Karščio banga: infarktai paukštidėse

Išgaišo tūkstančiai

Nors paukštidėse yra įrengtos ventiliacijos sistemos, jos su tokiu karščiu, koks buvo rugpjūčio pradžioje, sunkiai susidoroja. Tad ir oro temperatūra patalpose, kuriose auginamos vištos, pakyla.

„Mūsų paukštynuose yra sumontuota pati naujausia, kompiuterizuota ventiliacijos sistema, tačiau ir ji nepajėgė užtikrinti paukščių sveikatai tinkamos temperatūros, kuomet oro temperatūra buvo pakilusi virš 32 laipsnių karščio. O Varėnos krašte, kur yra mūsų paukštidės, oro temperatūra rugpjūčio 6 d. buvo pasiekusi net 36 laipsnius. Tad dalis paukščių tokio karščio neatlaikė“, – neslėpė netekčių „Ūkininko patarėjo“ kalbintas paukštininkystės kooperatyvo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas.

Pasak jo, jų paukštidėse rugpjūčio 6–7 dienomis nuo karščio nugaišo apie 14 tūkst. vištų. Kooperatyvas dėl to patyrė nuostolių, tačiau tikisi, kad žalą atlygins draudimas, nes nuo tokių atvejų yra apsidraudę. Tačiau, anot J. Jagmino, vis vien nemalonu, kai taip nutinka. Ypač dėl to, kad gaišo ne ką tik pradėti auginti paukščiai, o jau subrendę broileriai, kurie netrukus turėjo keliauti į skerdyklą.

Prieš išvežant utilizuoti, veterinarijos specialistai ištyrė, kad taip atsitiko ne dėl kokios nors infekcijos, o dėl to, kad aukštos oro temperatūros neatlaikė paukščių širdys – juos ištiko infarktas. „Panašiai, kaip ir kai kuriems žmonėms, užėjus karščiams, pradeda trikti širdies veikla, taip ir paukščiams. Tik žmonėms yra galimybės suteikti pagalbą, o vos ne vienu metu pagelbėti tūkstančiams paukščių – neįmanoma“, – apgailestavo pašnekovas.

J. Jagminas tikino net gerai ir nežinąs, ką būtų galima sugalvoti, kad tokių atvejų daugiau nebūtų. Jam teko pabuvoti ne viename Lenkijos paukštininkystės ūkyje. Ten taip pat egzistuoja panaši problema – per karščius gaišta didžiuliai kiekiai vištų. „Imamės kitokių būdų, kad per karščius paukščių kritimas būtų kuo mažesnis – ne tik daugiau ventiliuojame patalpas, bet ir mažiname paukščių skaičių patalpose – kad kvadratiniame met-re jų būtų kaip galima mažiau. Kai daugiau erdvės paukščiui – didesnė tikimybė jam išgyventi“, – aiškino kooperatyvo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas.

Problema – aktuali

Vieno didžiausių paukštynų Lietuvoje, AB „Vilniaus paukštynas“, marketingo direktorius Ramūnas Klyvis ŪP teigė, kad jų paukštidėse per karščius paukščių kritimo fiksuota nebuvo. „Esame įdiegę itin modernią ventiliacijos sistemą, palaikančią patalpose vienodą oro temperatūrą, kuri nepakyla iki tokios, kad gaištų paukščiai“, – tikino jis.

Vis dėlto Lietuvos paukštininkų asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas neslėpė, kad tokie atvejai, kuomet per didelius karščius paukštininkystės ūkiuose gaišta paukščiai, nėra itin reti ir karštomis dienomis, kai oro temperatūra pakyla virš 30–32 laipsnių, tai pasitaiko nemažoje dalyje šalies paukštynų. Tik gal vieni apie tai atvirauja, kiti – ne.

„Dažniausiai taip atsitikdavo itin karštiems, mūsų klimato juostai nebūdingiems orams pasilaikius keletą dienų ar savaitę. Šį kartą pakako, kad itin didelis karštis būtų vieną dieną, bet jis užklupo labai staiga, buvo labai drėgnas ir labai intensyvus. Tad dalis vištų  neatlaikė tokios staigios orų permainos“, – redakcijai aiškino G. Kauzonas.

Tai, kad po rugpjūčio Lietuvą užplūdusios trumpalaikės karščių bangos labai pagausėjo utilizuoti atvežtų paukščių, patvirtino ir juos utilizuojančios UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius Rimantas Smolskis. Anot jo, utilizuoti kritę paukščiai buvo atvežti iš ne vieno Lietuvos paukštyno. Tačiau iš kokių – konkretizuoti negalėjo. Esą kalbėti apie tai – jau pačių paukštynų reikalas. „Bet vištų gaišenų po karštojo savaitgalio iš paukštynų srautas, palyginti su kitomis dienomis, tikrai buvo labai išaugęs“, – ŪP tikino R. Smolskis.

Išvengti galima, bet brangu

Pasak LPA direktoriaus G. Kauzono, yra tam tikrų būdų ir metodų per karščius nors kiek palengvinti penimų paukščių dalią. Visose paukštidėse yra įrengtos oro vėdinimo sistemos, kai oras iš paukštidės yra siurbiamas ir išpučiamas į išorę, jį pakeičiant iš lauko įsiurbtu oru, bet šios sistemos temperatūrą paukštidėse sumažina labai menkai. Ypač, kai lauko temperatūra pasiekia 30 ir daugiau laipsnių karščio.

„Užėjus karščiams bandoma gelbėtis didinant oro srautą, kad šis patalpose judėtų sparčiau ir greičiau būtų pakeičiamas šviežiu. Čia, kaip ir žmonių naudojamose patalpose, statomi ventiliatoriai – jie sukuria oro srautus, oras greičiau juda ir sumažėja karščio pojūtis“, – tikino G. Kauzonas.

Jo teigimu, yra ir dar vienas būdas pagelbėti vištoms karščių metu – jiems gerti tiekiamą vandenį papildyti elektrolitais, taip didinant pačių paukščių organizmų atsparumą karščiui. Dar kitokių būdų, kurie būtų naudojami Lietuvos paukštininkystės ūkiuose ir kurie būtų tinkami mūsų klimato sąlygomis, jis sakė nežinąs. Nors būdų ir patirčių pasaulyje yra įvairių. Pavyzdžiui, būtų galima atšaldyti į paukštides tiekiamą orą įrengiant oro kondicionierius. Tačiau tai būtų labai brangi ir vargu ar atsiperkanti investicija, nes gerokai išaugtų paukštienos kaina.

„Vištas paukštidėse augina ir Izraelyje, kur oro temperatūra pakyla iki 40 laipsnių. Net ir ten stengiamasi apsieiti be oro kondicionierių – oro vėsinimui ant oro sklendžių naudoja tekantį vandenį. Lietuvoje to dar nėra daroma, nes karščiai, kuomet oro temperatūra pakyla virš 32 laipsnių, nėra įprasta. Jei atsitiks taip, kad karščio bangos bus dažnos ir ilgai trunkančios bei kartosis kiekvieną vasarą, tuomet, matyt, nebus kito pasirinkimo, tik įdiegti kokias nors oro vėsinimo priemones. Iki šiol tokio poreikio nebuvo“, – pastebėjo G. Kauzonas.

Kiaulės – atsparesnės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 91, 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.