Kaimo kepyklėlę Šventežeryje suranda visi

Pirmiausia griovė, paskui statė

„Pernai kepyklėlė atvėrė duris prieš pat šventes, tad visos dienos buvo suplanuotos. Net kūčiukų nebuvo kada išsikepti. Mama prikepė“, – prisimena Daiva. Jos mama – taip pat buvusi konditerė. Iš jos ir paveldėjo gyslelę kepiniams: juk jų namai, kiek Daiva atsimena, visada kvepėjo įvairiausiais gardžiais kvapais. Kepė mama, kepa ir ji. Svajonė atidaryti savo kepyklėlę – neatsitiktinė. „Dvejus metus vyko statybos. Iš pradžių griovėme, paskui pradėjome statyti“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakoja ji. Nugriovė seną tvartą ir pradėjo naujas statybas. Tai galėjo padaryti tik su ES parama verslo pradžiai kaime „Verslas kaimo vietovėje“. „Žinoma, savų pinigų irgi reikėjo pridėti“, – patvirtina kepyklėlės savininkė. Paskaičiuoja: „Apie 17 000 eurų gavome pagal projektą. Savo santaupų pridėjome. Tai gal ir nesuklysiu sakydama, kad viskas atsiėjo apie 25 000 eurų.“

Dabar labiausiai jai trūksta laiko: darbo daug. Šventinis maratonas kepyklėlėje prasidėjo gerokai anksčiau, o ir darbuojasi joje viena.

Suka galvą, kaip išgyventi šventinį laikotarpį

Daiva ir klausia, ir atsako: „Kiek viena gali iškepti? Pavargstu: visą dieną ant kojų, pasėdėti nėra kada.“ Net viso savo asortimento neįstengia šventėms pagaminti, tad sudaro specialų meniu, iš kurio smaližiai pasirenka, ką norės per šventes ragauti. „Šansų viską iškepti – jokių. Parinkau tokius tortus, kad turėčiau ką pasiūlyti įvairaus skonio saldumynų mėgėjams. Siūlau ir gaivesnių, ir šokoladinių tortų, ir karamelinių. Šventiniu laikotarpiu gaminu 4 rūšių tortus, makarunus (angl. macaroons), kaneles ir šimtalapius, o keksiukų ir panakotos – ne“, – sako kepėja. Jos klientai užsisako šventinius – proginius tortus, kurie yra sukaktuvių skaičiaus formos, kiti tortai puošti atitinkama atributika: ūkininkui, medžiotojui, ugniagesiui, apsaugininkui, o gal mergaitei, dievinančiai barbes, ar berniukui, žaidžiančiam krepšinį, futbolą. Puošyboje dominuoja gėlės, šviežios uogos, spalvoti macaroons sausainėliai, saldainiai, šokolado plytelės, daug ką ji pati nulipdo. Kai kurie tortai traukia akį šviesiomis spalvomis, kiti – priešingai: labai ryškūs, tačiau yra užsakančių ir tamsių spalvų gardėsių, jie dabar taip pat madingi.

Jos šių metų darbo knyga jau seniai užpildyta: užsakymai priimti iš anksto, mat paskutinę minutę negalės iškepti. „Nė pusės tiek neiškepsiu, kiek buvo norinčiųjų užsisakyti. Turėjau atsisakyti, nepajėgsiu. Nors dirbsiu ir tarpušvenčiu. Priėmiau tiek užsakymų, kiek galiu. Sausį jau tikrai darbo bus gerokai mažiau, tada ir pailsėsiu“, – patikina meistrė. Kai kuriuos užsakymus priėmė dar rudenį. „Vienos mergaitės gimtadienis per Kalėdas, tad jų šeima kasmet rugsėjo mėnesį jau užsisako tortą ir tikrai žino, kad iškepsiu. Per Kalėdas žmonės švenčia ir gimtadienius, ir jubiliejus, tad saldumynų reikia. Į užsienį siunčia šimtalapius, tad nori iš anksto pasiimti, kad gaminys suspėtų šventėms nukeliauti į svečią šalį“, – redakcijai pasakoja Daiva.

Žiemos šventės kepėjai – darbingiausias periodas metuose. „Sunkus šis metas. Suku galvą, kaip tame filme, „Kaip išgyventi Kalėdas?“ Bet išgyvenu, kur aš dėsiuos“, – prisipažįsta ŪP pašnekovė. Darbą kepyklėlėje pradeda nuo septynių ryto, darbuojasi iki vidurnakčio, o dažnai ir dar ilgiau užsibūna. Neslepia, kad tenka padirbėti ir naktimis. „Vien makarunų iškepiau apie 20 kilogramų. Perdien galiu iškepti apie 7 kilogramus, kitą dieną sulipdau, pertepimus pasiruošiu iš anksto“, – pasakoja meistrė.

Užsisako mažesnius

Dirba daug, tačiau padėkos, pagyros už gardumynus atperka viską. „Be laisvadienių dirbau dvi savaites iki Kalėdų. Gal net dar anksčiau pradėjau ruoštis, mat gaminu papuošimus, kad jau paskui galėčiau tik kepti, turėčiau kuo puošti. O padirbėti tikrai reikia, kol viską pasiruošiu. Norisi, kad būtų ir šventiška, ir gražu, ne tik skanu“, – patikina gardumynų kepėja. Anot jos, žmonės netaupo šventėms: saldumynams tikrai turi pinigų. „Juk saldumynų kasdien nevalgo, gal ir brangu, o ir nereikia ir dėl sveikatos, ir dėl figūros, bet per šventes žmonės linkę pasmaguriauti, ir pinigėlių sukrapšto“, – sako ji. Tiesa, pastebi, kad šiemet gal kiek mažesnius kepinius užsisako. „Mano suruoštos makarunų dėžutės – po pusę kilogramo ir po 250 gramų, paklausesnės mažesnės, šimtalapių irgi pageidauja mažesnio svorio“, – pastebi kepėja.

Daiva ne tik saldumynus kepa, ji dar dirba ligoninėje. „Vis dar dirbu puse etato Lazdijų ligoninėje reanimacijos – operacinės slaugytojo padėjėja. Dėl saugumo, jei kartais kepyklėlėje nepasisektų. Kol kas viskas gerai, tikrai nesiskundžiu“, – tikina ji. Tik štai namie būna mažai: pamainos ligoninėje, kitas laikas – kepyklėlėje. „Ir nors mano darbo vieta, atrodytų, ant savo kiemo, namie būnu mažai, ypač šiuo, šventiniu, laikotarpiu“, – prisipažįsta D. Kudzmanienė.

ŪP korepondentė Dineta BABARSKIENĖ

Daivos KUDZMANIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.