kviečiama greitoji pagalba? Žinoma, visi jie turi savo šeimos gydytojus, bet jie čia kas dieną nei atvažiuos, nei neateis. 

O slaugos paslauga – labai reikalinga, ypač kai reikia pratęsti gydymą. Atveža nejudantį ligonį, ir matai artimųjų maldaujančias akis – „Ką dabar daryti su mano mamyte? Su tėveliu?“ 

Tik gaila, kad ši paslauga brangi ir finansuojama taip trumpai. Retas kuris, pasibaigus 120 dienų finansavimui, gali sau leisti kas mėnesį mokėti daugiau nei 2 500 eurų, – nuoskaudas ir nerimą liejo gydytoja Rita Satkuvienė. 

Lipa ant to pačio grėblio 

Kadenciją baigusio ilgamečio Pasvalio ligoninės vyriausiojo gydytojo Rolando Rastausko nuomone, dabartinė vadovė nepasimoko iš ankstesnių įstaigos klaidų. 

– Kai 2007–2008 metais Pasvalyje pastatėme naują slaugos skyrių su 40 lovų, tiek man, tiek tuomečiam Seimo nariui Antanui Matului atrodė, jog to visiškai pakaks visam rajonui, todėl manėme, kad toks pat skyrius Joniškėlyje nebereikalingas. Tačiau aktyvūs joniškėliečiai sugebėjo įtikinti, kad jį reikia palikti. Laikas parodė, jog sprendimas buvo teisingas, o mes su A. Matulu pripažinome, kad klydome. 

Ačiū Seimo nariui, kuris tuomet surado ne vieną milijoną litų, leidusių atlikti kapitalinį Joniškėlio ligoninės remontą. Įstaiga tapo graži ne tik savo praeitimi, bet ir vidumi bei išore. 

Dabar lipama ant to paties grėblio. Vyr. gydytoja aiškina, kad šis skyrius – nuostolingas. Tačiau mes esame darę skaičiavimus, ir taip niekada nebuvo. Kai kuriais mėnesiais, kai sumažėja pacientų, būna nuostolių, bet tai laikini svyravimai, neturintys įtakos bendram teigiamam balansui. 

Buvau nuvykęs į skyrių, kalbėjausi su darbuotojais – niekas nepasikeitė. Iš kur tie skaičiai – neaišku, nes realių ekonominių skaičiavimų niekas taip ir nematė. 

Skyrių uždaryti būtų logiška tik dviem atvejais – jei neliktų kam dirbti, nebebūtų gydytojo ir slaugytojų. Tačiau nuvažiavęs į Joniškėlį įsitikinau: nei vienų, nei kitų kol kas netrūksta. 

Apskritai šiuo klausimu reikėtų žiūrėti ne tik į išlaidas, bet ir į darbo kokybės rodiklius. O jie Joniškėlio skyriuje – geresni nei Pasvalyje. Per penkis šių metų mėnesius čia mirė tik vienas pacientas. Tai – geros priežiūros ir darbo rezultatas. Pacientų Joniškėlyje tikrai netrūksta. Ir kur juos reikės dėti, jei slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius bus uždarytas? Pasvalio ligoninės skyrius jau dabar pilnas. Toks sprendimas tik pridarytų papildomų problemų, – įsitikinęs gydytojas R. Rastauskas. 

Pacientai nori į Joniškėlį 

Savivaldybės tarybos narė, gydytoja rezidentė Julija Rastauskaitė nuo pat pirmo kurso praktiką atlieka Joniškėlio ligoninėje. Kelis mėnesius ji pavadavo gydytoją Ritą Satkuvienę, todėl puikiai žino, kuo gyvena ši įstaiga. 

– Joniškėlyje esu nuo pat savo pirmosios praktikos. Tai buvo (ir tebėra) vieta, kurioje pamačiau, kaip iš tiesų turi atrodyti slaugos ligoninė. 

Dabar budžiu Pasvalio ligoninėje. Kai atėjau įsidarbinti pas naująją vyr. gydytoją, tiesiai pasakiau, kad mano prioritetas – Joniškėlis. Tačiau man buvo atsakyta, jog ten medikų tikrai nereikia. 

Kai kilo nerimas dėl galimo slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus uždarymo, nuvykau į Joniškėlį ir susitikau su man gerai pažįstamais žmonėmis. Po pokalbio galiu pasakyti – nežinau nė vieno argumento, kodėl šis skyrius turėtų būti panaikintas. Ir kalbu ne tik iš to, ką girdėjau – pati nemažai laiko ten dirbau. 

Skyrius visuomet būdavo pilnas. Iš asmeninės patirties žinau – pacientai nori į Joniškėlį, o ne į Pasvalį, ir aš juos visiškai suprantu. Nenoriu pasakyti, kad Pasvalio personalas dirba prastai – tiesiog mano patirtis yra tokia. 

Joniškėlyje dirbančios slaugytojos – tarsi šeima. Esu ne kartą mačiusi, kaip jos neša pacientams savo drabužius, perka jiems reikalingus daiktus, žino, ką kiekvienas mėgsta. Pasikartosiu – tai ta įstaiga, kur aš pamačiau, kaip turi veikti tikras slaugos skyrius. 

Mačiau ne vieną atvežtą nevaikštantį pacientą, kuris slaugytojų dėka iš ligoninės išėjo savomis kojomis. 

Atskira kalba – apie gydytoją Ritą Satkuvienę. Ji, mano nuomone, yra viena kompetentingiausių slaugos specialisčių visame rajone. 

Neseniai kalbėjausi su vienu kolega, kuris pasakojo, kad net Pasvalyje slaugos skyriuje dirbantis žmogus savo artimą norėjo guldyti būtent į Joniškėlį, o ne į Pasvalį. Manau, tai daug pasako apie tokios ligoninės reikalingumą, – svarsto J. Rastauskaitė.

Naikiname patys? 

Rajono meras Gintautas Gegužinskas neslėpė – jam sunku suprasti, kodėl Pasvalio ligoninės Joniškėlio skyriuje ketinama naikinti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą. 

– Atvirai kalbant, aš nesuprantu, kodėl tai turi būti daroma. Iš ekonominės pusės žiūrint, visada būdavo taip: vieni ligoninės skyriai pelningi, kiti – nuostolingi. Jei ištinka sunkmetis – ieškai sprendimų, kreipiesi į tarybos narius, įtikinėji, kad reikia papildomo finansavimo. Tai būtų logiška. Bet ne taip, kad „aš noriu – ir uždarau“.

Kalbant apie Joniškėlio ligoninę, prisiminkime tuos tūkstančius parašų, kuriuos surinko vietos gyventojai, kad įstaiga būtų išsaugota. Prisiminkime Seimo narį Antaną Matulą, kuris stengėsi, kad ligoninė būtų rekonstruota, vežė į ją ministrus, rodė kaip geros praktikos pavyzdį ir ne kartą kartojo, kad tik „per jo lavoną“ ši vieta bus uždaryta. O dabar – mes patys savo rankomis ją naikiname… – kalbėjo G. Gegužinskas.

Autorius Viktoras STANISLOVAITIS / DARBAS