Kainos auga – jau ir kunigui sekmadienį nebus ko duoti

Lietuvoje per metus maistas pabrango trečdaliu, už viską tenka mokėti gerokai daugiau. Kylant elektros, dujų kainoms, brangsta ir maisto produktai. Išgyventi darosi vis sunkiau ne tik miestiečiams, bet ir kaimo gyventojams.

Baiminasi likti bedarbiai

Kaime jau retas kuris augina karvutę, o ir tvartuose nekriuksi kiaulės, net triušių retas teturi, bet daržus dar sodina, ravi, dabar derlių nuima, tačiau pieno, mėsos produktus perka parduotuvėje. Ir jei miestan nepapuolė, keleivinė retai važiuoja, vaikai nenuveža, o savo mašinukės jau nevairuoja, tai eina apsipirkti į vietinę parduotuvę. Ne tik senjorai, bet ir jaunesni, nes taip nebūna, kad ko nepritrūktų, o „ant greičio“ nusipirkti galima tik vietinėje krautuvėje. Ir čia jau ne tik prekės, kurių išties gausu, bet ir visos kaimo žinios suplaukia.

Apsilankius Rudaminoje (Lazdijų r.), pakalbinus vietinius pirkėjus, skubančius į dvi viena šalia kitos esančias parduotuves: valdišką, kaip vietiniai vadina, ir privačią, visko prisiklausai. Žmonės pasipiktinę, keikia valdžią: „Viskas brangsta, jau stebime kainas. O dar gąsdina, kad viskas dar labiau brangs. Ko sulauksime? Jau nežinau“, – „Ūkininko patarėjui“ sako sutikta moteris. Patys privačios parduotuvės savininkai nedaugžodžiauja, sako, kad pirkėjų dar sulaukia, valgyti reikia, tad žmonės perka, bet jau atsižvelgia į kainas. Jie patikina už elektrą gavę sąskaitą, kuri šiandien 3 kartus didesnė, nei buvo gegužę.

Pirkėjai kaip susitarę skaičiuoja, kiek kartų pabrango malkos, durpės, o dar vis girdi kalbas, kad po Naujųjų metų elektra ir toliau brangs: sieks apie 60 ct/kWh. Darbingo amžiaus moteris, užsukusi tik šio to parduotuvėje nusipirkti, sako, kad jau girdi kalbas apie atleidimus iš darbo, nes mažos kepyklėlės, gamyklėlės nepakels mokesčių naštos. Ji ir pati baiminasi likti be darbo. Neslepia, kad ir bendradarbių nuotaikos slogios. „Viskas brangsta, jei dar iš darbo atleis, tai jau ir kunigui sekmadienį nebus ko duoti“, – rėžia ji.

Perka ne tik sau, bet ir katukams

UAB „Lazdijų prekyba“ Rudaminos miestelio parduotuvės darbuotoja Aldona sako, kad didelio taupymo dar nejaučia. „Dar perka maistą, nuperka ir katukams dešros – pačios pigiausios „Pusrytinės“. Aišku, į kainas labai žiūri, bet perka“, – sako ji. Moteris pasakoja, kad vasarą sulaukia poilsiautojų, kurie iš Marijampolės važiuoja prie Dzūkijos ežerų, ir žvejų, o žiemą jau liūdniau.

Pardavėja teigia, kad žmonės jau pradeda taupyti, mat ir kuras brangus, bet dauguma kaimo žmonių pasirūpinę iš anksto: ar malkų, ar durpių jau nusipirkę. „Pavasarį dažniausiai malkas, durpes perka. Bent žiemos pradžiai jau turi. Tačiau dabar dažnas linkęs pataupyti, nes reikia pasidaryti rudens darbus. Samdo, kad bulves kas nukratytų, o ir aparti reikės. Tam irgi reikia nemenkos sumos, juk ir šie darbai pabrango. Jei savo technikos neturi – bėda“, – pasakoja pardavėja ir prisipažįsta, kad žiemą ji parduotuvėje dirba ne tik pardavėja, bet ir pečkure. „Šiemet retas gyvens šiltai. Išjungsime radiatorius name, paliksime tik ten, kur daugiausia būname. O ir taupymo režimą jau „įjungiau“ – viską, ką tik galiu, išjungiau“, – aiškina kita rudaminietė.

„Pinigais žmonės nesišvaisto, nusiperka tik to, ko reikia, o kitas, žiūrėk, ką anksčiau pirko, tą ir dabar perka“, – patikina ji. Pasak jos, ką ir bepritaupysi, kad nėr iš ko tam kaimo žmogeliui taupyti. „Baisiausia, kad pabrango ne prabangos, o pačios būtiniausios prekės: duona, pieno produktai. Trečdaliu, tai tikrai“, – neabejoja pardavėja.

Viena pensija – mokesčiams, kita – maistui, vaistams

Krosnos parduotuvėje besidarbuojanti Laimutė Juškauskienė sako, kad prekių gausu: ir maisto, ir pramoninių, tačiau žmonės jau taupo. „Sako, kad norėtų ir tą, ir aną nusipirkti, tačiau neišgali. Iki mėnesio galo neištemps, tad atsisako gardesnio kąsnio“, – neslepia ji. Pasakoja, kad atėję pirkėjai skundžiasi, nežino, ko dar teks sulaukti. „Dar taip nebuvo, kad viskas iškart pabrangtų“, – ŪP  dėsto ji. Ranka moja, rodo prekes, parduotuvėje tikrai visko yra: ir pyragų, ir pusgaminių, kuriuos pasišildyti tereikia, bet nusipirkti dažnam jau darosi sunku. „Pensininkai sako, kad dar jei dviese gyvena, tai vieno pensiją atiduoda mokesčiams, kito – maistui, vaistams. Juk kaime daugiausia gyvena senyvo amžiaus žmonės, tad daug išleidžia vaistams. O kiek tokių, kurie gyvena vieni? Kaip jiems už viską susimokėti ir dar maisto, vaistų nusipirkti?“ – retoriškai klausia Laimutė ir patikina, kad jei anksčiau žmonės norėjo tik rūkytų, gerų dešrų, tai dabar ieško kas pigiau.

Nebemėto maisto

Salos kaimo parduotuvė – nedideliame kaimukyje. Be to, čia pat rajono centras – Lazdijai, o ir kaimyninė Lenkija ranka pasiekiama. Parduotuvės darbuotoja Onutė sako, kad čia niekad nebuvo apsiperkama, o tik „dasiperkama“, jei kas ko pamiršo. Pirkėjų nesumažėję, tik jų krepšelis ne toks, kaip įprastai. „Kas neskaičiavo pinigų, pirko ką norėjo, tas ir dabar perka, kitų gi pajamų kiekis ribotas“, – aiškina ji ir priduria, kad perkama tik tai, ko labiausia reikia. – Anksčiau pasiūlai tai to, tai ano – viską ima, o dabar jau ne. Jei dar turi, tai sakosi sunaudosią ir tada jau pirks“, – kalba redakcijos pašnekovė.

Laikyti karvę prabanga

„Valgyti reikia. Perka. Ką darys?“ – sako Būdviečio parduotuvės darbuotoja Asta. Ji neslepia, kad žmonės skundžiasi ir valdžią keiksnoja. „Pienas labai pabrango, o karvių, galima sakyti, žmonės jau nebelaiko. Ūkininkai pieną parduoda pieninėms, o laikyti vieną ar dvi karvukes – prabanga“, – aiškina ji ir priduria, kad dažnas važiuoja į Lenkiją ieškoti, kas pigiau. – Tačiau cukrus ir pas mus, ir Lenkijoje tiek pat kainuoja. Pas mus net pigiau, kai akcija.“

Grybų nėra, lietaus Dzievulis škadavoja

Kapčiamiesčio parduotuvėje besidarbuojanti Virginija Jančiulienė svarsto, kad kai žmonės gaus gerokai didesnes sąskaitas už elektrą, tada ir pirks mažiau. „Rudeniop visada sumažėja apyvarta“, – patikina ji, mat iš Kapčiamiesčio išvažiuoja poilsiautojai, o ir baidarininkų jau nebūna. Pasiskundžia, kad negana to, jog kainos kyla, tai dar ir Dzievulis lietaus škadavoja. Šiandien dzūkams labiau galvą sopa ne dėl elektros kainų, o kad grybų miškuose nėra. „Reikia, kad parą palytų, o dabar, jei palyja, tai tris minutes“, – sako ji. Tiesa, lepeškų (voveraičių – red.) dar randa, bet baravykų – nėra. „Kiti, kurie grybus parduoda supirktuvėse, nieko neuždirbs. Grybų nėra, pinigų irgi“, – liūdnai kalba Virginija.

Autorės nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: elektros kaina, dujų kaina, brangsta maisto produktai, kaimo parduotuvės