Karvėms kuriama muzika – ne pramanas, bet bandymas pagerinti jų gyvenimo kokybę

Padedama muzikantų ir mokslininkų, olandė aiškinasi, kaip karvės reaguoja į skirtingus muzikos elementus, siekia sukurti tam tikrą bendravimo tarp karvės ir muzikanto formą. Panašūs eksperimentai dažniausiai atliekami, siekiant paskatinti pieno gamybą, nes pastebėta, kad tam tikra muzika ramina gyvūnus, skatina atrajojimą.

„Man įdomu patyrinėti, ką karvės mėgsta ir kuo jos domisi“, – portalui „Nieuweoogst“ teigė kūrėja. Ji Šiaurės Olandijoje įsikūrusiame pieno ūkyje surengė spektaklio „Loei“ premjerą. Prieš įtraukiant žiūrovus į muzikinį karvių pasaulį, jie pirmiausia buvo pakviesti į trumpą „mū pamoką“.

F. Faas skleidė tris skirtingus karvės garsus, kurių kiekvienas turi savo reikšmę: „labas“, „aš alkana“ ir karvės, šaukiančios kitas karves, niurzgėjimą. Jais ji siekė užmegzti komunikaciją tarp žmonių ir karvių.

Eksperimento autorė prisipažįsta, kad apie karvių kalbą daug sužinojo ir iš gyvūnų kalbos tyrinėtojos Leonie Cornips. Ji perspėjo, kad gali užtrukti apie 2 minutes, kol karvė atsiliepia ir prašė publikos „mūkti“ drauge, stebėti, kaip į juos reaguoja gyvūnai.

F. Faas „bandomuosiuose ūkiuose“ yra išbandžiusi įvairius instrumentus ir pastebėjusi, kad karvės nemėgsta gitaros garsų, užtat patinka saksofonas, gyvūnai itin domisi aukštais arba tik pučiamais garsais, neišgaunant melodijos.

Ji pastebėjo ir daugiau niuansų. Pavyzdžiui tai, kad kiekviena banda skirtingai reaguoja į muziką ir kad yra skirtumų tarp veislių. Pasak kūrėjos, Montbéliardes banda mažai domėjosi muzika, o Holšteino karvėms tai patiko.

Spektaklio metu karvėms „Questions Collective“ muzikantai sugrojo keturis kūrinius klarnetu ir kontrabosu. Regis, gyvūnams labiau patiko aukšti soprano klarneto nei žemi kontraboso ir trombono tonai. F. Faas sako, kad karvių klausa panaši į žmonių, tačiau jos jautresnės aukštiems dažniams, viršijantiems 4000 hercų. Karvės būna ramesnės, kai girdi žemus tonus ir tylią muziką.

Eksperimentuoja ir patys ūkininkai

Panašiais eksperimentais linkę užsiimti ne tik menininkai ar mokslininkai, bet ir patys ūkininkai. Apie klasikinės muzikos terapijos įtaką pieno gamybai yra pasakojęs ir galvijų augintojas iš Turkijos. Pasak jo, primilžis eksperimento metu padidėjo 5 proc.

„Jei ši muzika atpalaiduoja žmones, tai pagalvojau, kodėl gi ji netiktų gyvūnams? – šalies laikraščiui „Hürriyet“ teigė Rytų Turkijos provincijoje ūkininkaujantis Mehmetas Akgülas. – Sukūriau muzikos sistemą ir stebėjau, kaip didėja primilžis. Kad ir kokį pašarą jiems duotumėte, svarbu gyvūnui sumažinti stresą.“

Be to, jis pastebėjo, kad eksperimento metu sumažėjo gyvūnų sveikatos problemos, karvės jautėsi geriau. Tam pritarė ir veterinarijos gydytojas Mehmetas Erkanas Doganas, užsimindamas, kad ūkyje dar planuojama masažuoti gyvūnus, taikant Tolimųjų Rytų šalių techniką.

Prieš keletą metų socialinėje erdvėje net buvo išplitęs vaizdo įrašas, kuriame italų veterinaras dainuoja operą karvėms. Dainavimu tikėdamasis nuraminti gyvūnus, Alfonso Camass buvo išgarsėjęs kaip dainuojantis veterinaras.

Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad muzika mažina stresą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Prieš septynerius metus portale „Sciencedirect“ mokslininkų grupė pasidalijo savo tyrimų rezultatais.

Stebėdami 19 Holšteino veislės karvių, jie atkreipė dėmesį į tai, kad, grojant muzikai, jos noriau eina prie melžimo aparatų, mažiau serga, spėjama, kad dėl mažesnio streso.

Įvairūs tyrimai rodo, kad geriausią poveikį turi klasikinė muzika, neblogai veikia kantri stiliaus ir rami populiarioji muzika. Tačiau skambant roko garsams, karvės prie aparatų eiti neori, o kai vis tik buvo pamelžiamos, paaiškėjo, kad pieno kiekis mažesnis.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.