Kaimas karpinių ažūre

Edukacijos, pamokos, plenerai

„Reikia pačiam pabandyti ir bus aišku“, – šypsosi Virginija. Susitikome pašnekesiui po edukacinio užsiėmimo vietos tautodailininkų liaudies meno studijoje „Židinys“. Čia vietos bendruomenė dažnai kviečiama į tautodailės darbų parodėles, susitikimus su kūrėjais, edukacijas. Pastarasis renginys skirtas kalėdinei namų puošybai karpiniais. Atėjo pasimokyti jaunimas ir vyresni žmonės, netoliese gyvenantieji, nes arti, nes čia miela pabendrauti, po darbų drauge prie arbatos puodelio pabūti. Toks paprastas paaiškinimas, ką žmogui duoda kūrybinė veikla. Virginija sako, kad kūryba turi žmogų lavinti, mokyti, nepaisant amžiaus, patirties. Jai patinka skleisti žinias, tai natūralus edukacijos poreikis, nes pati jau daugelį metų dirba vaikų darželyje ikimokyklinio ugdymo auklėtoja.

Taip ir karpiniai atsirado – iš poreikio, kai po studijų atėjo dirbti į Kupiškio miesto trečiąjį vaikų darželį. Buvo plikos koridorių sienos, reikėjo kokių nors akcentų, sugalvojo taip papuošti. Dabar vaikams reikia veiklos, ne bet kokios, o lavinančios, „Veikla turi būti įdomi ir mokytojai“, – juokaudama priduria.

Taip sugalvojo šį rudenį iškarpyti medžių lapus. Lapų daug prie Kupos upės, nieko nekainuoja, prisirinko klevų, dekoratyvinių ąžuolų, pabandė ir su trešnių lapais. Pjaustė ornamentus, mažus gamtos padarėlius, augalus, gyvūnus. Visiems buvo smagu, o kai pasidalijo veiklų vaizdeliais feisbuke, sukilo didelis ažiotažas... Pasak Virginijos, nustebino žmonių reakcijos, juk čia buvo tik pasižaidimas. Ir pati idėja ne jos, tautodailininkė uteniškė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė jau kelerius metus tai daro, ši mada iš užsienio atkeliavusi.

„Bet tokiems dalykams reikia išmanymo. Per bandymus atrandi. Lapas – trapus, taigi, žirklutės netinka, reikia su peiliuku palei lapo gyslutes išpjaustyti, karštu lygintuvu išlyginti, kad spalvos nepakeistų, priklijuoti prie popieriaus lapo, įrėminti. Kol kas spalvos nepakeitė, žiūrėsim, kaip paveikslėliai atrodys po metų“, – apie vaikišką, nerimtą sumanymą „Ūkininko patarėjui“ pasakoja tautodailininkė.

Iš kaimo, iš praeities

Viskas turi priežastį ir postūmį, Virginija teigia kūrybiškumo pradą atradusi kaime, namuose. „Tėtis turėjo auksines rankas, pats išmoko groti bandonija, aš, sekdama juo, mokiausi groti akordeonu. Jis mokėjo viską pats pasidaryti, galėjo ir traktorių sukonstruoti, išmanė kalvystę. Neseniai jo netekome. Mama visą gyvenimą siuvo, verpė, mezgė, siuvinėjo. Ir dabar ji neatsitraukia nuo rankdarbių, kad sielvartas nesugniuždytų. Jų pavyzdys man yra vertingiausias. Kiek save atsimenu mažą, labiausiai mėgau piešti, bet tuomet Kupiškyje nebuvo dailės skyriaus. Kaimynystėje Antašavoje gyveno Birutė Urbonienė, ji karpė iš popieriaus, aš ten nueidavau, pasižiūrėdavau, mėginau kopijuoti.“

Buvo tylos metų, anot Virginijos, visą laiką užėmė pedagoginė veikla. Dabar norisi kurti, atiduoti tam daugiau laiko. Gal įtakos turi paskatinanti tautodailininkų bendruomenė, gal žmonių reakcijos, glaudi karpytojų draugystė, seminarai, mokymai. Nuoširdesnis yra ir kultūros žmonių požiūris į karpymo meną, jis pripažįstamas kaip vaizduojamoji liaudies dailės sritis. Neseniai V. Jurevičienė regioninėje liaudies meno parodoje – konkurse „Aukso vainikas“ – pelnė antrąją vietą, pernai ten pat, tik kitoje taikomosios liaudies dailės kategorijoje už margučių skutinėjimą irgi pelnė antrąją vietą.  Pasak pašnekovės, pripažinimas pakelia nuotaiką trumpam, o galimybė laisvai kurti kaip nori ir ką nori yra nuolatinis malonumas, atgaiva sielai.

V. Jurevičienė mėgsta kurti siužetinius karpinius, kurie gali papasakoti istorijas. Maži darbeliai – gerai, ornamentiški karpiniai – gerai, bet per lengva, neįdomu. Prisipažįsta dabar daranti karpinių atvirukus, nes žmonės prašo, šventės artėja.

„Darau, bet būna, ranka ir dūšia priešinasi. Paprašo padaryti tokį pat, kokį jau yra matę, patiko. O man sunku net save kopijuoti, noriu vis kitaip padaryti, tenka prisiversti“, – atvirauja Virginija.

Kas gražu karpiniuose ir ne tik

Karpinių istorijose galima sutalpinti vertingus etnografijos klodus, tautos senovę, kuri jau išnyko, senąją kaimo buitį, papročius, liaudies tradicijas. Kad tai pavyktų, tenka daug skaityti, ieškoti žinių, kalbėtis su žinovais, su praeitį geriau prisimenančiais senoliais.

„Su mūsų kultūros centro etnografe Alma Pustovaitiene ilgai kalbėjomės, kai dariau Gyvybės medį. Karpinį „Avies dovanos“ irgi ilgokai apmąsčiau, su mama kalbėjau, tikslinau, ką esu įsiminusi iš savo vaikystės, nes auginome avis. Pats karpymas užtruko apie mėnesį. Apie kalvio darbus kamantinėjau panevėžietį tautodailininką Saulių Kronį. Pati kūriau karpinius apie metų laikus, prisiminiau savo vaikystę, džiaugiausi juos darydama. Pagalvoju, kad ir daugelis gamtos motyvų su klimato kaita keičiasi, o augantys vaikai, kitos kartos jau nebematys to, ką matėme mes. Karpiniai turi prasmingą misiją – priminti, papasakoti, parodyti“, – akivaizdu, tautodailininkė savo darbams yra skyrusi daug apmąstymų. Taip, sako, jie pirmiausia gimsta mintyse, visas vaizdinys. Rankoms lieka techninė dalis. Ir akims, ypač jos pavargsta nuo spalvoto ir juodo popieriaus. Dar pasitaria namuose su savo vyru, jis yra pirmasis kritikas, patarėjas, pagalbininkas. Dabar jis jau dažniau primena, kad žmona pailsėtų, bent trumpam nurimtų. Virginija sako nemokanti namuose nieko neveikti, jeigu nekarpo, tai sode tarp gėlių ir želdynų vasarą prapuolusi. „Karpiniuose – visuma, dermė, kad niekur akis neužkliūtų. Lenktos, švelnios linijos, pasakojimo tėkmė. O visur kitur žavi prancūziškas provansas, neryškios spalvos, kas nerėksminga, natūralu.“ Ir dar priduria – įdomu daryti tai, kas sunku, kas nėra lengva ar įprasta. Kiti metai Kupiškio rajono tautodailininkų vadovei, tradicinių liaudies amatų meistrei, meno kūrėjai V. Jurevičienei pažers jubiliejinių, personalinių ir kolektyvinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, plenerų ir naujų edukacijų. Jau sudėliotos datos, sumąstyta, tik ne viskas padaryta.

ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ

Virginijos JUREVIČIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.