Ką užaugina, tą parduoda vietinei rinkai

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos valdybos pirmininkas, Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ,,Gražionių bekonas“ direktorius, veterinarijos mokslų daktaras Edmundas Adomavičius sako, kad mūsų agrarinis kraštas dėl įvairių priežasčių nesugeba užsiauginti užtektinai kiaulienos, apie 55 proc. skerdenos įvežama iš užsienio šalių. Tam pastaraisiais metais lemiamos įtakos turėjo afrikinis kiaulių maras (AKM). Dėl mirtinos ligos sunaikinta daug kiaulių fermų, pavienių ūkių. Sovietmečiu Lietuvoje buvo auginama apie 3 mln. kiaulių, pusė jų likviduota šalies gyventojų poreikiams tenkinti. Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo likę tik 687 tūkst. kiaulių.

Rekonstravo senas fermas

ŽŪB ,,Gražionių bekonas“ buvo įkurta 1992 m. Kai vyko žemės ūkio reforma, buvęs Gražionių veislininkystės tarybinis ūkis buvo padalytas į atskirus padalinius. Kiaulininkystės padalinys išliko, nenugriovė ir buvusių kiaulių fermų. Nuo pat įsikūrimo bendrovei vadovauja veterinarijos mokslų daktaras E. Adomavičius.

ŽŪB ,,Gražionių bekonas“ laiko veislinę landrasų veislės paršavedžių bei mišrūnių kiaulių bandą. Bendrovė parengė ir įgyvendino aštuonis projektus: septyni iš jų buvo skirti gyvulininkystės plėtrai ir valdų modernizacijai, be to, įgyvendino labai svarbų verslo projektą. Jo tikslas – melioracijos sistemų remontas. Bendrovė kartu su kitais dviem partneriais įkūrė Kalnelio Gražionių melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, gavę svarios paramos iš Europos Sąjungos fondų, samdė rangovų nusidėvėjusiems melioracijos įrenginiams suremontuoti. Bendrovės vadovas pasakojo, kad renovavo 12 kiaulių fermų, kuriose dabar laiko 280 grynaveislių landrasų veislės paršavedžių ir 570 mišrūnių paršavedžių. Viena paršavedė per metus vidutiniškai atsiveda po 24–26 paršelius. Paršavedes laiko trejus metus, paskui jas atpeni ir parduoda mėsai.

Apžiūrėjome pašarų ruošimo patalpą, kurioje iš atskirų komponentų – grūdų, baltyminių medžiagų, ankštinių kultūrų – paruošiami kokybiški ir visaverčiai pašarai. Yra sudaryti devyni šėrimo racionai, paruošti atskiroms kiaulių grupėms. Visi pašarai sumaišomi ir paruošiami kiaulėms šerti. Turi savo malūną, kuris per mėnesį sumala 520 t pašarų. Fermose veikia automatinė šėrimo linija, įrengti specialūs davikliai. Darbuotojas visą šėrimo eigą stebi kompiuterio ekrane, kad procesas vyktų sklandžiai. Šėrimas vyksta visą parą – svarbu, kad kiaulių loviai nebūtų tušti.

Kiaules parduoda tik Lietuvoje

Bendrovė per metus užaugina ir mėsai parduoda 18–19 tūkst. kiaulių. O kaip sekasi parduoti veislei paršelius? Dėl AKM Lietuvoje sunaikinta daug kiaulių fermų, dauguma ūkininkų nebelaiko jų net kelių ar keliolikos, užkalami tvartai, todėl jau šeštus metus veislei auginti kiaulaičių mažai kas beperka, pati bendrovė dalį landrasų veislės kiaulaičių pasilieka bandai atnaujinti. Užaugintas mėsai kiaules parduoda Lietuvoje veikiančioms skerdykloms ir mėsos perdirbimo įmonėms. Ribinis 6 mėnesių bekono svoris yra 114–115 kg, tada bekonus labiausiai apsimoka parduoti. Tik tos supirkimo kainos nedžiugina. Direktorius pasakojo, kad šių metų pradžioje už gyvojo svorio kilogramą supirkėjai mokėjo tik 0,93–1 Eur/kg. Rugpjūčio mėnesį supirkimo kaina buvo šoktelėjusi, gauta po 1,33 Eur už gyvojo svorio kilogramą. Dabar supirkimo kainos keletą savaičių nesikeičia: supirkėjai už gyvojo svorio kilogramą moka po 1,30–1,31 Eur. Šiuo metu Lietuvoje yra mažiausia kiaulių gyvojo svorio supirkimo kaina.

E Adomavičius kalbėjo, kai rinkoje nusistovėjo piniginiai-prekiniai santykiai, derybos su kiaulių supirkėjais vyksta net ir dėl pusės euro cento už kilogramą. Tokia realybė. Šį sezoną pigesni pašariniai grūdai: pernai pašarinių grūdų tona kainavo 170 – 180 Eur, o šiais metais kainuoja 140 Eur/t.

Bendrovė tik augina kiaules, jų neskerdžia. Užaugintus bekonus parduoda supirkėjams bei mėsos perdirbimo įmonėms. Kalbėjome apie vis brangstančią kiaulieną. Paradoksas: kiaulių supirkimo kaina maža, o mėsa parduotuvėse vis brangsta. Kam atitenka didžioji pelno dalis? Atsakymas beveik aiškus ir žinomas: didžioji pelno dalis patenka ne į žemdirbių rankas. Gyventojams apmaudu, kad kiaulienos kaina prekybos centruose vis didėja. Direktoriaus manymu, kiaulienos kaina pagal mūsų piliečių pajamas ir perkamąją galią yra per didelė, ir jei taip ir toliau tęsis, ateityje daug kam kiauliena gali būti sunkiai įperkama.

Užsienio šalyse – Lenkijoje, Belgijoje, Olandijoje ir kitur – kiaulienos supirkimo kainos yra didesnės nei Lietuvoje: už 1 kg gyvojo svorio ten mokama 10 ir daugiau centų. Pasak E. Adomavičiaus, užsienio šalių kiaulių augintojams nepelninga kiaulienos skerdenos parduoti į Lietuvą, todėl į mūsų šalį įvežama ne aukščiausios kokybės kiaulienos.

Bendrovėje darbuotojų kaita nedidelė

ŽŪB ,,Gražionių bekonas“ dirba 27 darbuotojai, iš jų – penki specialistai. Dalis darbuotojų pluša fermose, o kiti darbuojasi laukuose – aria žemę, sėja, prižiūri pasėlius, nuima derlių. Vidutinis mėnesio atlyginimas (neatskaičius mokesčių) yra 1 118 Eur. Direktorius džiaugėsi, kad bendrovėje padėtis stabili, gana nedidelė darbuotojų kaita. Nuo 1992 metų iki pat šiol dirba 80 proc. senbuvių darbuotojų. Kai buvo uždarytas vietinis vaikų darželis, kelios darbuotojos įsidarbino bendrovėje. Netoli Radviliškio esantį kaimą kelias padalijo į dvi dalis: kairėje pusėje yra Gražionių kaimas, o dešinėje pusėje – Kalnelio Gražionių kaimas. Čia gyvena 460 gyventojų.

Bendrovė ne tik augina kiaules, bet ir deklaruoja 743 ha dirbamosios žemės. Ką užauginame, tą ir sušeriame kiaulėms, sakė bendrovės vadovas. Kiaulėms šerti patys užaugina kokybiškų pašarų: kviečių, kvietrugių, kukurūzų, ankštinių kultūrų – pupų, žirnių, rapsų. Pašarams papildomai nupirkti reikia tik mineralinių medžiagų, sojos, aliejaus. E. Adomavičius kalbėjo, kad bendrovė didelį dėmesį skiria pašarų kokybei, gyvulių gerovei. Šį sezoną grūdinių, ankštinių kultūrų ir rapsų derlius, palyginti su praėjusias metais, buvo 18 proc. mažesnis.