Joniškio miesto „Saulės“ parkas šiandien išaugo dar per 150 medžių – kooperatyvas „Joniškio aruodas“, šiemet minintis veiklos dešimtmetį, savo gražią šventę nusprendė švęsti kartu su joniškiečiais ir sukakties proga sodinti miesto parką. Per dešimt metų vienu stipriausiu grūdinių kultūrų augintoju Lietuvoje tapęs kooperatyvas dabar valdo per 14 500 ha žemės, yra subūręs 81 narį ir nuolat rūpinasi plėtra ir materialinės bazės stiprinimu – kooperatyvas daug investavo ir dabar sėkmingai naudoja 45 000 t talpos elevatorių, pastatytas ir 2 300 kv. m antžeminis sandėlis trąšoms.
Nors penktadienio oras parko sodintojų nelepino, tačiau tai nesutrukdė dirbti ir nesugadino šventinės nuotaikos – parko sodinti susirinkę kooperatyvo „Joniškio aruodas“ ūkininkai, jų šeimų nariai, kooperatyvo darbuotojai, svečiai „Saulės“ parke pasodino išskirtinių spalvingų medžių, kurie bus tikra parko puošmena. „Šį parką Joniškyje pradėjome sodinti maždaug prieš dešimtmetį, jis apima 2 ha plotą, šiemet norėtume baigti sodinimo darbus“, – sako Joniškio r. vyr. architektė Daiva Bičkienė. Anot jos, „Joniškio aruodo“ žmonės parke pasodino gražių medžių, kurie suteiks šiai vietai spalvų ir žiemą, ir vasarą, – baltųjų eglių, sedulų, putinų, raudonųjų ąžuolų, bukų ir kitų. „Tikimės, kad mūsų pasodinti medžiai prigis ir sužaliuos, turėsime gyvą gražų parko kampelį, kuris primins mums ir kooperatyvo pirmąją sukaktį – veiklos dešimtmetį. Didžiuojamės, kad išlaikėme visus išbandymus ir per dešimt metų yra sukurta klestinti bendrovė. Įmonė veikia pelningai, esame vieni iš stipriausių grūdų augintojų kooperatyvų Lietuvoje“, – džiaugiasi kooperatyvo „Joniškio aruodas“ direktorė Jurita Zubauskienė. Tarp parko sodintojų buvo ir ūkininkas Juozas Krištopaitis, kuris yra vienas iš kooperatyvo kūrėjų. Anot jo, prieš dešimtmetį pradėti darbai pasiteisino, 54 susibūrę ūkininkai labai nuosekliai ir apgalvotai kūrė ir augino kooperatyvą: buvo pastatytas elevatorius, sandėliai, nuolat investuojant ir plečiant materialinę bazę. Dabar kooperatyvas jungia jau 81 narį, trečius metus mokami dividendai. „Ūkininkai turi labai skirtingo dydžio žemės plotus, tačiau kiekvienas turime po vieną balsą, stengiamės susitarti. Labai svarbus pasitikėjimas, be to, kartu viskuo rūpintis, švęsti, kurti ir statyti yra kur kas smagiau, negu tai darytume po vieną“, – įsitikinęs J. Krištopaitis. Su juo sutinka ir ūkininkas Svajūnas Bunga. Anot jo, į kooperatyvą susibūrę ūkininkai turi puikių galimybių brangiau parduoti savo produkciją, pigiau pirkti trąšų ir kitų ūkininkauti reikalingų dalykų. Be to, daug duoda ir bendruomeniškumas, noras kartu siekti užsibrėžtų tikslų. „Žinoma, kad esame labai skirtingi, tenka ir pasiginčyti. Bet svarbiausia, kad esame nusiteikę pozityviai, mūsų rezultatai rodo, kad einame teisinga linkme. Kooperacija ūkininkams yra labai naudinga, nes kiekvienas atskirai tikrai neturėtume to, ką turime dabar“, – sako S. Bunga. Kooperacija Lietuvoje skinasi kelią, tačiau ne tokiais tempais, kokių norėtųsi. „Kooperatyvai yra remiami ir Lietuvoje, ir ES, nes tai puiki alternatyva monopoliams, stambioms įmonėms, tačiau jų plėtra dėl įvairiausių priežasčių vyksta labai pamažu. Štai Žemės ūkio kooperatyvų asociacija buria septynis grūdinių kultūrų augintojų kooperatyvus, mūsiškis – vienas stipriausių, turintis stiprią materialinę bazę. Mes vieninteliai turime pasistatę elevatorių. Kooperatyvas labai atsakingai investuoja, vykdo plėtrą. Visa tai atsiliepia ir rezultatams“, – sako kooperatyvo vadovė J. Zubauskienė.
Kooperatyvo „Joniškio aruodas“ fotoinformacija