Kanapių auginimo veiklą įkvepia entuziazmas ir pinigai

Šiandien vieniems kanapių augintojams rūpesčių kelia galimybės tinkamai sudoroti sėklų derlių, kitiems – investicijos pluoštui apdoroti. Pasirinkimą, žinoma, nulems pajamos realizavus derlių, o kad pluoštinės kanapės ūkių laukuose įsitvirtins ilgam, rodo augintojų entuziazmas: jau dabar jie su užsidegimu kalba apie ateinančio pavasario sėją, sėklų įsigijimo kaštus.

Dr. Elvyra Gruzdevienė aiškina, kad jų bandymų laukuose linų žiedai ne tik mėlyni, bet ir balti, melsvi, ir net dūmo spalvos.

Auginti paprasta, derlių nuimti – sudėtinga LAMMC Upytės bandymų stoties mokslininkės Elvyra Gruzdevienė ir Zofija Jankauskienė tvirtina, kad kanapės – derlingų ir nerūgščių dirvų augalai. Gausiems derliams gauti reikia daug maisto medžiagų, bet tręšti galima ir organinėmis trąšomis. Derlius labai priklauso nuo orų, kiek mažiau – nuo veislės, tręšimo, sėjos laiko. Kanapėms pesticidai nereikalingi, nes jos pačios stelbia piktžoles ir atbaido kenkėjus, jas retai pažeidžia grybinės ligos, pagerina dirvos savybes. Tad šie augalai labai tinka ekologiniams ūkiams. Pasak mokslininkių, auginant kanapes pluoštui ar sėklai, azoto reikia mažiau, biomasei – daugiau. Atsėliuoti nepatartina, į tą patį lauką jos gali grįžti po 2-3 metų. Tinkami priešsėliai – javai, cukriniai runkeliai, daugiametės žolės, po jų gerai dera žieminiai kviečiai. Sėjama, kai sėklos įterpimo gylyje (3-4 cm) dirva būna įšilusi iki 8-10 °C.  Auginant kanapes sėklų derliui būtini 50 cm tarpueiliai, pluoštui – iki 15 cm. Sėklos norma auginant kanapes pluoštui – 50-70 kg/ha, biomasei – 30-40 kg/ha, sėkloms – 10-15 kg/ha. Kanapės auga greitai, nelygu veislės, vegetacija trunka nuo 100 iki 140 dienų. Tačiau skirtingoms veislėms auginimo technologija kiek skiriasi, kaip ir pluošto išeiga ar sėklų derlius. Tuo įsitikinta Upytėje auginant suomių, ukrainiečių, lenkų ir prancūzų kanapių veisles. LAMMC Upytės bandymų stotyje vykusio seminaro–lauko dienos „Pluoštinių kanapių ir linų tyrimai“ dalyviams labiausiai rūpėjo pluoštinių kanapių auginimo ir apdorojimo subtilybės, jų vieta sėjomainoje, derliaus paskirtis ir pajamos. Šalyje mokslo tyrimai pamažu pereina į gamybą. Augintojai sukluso, kai buvo pradėta kalbėti apie derliaus nuėmimą. Pasak dr. E. Gruzdevienės, jei kanapės auginamos sėklų derliui, pjaunamos, kai jos subręsta šluotelėse stiebo viduryje; pluoštui – pjaunamos žydėjimo pabaigoje; jei sėklai ir pluoštui – kai sėklos subręsta apatinėse šluotelėse, praėjus mėnesiui po žydėjimo. Derliui apdoroti svarbi paskirtis: biomasei ir biodujų gamybai kanapės pjaunamos rudenį, kuomet žaliosios masės būna daugiausia. Kietajam kurui – stiebai paliekami per žiemą, jie išsausėja ir kuro savybės būna geresnės. „Viena problemų – derliui nuimti būtina speciali technika. Sėklų realizacija gali užsiimti kiekvienas, tik rudenį teks lenktyniauti su žvirbliais, kurie labai jas mėgsta. Tačiau pluoštui nuimti reikalingi specialiai paruošti kombainai, kurių mūsų augintojai neturi, – teigė mokslininkė E. Gruzdevienė. – Šiam tikslui vienokia technika yra Ukrainoje, kitokia – Lenkijoje ar Prancūzijoje, tačiau, kol plotai maži, pluošto kiekiai perdirbėjams neįdomūs, tad gali būti realizavimo problemų.“ Pasak mokslininkės, kanapių pluoštas pramonėje naudojamas grynas, tačiau maišomas su lino, medvilnės arba šilko pluoštais. Tekstilės gaminiai dažniausiai gaminami iš bent 55 proc. kanapių ir 45 proc. medvilnės pluoštų mišinio. Gaminant pluoštą, lieka spalių ir jie tinka statybinėms medžiagoms gaminti, mulčiui, kraikui, kurui, nes jų energetinė vertė didesnė negu daugelio rūšių medienos. Sėklos naudojamos maistui, pašarams ar kaip žaliava aliejui.

Kanapių pavėsyje: LSMU Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Ina Stuogė, LAMMC direktorius dr. Zenonas Dabkevičius, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Vingrienė ir Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja Zofija Jankauskienė.

Pradžia visada sunki Iš tikrųjų retas augintojas šiandien galvoja apie pluošto gavybą ir jo perdirbimą. Jie kol kas tik skaičiuoja išlaidas ir būsimas pajamas už sėklas. Pasak Domo Grigaliūno (Anykščių r.), jo ekologiniame ūkyje kanapėms skirta keliasdešimt hektarų. Vien sertifikuota sėkla augintojui kainavo per 600 Lt/ha, o derlius vidutiniškai sieks 0,5-1 t/ha. Realizacijos kaina gali būti 1-1,2 EUR/kg, tad, sudėjus visas išlaidas, pelno gali ir nebūti. „Be to, kanapių nenukulsi be nuostolių. Sėklų tikrai pribyrės ir kitais metais jos suvešės. Tad neaišku, kaip jas reikės išnaikinti“, – apie būsimus nesklandumus kalbėjo D. Grigaliūnas. Kanapių augintojui nesuprantamas ir ekologinių išmokų neskyrimas kanapėms: „Kitiems augalams, be tiesioginių, mokamos ir ekologinės išmokos, kurios vidutiniškai yra apie 1500 Lt/ha, o kanapėms jų nebeliko. Įdomu, kodėl? Jeigu ekologinės išmokos buvo paskaičiuotos pagal šalyje esančius ekologinių ūkių plotus, tai nesvarbu, ar aš 100 ha apsėsiu kviečiais, ar kanapėms. Už kviečius ekologinės išmokos bus, už kanapes – ne.“ Kone visi lauko dienos dalyviai nerimavo dėl sertifikuotos sėklos įsigijimo ir kainos už ją. Šį pavasarį teko pakloti po 10 EUR/kg, o kas bus kitąmet, jei kanapių plotai padidės? Antai ūkininkas iš Telšių r. niekaip nesuprato, kodėl kitąmet jis negalės sėti ūkyje padaugintos sertifikuotos sėklos (ūkinės). Tad kol sertifikuota pluoštinių kanapių sėkla nebus dauginama šalyje, tol jos tiekimas bus monopolizuotas, ir niekas nepaneigs, kad kaina, didėjant plotams, nešoktelės aukštyn. Ko trūksta šiai problemai išspręsti: tinkamų poįstatyminių aktų, dar vienos kanapių augintojus kontroliuojančios įstaigos ar... entuziazmo atitinkamų institucijų valdininkams? Kur kas geresnės nuotaikos Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas. Augintojų susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis didėja, apie pluošto panaudojimą statyboms bus surengtas ne vienas seminaras, o svarbiausia – yra galimybių atgaivinti linininkystę ir vieną kitą pirminio linų perdirbimo įmonę, kur įsigytą naudotą įrangą bus galima pritaikyti ir kanapių pluoštui apdoroti.

Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas nė kiek neabejoja pluoštinių kanapių ir linų perspektyva.

Nostalgija linams Kiek ankstesni duomenys skelbia, kad pasaulyje auginama per 4 mln. ha sėmeninių linų, gaunama iki 1,5-2,5 t/ha sėmenų, turinčių 35-45 proc. riebalų. Aliejaus poreikis Vakarų Europos rinkoje yra 150 tūkst. t, o pagaminama tik 60 tūkst. t. Lietuvoje sėmeninių linų derlius siekia iki 2 t/ha, išlaidos – apie 1500 Lt/ha. 2013 m. pluoštinių linų pasėta 8,3 ha (Jurbarko r.), sėmeninių linų – 252,54 ha. Nuo 1965 m. Upytės bandymų stotyje sukurta 15 linų veislių, iš jų į ES bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą įrašytos `Vega 2`, `Kąstyčiai`, `Daugiai`, `Sartai` ir `Snaigiai` bei išvestos naujos sėmeninių linų veislės `Edita`, `Rasa`, `Rūta`. Šie statistiniai duomenys tik patvirtina mintį, kad Upytės bandymų stoties mokslininkės Elvyra Gruzdevienė ir Z. Jankauskienė su nostalgija prisimena linus ir tiki linininkystės atgimimu. „Pluoštinių linų paklausos nebeliko, bet auga susidomėjimas aliejiniais linais, tad poreikis paskatino kurti aliejinių linų veisles. Esu jų bendraautorė, o veislės `Edita`, `Rasa` bei `Rūta` įtrauktos ir į Nacionalinį, ir į ES auginamų augalų katalogą, – pasakoja Upytės bandymų stoties dr. Z. Jankauskienė. – Šių veislių pluoštas trumpas, tačiau jo paklausa pasaulio rinkoje didėja.“ Pasak mokslininkės, vyksta ir pluoštinių linų selekcija, nes jeigu ateis tokia diena ir linai vėl bus auginami, reikės ir tinkamų mūsų sąlygoms veislių bei sėklų. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad išsaugotas linų veislių genetinis fondas, nors būta minčių ir jį sunaikinti. „Nors lietuviškos linų veislės atsparesnės ligoms nei belgiškos ar prancūziškos, tačiau dabar linų sėklininkystės sistema suirusi, nėra kam selekcinės sėklos dauginti, kita vertus, niekam jos ir nereikia, – teigia mokslininkė. – Bet aš vis tiek turiu „rožinę svajonę“: išvesti dar vieną linų veislę, žydinčią rožiniais žiedais. O kasdienybėje belieka sekti pokyčius žemės ūkyje, prižiūrėti turimų veislių kolekcijas, vykdyti tiriamuosius mokslinius darbus.“ Iš tikrųjų šioms mokslininkėms už entuziazmą ir indėlį į žemės ūkio mokslą reikėtų garbės vardus suteikti. Iš stočiai priklausančių 37 ha kasmet bandymams ir kolekcijoms skiriami septyni laukai po 5 ha, kuriuos mokslininkės prižiūri padedant trims techniniams darbuotojams. LAMMC Upytės bandymų stotyje šiemet su pluoštinėmis kanapėmis vykdomi šie moksliniai darbai: tarptautiniai – FIBRA (susiję su jų auginimu ir panaudojimu ES ir Kinijoje) ir tarpinstituciniai – „Verslo asistentas – verslumo skatinimas pasitelkiant technologijų parkų ir slėnių kompetencijas“. Su Lietuvos verslo subjektais planuojamas projektas pagal MITA teikiamus inočekius. Šiemet toliau vykdomi tyrimai, susiję su pluoštinų kanapių vieta ir įtaka sėjomainoms bei vasarinių ir žieminių javų grūdų kokybės gerinimu. Mokslininkės, ko gero, gyvena ritmu, kuomet para turi 72 val. Autorės nuotraukos

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.