Kalatėjų lapijos spalvų ir raštų originalumas

Įspūdingi ne žiedai, bet lapai

Gamtoje skaičiuojama apie 130 kalatėjos (Calathea) rūšių. Pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos, kalathoa reiškia krepšį, nes iš lapų buvo pinami krepšiai. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, užauga nuo 30 iki 90 cm aukščio, kero skersmuo apie 30–50 cm.

Kalatėjų lapai ypač puošnūs, padengti ryškiomis gyslomis ar dėmėmis, viršutinė pusė išmarginta žalios ir geltonos atspalvos raštais, o apatinė – purpurine ar violetine spalvomis. Daugumos rūšių žiedai labai maži, neišvaizdūs, balti, geltoni ar raudoni, sutelkti į varpos formos žiedynus. Deja, auginamos namuose pražysta retokai.

Išrinkite pačią gražiausią

Pradedantiesiems gėlininkams J. Varkulevičienė pataria kambariuose auginti mažiau lepias rūšis: Calathea lietzei ir Calathea makoyana. Pačios kaprizingiausios yra žydinčios veislės, ypač šafraninė kalatėja arba krokatinė kalatėja.

Makojo kalatėja (C. makoyana), palyginti su kitomis rūšimis, geriausiai jaučiasi kambaryje. Ant ilgų stiebų auga 30–50 cm dydžio, ploni it popierius lapai. Iš viršaus ryškiai žali, išilgai gyslų išmarginti alyvmedžio žalumo elipsės formos dėmelėmis. Lapų pakraščiuose dėmės tamsiai žalios. Apačia purpurinė, tokio pat rašto. Ši kalatėja išauga iki 30 cm aukščio. Ji dar vadinama Maranta makoyana.

Calathea lietzei lapai truputį banguoti, pailgi, žali su metalo atspalviu, plačiais tamsiai žaliais dryžiais ir rausvai purpurine apačia. Dažnai auginamos ‘Greenstar’ veislės kalatėjos neblogai jaučiasi sausokame kambaryje.
Leopardinės kalatėjos (C. leopardina) lapai lanceto formos, 10–12 cm ilgio, iš viršaus gelsvai žali su tamsiai žaliomis pailgomis dėmėmis, kurios liečiasi su pagrindine gysla.

Puošnioji kalatėja (C. ornata) kartais aprašoma kaip Sanderio kalatėja (C. ‘Sanderiana’). Lapai tamsiai žali, blizgantys, 30 cm ilgio, lancetiniai, išilgai šoninių gyslų išmarginti šviesiai rausvais brūkšneliais, kurie vėliau tampa sidabriškai baltais. Apatinė lapų pusė tamsiai purpurinė. Šios kalatėjos gražiausios, bet ir lepiausios. Jas ypač sunku auginti namuose, net auginamų gėlių lange lapai būna deformuoti, tamsūs, prastai auga.

Dėmėtosios kalatėjos (C. picturata) lapai apvalaini, platoki, tamsiai žali su baltų ir gelsvų brūkšnių pluošteliais prie šoninių gyslų ir pakraščiuose. ‘Argentea’ lapai sidabriškai balti su žaliu pakraščiu, o per ‘Vandenheckei’ kalatėjų lapo vidurį iš abiejų pusių išryškėja po keletą sidabrinių brūkšnių.
Siauralapė kalatėja (C. lancifolia) specializuotoje literatūroje dar vadinama įspūdingąja kalatėja (C. insignis). Ilgi, siauri, truputį banguoti, apie 45 cm ilgio lapai prisitvirtinę prie 10–30 cm ilgio lapkočių. Jie iš viršaus tamsiai dėmėti, iš apačios purpuriniai.

Dažnai auginama dryžuotosios kalatėjos (C. zebrina) veislė ‘Humilior’, kurios lapai aksominiai, lanceto formos ir 30–40 cm ilgio, ryškiai žali su šviesiai žaliais plunksniškais dryžiais, einančiais išilgai šoninių gyslų. Lapo apačioje dryžiai pilkšvai žali arba purpuriniai. Palyginti gerai auga šviesiame ir šiltame kambaryje.
Krokinė kalatėja (C. crocata) iš kalatėjų išsiskiria rausvai gelsvais žiedais ant ilgų kotelių, jie aukštai iškyla ir palyginti ilgai žydi. Lapai tamsiai žali, iš apačios apaugę rausvais, beveik purpuriniais pūkeliais. Tai vienintelė kalatėja, kuri auginama žydi, visos kitos – tai tipiški lapiniai augalai. Jos lapai užauga maždaug 10 cm ilgio. Lakšto apačia vyno raudonumo, o viršus tamsiai raudonas. Lapai sudaro makštį aplink stiebą, kurio viršūnėje esančios pažiedės suteikia gėlei dekoratyvumo. Sausas kambario oras gali pražudyti gėlę. Net ir išnešta į vėsią patalpą ji sunkiai pakelia žemesnę nei 15 °C temperatūrą.

Mokslininkės patarimai tikrai pravers

Pasak specialistės, kalatėjos kilusios iš Pietų Amerikos drėgnųjų atogrąžų miškų (Brazilijos, Peru), todėl namuose geriausiai jausis šviesiame vonios kambaryje, gėlių lange, vitrinoje arba šiltoje ir drėgnoje oranžerijoje. Kambariuose, kur oras nuolat sausas, ilgai negyvena. Parsinešus į namus įsigytą ar dovanotą kalatėją, specialistė pataria įkurdinti šiltoje, pavėsingoje vietoje, kur nėra skersvėjų – rasti augalui tinkamą kampelį, kur gyvuos, kol pripras prie naujos aplinkos itin svarbu.

Kalatėja yra šilumamėgis namų augalas, todėl J. Varkulevičienė pataria kambaryje palaikyti pastovią temperatūrą: ištisus metus ne žemesnę kaip 16 °C, o geriausia 20–24 °C. Augalai nepakenčia temperatūros svyravimų ir skersvėjų, todėl jų nestatyti prie dažnai atidaromo lango ar durų, be to, nemėgsta dujų degimo produktų.

Kalatėjai svarbu užtikrinti ne mažesnę nei 60–80 proc. oro drėgmę. Augalai greitai praranda drėgmę, todėl erdvę (apie juos) specialistė pataria kasdien drėkinti ar purkšti šiltu, kambario temperatūros vandeniu, reguliariai nuvalyti lapus drėgna kempine. Purškiant vandenį, pagrindinis tikslas – sudrėkinti plotą aplink augalą, kad kuo mažiau vandens patektų ant lapų.

Pasak oranžerijos specialistės, yra ir kitokių drėkinimo būdų. Pavyzdžiui, galima vazoną pastatyti ant padėklo su šlapiais akmenukais, keramzitu, samanomis ir įpilti vandens tiek, kad vazono dugnas jo nesiektų. Dar galima šalia pastatyti indą su vandeniu. Jei vanduo dažnai pateks ant lapų, gali atsirasti negražios dėmės. Drėgnesnę aplinką įmanoma sukurti įrengiant florariumą ar naudoti oro drėkintuvą.

J. Varkulevičienė pataria kalatėją reguliariai laistyti minkštu, šiltu vandeniu ištisus metus. Vandens temperatūra turi būti 2 °C aukštesnė nei kambario. Pasirūpinkite, kad substratas nuolat būtų drėgnas, bet ne šlapias. Vasarą laistykite kas antrą dieną, o žiemą – kartą per savaitę, leiskite žemei išdžiūti tarp laistymų (viršutinis sluoksnis vazone iki 1,5–3 cm gylio šiek tiek išdžiūsta).

Rudenį augalas pamažu pereina į dalinę ramybės būseną, tuomet sulėtėja medžiagų apykaitos procesai audiniuose, todėl tręšti reikėtų rečiau. Šios kalatėjos nedažnos mūsų augintinės

Calathea roseapicta lapai dideli, apvalaini, apie 20 cm ilgio su rausvais dryžiais, kurie nesiekia lapalakščio krašto, todėl atrodo, kad lapas apvestas lapalakščio spalvos juosta. Vėliau dryžiai išblunka ir pasidaro sidabriškai balti. Vidurinė gysla raudona, lapo apačioje purpurinė.

Calathea medio–picta lapai pailgi, smailūs, 15–20 cm ilgio. Iš viršaus tamsiai žali su baltu brūkšniu prie pagrindinės gyslos.

Calathea warscewiczii neįprasti aksominiai lapai žalsvu raštu, einančiu išilgai centrinės gyslos. Apatinė lapo pusė violetinė. Tai viena iš nedaugelio rūšių pražystančių baltos ar kreminės spalvos žiedais.

Calathea Musaica su dideliais mėsingais, širdies arba ieties formos lapais. Ši rūšis turi neįprastą lapų spalvą. Ornamentas jų paviršiuje susideda iš mažyčių stačiakampių raštų, tuščių arba išpieštų viduje, primenančių mozaikinę plokštę. Pagrindinė lapų paviršiaus spalva yra šviesi, o linijos ryškiai žalios arba šviesiai rudos. Jei atidžiai apžiūrėsite lapo paviršių, pamatysite, kad iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodantis raštas turi aiškią struktūrą: tarsi vaikas piešia, stengdamasis išlaikyti vienodus tarpus tarp dalelių. Calathea Musaica turi įprotį per naktį sulankstyti (susukti) lapus – šis reiškinys vadinamas nyktinastija.

Šios rūšies augalai gerai toleruoja šaltąjį sezoną, nėra per daug išrankūs drėgmei ir apšvietimui.

„Rasų“ korespondentė Rūta Antanaitienė

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.