Karių valgiaraštis jau pertvarkytas, ligonių – ne

Šalies ligoninių maistas, kaip neretai skundžiamasi socialiniuose tinkluose, prastas. Viešųjų pirkimų tarnyba ragina savivaldybes ir ligonines pirkti šviežias daržoves, vaisius, mėsą iš savų ūkininkų, o ne stambiųjų tiekėjų iš visur importuotą maistą. Tačiau ūkininkai negali konkuruoti su stambiaisiais tiekėjais, kurie produktų prisiperka iš vietos augintojų, Lenkijos ir dar toliau. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad pacientai ligoninėse guli trumpai, jiems svarbiausia gauti paros angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų normą. Ar iš tiesų padėtis be išeities?

Konkuruoti su monopolininkais sunku Medicinos įstaigų pareiga – ne tik pastatyti ligonį ant kojų, bet ir išmokyti sveikai gyventi, subalansuotai maitintis: per dieną suvalgyti mažiausiai 400 g daržovių, daug ląstelienos turinčio maisto, rupios duonos, o ne vien ligoninėse nuo sovietmečio įprastos daktariškos dešros ant sviestu suteptų batono riekelių. Tačiau kol kas situacija beveik nesikeičia. „Kai kurie daržovių augintojai stengiasi parduoti produkciją spe­cia­lizuotoms viešojo maitinimo įstaigoms. Dalis mūsų asociacijos narių surado savo nišas. Bet masiškai nepardavinėjame. Net ir nelabai veržiamės tai daryti. Ūkininkų produktų pasirinkimas nedidelis. Pavyzdžiui, mūsų ūkis (Šiaulių r. Daugėlaičių kaime – red. past.) augina tik svogūnus ir morkas. Sunku konkuruoti su stambiaisiais tiekėjais, kurie prisiperka įvairių daržovių, vaisių ir iš vietos ūkininkų, ir atsiveža iš Lenkijos ar iš dar toliau“, – tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė, „Ūkininko patarėjui“ paklausus, ar pagal dabartinius teisės aktus asociacijos nariams apsimoka tiekti savo produkciją vaikų darželiams, mokykloms, kariuomenės daliniams, įkalinimo įstaigoms ir ligoninėms. Pasak D. Šateikienės, daržininkai gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, įstatymai nedraudžia, bet ligoninių nepriversi pirkti maisto būtinai iš ūkininkų. Gydymo įstaigoms patogiau visus maisto produktus įsigyti iš vienos bendrovės.

Mitybos monotonija Lietuvos sodininkai neaugina kivių ar mangų. Didieji universalūs tiekėjai gali pasiūlyti sunkesnį ir įvairesnį maisto produktų krepšį, todėl ūkininkai atsiduria už borto. Vasario 9 d. Jonavoje vykusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo delegatai prašė premjero Sauliaus Skvernelio iki rugsėjo 1 d. vidaus viešojo maitinimo įstaigų duris plačiau atlapoti ūkininkams. Daržininkus stebina, kad moksleiviai ir ligoniai vienodai kiekvieną dieną maitinami tik kruopomis ir dešrelėmis, nors Lietuvoje apie 100 ūkių augina 4,7 tūkst. ha daržovių, maždaug 14 tūkst. ha bulvių. Anot Žemės ūkio ministerijos, tokius racionus nustatė Sveikatos apsaugos ministerija, o savivaldybių biudžetai obuolių, kopūstų kainų neatlaikytų.

Susikooperavę būtų rimti tiekėjai „Didžiosioms ligoninėms, aišku, reikia daug produktų iškart. Bet rajoninėms, slaugos ligoninėms morkas, bulves, kurias ypač dažnai valgome, tikrai galėtų tiekti ūkininkai.Vienam daržininkui jomis gal būtų sunku aprūpinti ligoninę, bet susikooperavę ūkininkai tikrai galėtų tapti rimtais, svarbiais tiekėjais. Tačiau dabar viešųjų pirkimų konkursų organizatoriai eina lengviausiu keliu – nurodo pageidaujamą produkcijos kiekį ir kainas, o atstumus, iš kur toliausiai reikėtų gabenti mėsą, daržoves, vaisius, kad jie būtų švieži, užmiršta“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius.

Seminarijoms tinka, ligoninėms – ne? Pasak parlamentaro, šiokia tokia paguoda, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė bent jau prakalbo apie kelias bendroves, apžiojusias viešojo maitinimo rinką. Tai „Kretingos maistas“, „Pontem“ , „Sanitex“, „Grūstė“, „Dussman Service“. Dėl jų viešpatavimo smulkieji verslininkai, ūkininkai, prieš didžiąsias metų šventes žemės ūkio gėrybių dovanojantys kunigų seminarijoms, bendrojo lavinimo mokykloms, obuoliais, mėsa, dešromis ir bulvėmis negali aprūpinti ligoninių ar vaikų darželių. Beveik 60 proc. Lietuvos ugdymo įstaigų maitina saujelė stambių bendrovių. Jos iš aukšto žiūri į ūkininkus – esą šie, laimėję kokios nors ligoninės konkursą maitinti pacientus, nesugeba laikytis sutarties.

Skani provincijos kepėjų duona Maitinimo banginiai teisinasi, kad rinkos žaidimo taisykles sukūrė ne jie – ten seniai viskas griežtai reglamentuota. Dietologai sudaro, suderina ligoninių valgiaraščius. Vilniaus universitetinės Santaros ligoninės komisija tikrina maistą kelis kartus per savaitę. Moksleiviams nemokamai maitinti skiriama 1,25 euro, o ligoninių vadovams tenka įsigudrinti ligonius tris penkis kartus per dieną pavalgydinti už 3,04 euro. VPT pastangomis 2016 m. pataisytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tarnybos direktorė D. Vilytė paragino savivaldybių, švietimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ligoninių administracijas skaidyti, mažinti perkamos produkcijos apimtis – tada vaisius, daržoves, mėsos, pieno gaminius galėtų tiekti ne vien perpardavinėtojai, atvežę juos iš užsienio, bet ir vietiniai žemdirbiai, užauginę, pagaminę sezoninius maisto produktus savo pačių ūkiuose. „Iš savo patirties galiu paliudyti, kad prieš keletą metų teko gydytis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir valgyti ne monopolininkų, o provincijos (Tauragės) kepyklos patiektą labai skanią duoną“, – prisiminė parlamentaras K. Starkevičius.

Bėgant nuo infarkto ir nutukimo Valstybės gynimo tarybai, Seimui ir Vyriausybei 2015 m. sugrąžinus Lietuvoje privalomąją pradinę karo tarnybą, kariuomenės logistikos specialistai sudarė naujus karių valgiaraščius, atsižvelgę į pakitusius naujokų šauktinių mitybos įpročius, kad tėvynės gynėjai valgytų visavertį ir įvairų maistą, gautų visas būtinas pagrindines ir papildomas maisto medžiagas (angliavandenius, baltymus, riebalus, ląstelieną, vitaminus). Lietuvos kariai, kaip ir jų kolegos iš kitų NATO šalių (amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai), kerta ne tik mėsą, žuvis, kiaušinius, bet ir obuolius, salotas, šviežius, raugintus kopūstus, agurkus, burokėlius, riešutus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogui per dieną būtina suvalgyti mažiausiai 400 g šviežių vaisių ir daržovių širdies ligų, insulto, cukraligės, nutukimo rizikai sumažinti. Sunkiai dirbantys asmenys, sportininkai žalumynų į skrandį turi įsimesti dar daugiau. O Lietuvos ligoninių valgiaraščiuose daržovių ir vaisių beveik nėra.

Painioja su restoranais „Pasaulio sveikatos organizacijos raginimas „Five a day“ („Daržovės penkis kartus per dieną“) skirtas visai žmonijai. Tai profilaktika nuo lėtinių ligų. Tačiau ligoninių pacientai – specifinė grupė. Jiems taikoma dietinė mityba. Dažnai – individuali“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis. Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga „Ūkininko patarėją“ informavo, kad ši gydymo įstaiga vieno ligonio maistui per parą išleidžia 1,88 Eur. „Bet grynas produktas, įskaitant ir gamybos išlaidas, kainuoja 4,66 Eur. Vis dėlto visuomenė turėtų suprasti, kad ligoninių paskirtis – gydyti, o ne pamaitinti kaip restorane. Ligonio dieta sudaroma pagal jo ligą. Svarbiausia, kad maistas atitiktų higienos normas, būtų šviežias, kokybiškas, tinkamos temperatūros“, – kalbėjo prof. dr. J. Sąlyga. Jam diskusija dėl ligoninių maisto atrodo kiek dirbtinė, šiek tiek iš piršto laužta.

Kritikai turėtų būti savikritiškesni

Asta KUBILIENĖ Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

Ligoninių administracijos turi pasirūpinti, kad maistas būtų saugus ir sveikas. Sukeltas dirbtinis ažiotažas. Sutrikus sveikatai, žmogui svarbiausia diagnostika ir gydymas, tai yra kokybiškos tokio pobūdžio paslaugos, o ne maistas. Priekabūs ligoninių valgiaraščių vertintojai galėtų būti savikritiškesni. Ar pridėję ranką prie širdies išdrįstų pasakyti, kad patys labai sveikai maitinasi? Dažniausiai rytais skubėdami į darbus išgeria kavos puodelį ir dideliais kąsniais, beveik nekramtydami suvalgo bandelę... Ligoninės maistas turi būti sveikas, vitaminingas, tačiau negalima reikalauti, kad jis būtų delikatesinis. Labai gerai, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė ekspertų komisiją iš ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, kurie tikrino ligoninių virtuvių asortimentą. Palaukime šio tyrimo išvadų, apibendrinimų. Tada sužinosime, kiek procentų nekokybiško maisto pasitaiko ligonių lėkštėse, kaip reikia taisyti gydymo įstaigų maisto produktų sudėtį: gal turėtų būti mažiau riebalų ar daugiau vitaminų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas