Kas gaudo euromiškų naudą? (II)

Projekto finansai įslaptinti

ŪP jau rašė, kad projekto „Naturalit“ svetainėje Aušros Čebatoriūtės informacijoje „Gamtotvarkos veiklos Dzūkijos miškuose sulaukė užsienio ekspertų dėmesio“ teigiama, kad Dzūkijos nacionaliniame parke LIFE integruotojo projekto „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (Naturalit) partneriai yra Baltijos aplinkos forumo (BEF) ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) atstovai. Tačiau BEF direktoriaus pavaduotoja, prisistatanti komunikacijos eksperte, Rita Grinienė ŪP tvirtino, kad jų organizacija yra tik „Naturalit“ projekto partneris, susipažinęs su kitų partnerių atliekamomis veiklomis, Dzūkijos kopų atvėrimo veikloje nedalyvauja, dirba su kitomis veiklomis. Projektas yra žymiai platesnis nei vien šių kopų atkūrimas. „Mes jūsų cituojamame vizite su SILVA tinklo atstovais nedalyvavome. Dalyvavome kitame – balandžio 19 d. – susitikime su delegacija iš Europos Parlamento (EP). Jo metu aptarėme įvairias gamtosaugos problemas, miško politiką Lietuvoje ir Europoje, ir pan. Vizito metu daugiausia laiko praleidome Punios šile, lankėmės kitose Lietuvos vietose, taip pat drauge su partneriais iš VDU ŽŪA, kurie aktyviai dalyvauja kopų atkūrime, pristatėme Dzūkijos kopų atkūrimo darbus“, – atsakė BEF atstovė.

Į ŪP klausimus: „Kiek lėšų buvo skirta Dzūkijos kopų tvarkymo vykdymui? Kiek lėšų buvo skirta gamtotvarkos plano perengimui ir jo darbų vykdymui? Kiek lėšų yra numatyta atvertos kopų teritorijos paklotės deginimui?“, R. Grinienė neatsakė. Ji teigė, kad šiai veiklai vadovauja Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, dalyvauja ir mokslininkai iš VDU ŽŪA. Todėl dėl šių klausimų ŪP turėtų kreiptis į juos. Kaip jau rašėme ankstesniame ŪP numeryje, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius į šiuos klausimus atsakymų redakcijai nepateikė. Jis teigė, kad projekto struktūroje nėra tokios atskiros eilutės kaip „gamtotvarkos plano parengimas“ ir tam skirto atskiro finansavimo. Kiek pinigų gauna šiai veiklai vadovaujantys mokslininkai, neatsakė ir VDU ŽŪA Miško mokslų katedros, biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vedėjas prof. dr. Gediminas Brazaitis.

Kodėl ES pinigais finansuojamo projekto išlaidos yra įslaptintos ir visuomenei informacija nėra pateikiama neatsakė ir Aplinkos ministerija.

Pasitikėjimo nekelia

Įslaptinti ne tik projekto finansai. Įslaptinta buvo projekto, kuris nebuvo derintas su visuomene, vykdymo pradžia. Anot sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, didžiulį visuomenės pasipiktinimą kėlė kertamas miškas ir informacijos stoka. Kuomet prie kelio Varėna–Marcinkonys buvo iškirsta daugiau nei 12 ha miško, visuomenei paaiškinta, kas ten vyksta, buvo tik po žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių.

„Šio projekto sumanytojai slėpė nuo visuomenės tai, kad nori atverti Dzūkijos kopas. Skambiai buvo sakoma, kad reikia ištaisyti žmogaus klaidas, nes ten anksčiau kopos buvo. Tačiau susipažinus su vykdytojais šis projektas tikrai pasitikėjimo nekelia. Tai – buvusio aplinkos ministro ir dabar esamo ministro Kęstučio Navicko buvusi darbovietė – BEF. Nors įstatymas draudžia K. Navickui būti dalininku, tačiau aš manau, kad jie dirba ranka rankon ir tas kopų kirtimas, kad ir ką besakytų BEF organizacijos draugai – kad viskas yra teisinga, kad atkuriama tai, kas buvo – visa tai buvo daroma paslapčia. Tą, kad visuomenei nebuvo paaiškinta, pripažino ir urėdijos atstovai. Pagaliau galėjo būti surengta diskusija, paklausta tų pačių dzūkų, ar reikėjo iškirsti miškus, kad būtų sudaryta galimybė vienai ar kitai augalo rūšiai augti“, – redakcijai savo mintis išsakė G. Kniukšta. ŪP pašnekovas šiuo metu apvažiavęs miškus mato tik sudarkytą kraštovaizdį. Tą mato ir patys dzūkai, ir Lietuvos miškininkai, kurie sutinka, kad yra padaryta negerai.

„Kyla klausimų ir dėl finansavimo. Ar visuomenei paaiškinta, kiek tai kainavo? Urėdija vykdo nurodymus pagal Aplinkos ministro įsakymą. Dzūkijos nacionalinio parko vadovai sako: „Ne, ne, mes nieko nežinome apie pinigus“. Ar kliuvo mokslininkams, kalbantiems apie projektą? Jie taip pat nieko apie pinigus „nežino“. Tai aiškiai rodo, kad tai yra dviejų–trijų, ar keturių, kaip jie aiškina, dalininkų projektas, kur neatsiklausus visuomenės yra plaunami, nebijau to žodžio, europiniai pinigai. Toks europinių pinigų įsisavinimas turi vieną kartą liautis. Jei projektai yra daromi, tai turi ne du–trys, ar keturi, žmonės pralobti, tai turi tarnauti visuomenei, didžiajai tautos daliai. Jei būtų vykęs referendumas, aš labai abejoju, ar dzūkai būtų pasisakę, kad reikia sveikas pušis iškirsti tam, kad galėtų augti šilagėlės“, – pasipiktinimo neslėpė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas.

Ką turime?

G. Kniukšta svarstė: „Kas tos kopos? Kokia žala gamtai yra padaryta? Kas bus daroma toliau? Kaip iškirsti laukai atrodo?“ Jis mano, kad tauta susidūrė su apgalvota, organizuota žmonių grupuote, naudojančia europinius pinigus ir einančia pirmyn be skrupulų. Tai, anot sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko, yra pagrindinė valdžios ir aplinkos ministro klaida, kuomet nesugebama paaiškinti, kas ten vyksta ir kiek tai kainuoja. Ar visuomenei reikia, kad keletą rūšių augalų pradėtų augti iškirstose vietose, nes jie saulės daugiau gaus? „Čia – tas pats, kas su meldine nendrinuke. Tylėti tikrai negalima. Dėl meldinės nendrinukės tikrai gaila, kad teisėsauga neįsikišo. Jei mes pinigų turime, iš tikrųjų, tai Lietuvoje yra labai daug taisytinų dalykų, kur tie pinigai atneštų žymiai didesnę naudą, negu medžių iškirtimas, kuris yra pats paprasčiausias būdas pinigams įsisavinti. Kaip viskas paprasta: ministras geras, pasirašo įsakymą, urėdija vykdo ministro įsakymą, medžiai kertami, kažkas dar uždirba iš tų medžių, pasidžiaugia. O gamta? Ką turime?“ – drąsiai rėžė G. Kniukšta.

Slogų įspūdį aplankę „žymiausią“ gamtotvarkos projektą susidarė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) nariai. Dzūkijos žemyninės kopos ir dirbtinai sudarkyti grynieji pušynai sukėlė daug diskusijų dėl tokios veiklos tikslingumo ir akivaizdžiai padarytos žalos gamtai: ,,skylėmis“ formuojamu pušynu, aikštelėse sunaikinta miško paklote.

Vyksta eksperimentas

LMS nariams buvo paaiškinta, kad tai eksperimentas. Tačiau jo mastas gerokai viršija eksperimentui reikiamą plotą. „Suformuota apie 119 aikštelių, kuriose dėl abejotinų tikslų visiškai sunaikinta miško paklotė, taip pat virš 200 aikštelių, kuriose plynai iškirstas miškas, siekiant jo ir kitų vertybių atsikūrimo. Tačiau kai kurios aikštelės akivaizdžiai per mažos, kad jose formuotųsi Dzūkijos miškams būdingos šviesamėgės medžių rūšys“, – nuomonę išsakė LMS nariai. „Žemyninės kopos savo srities žinovams paliko dar niūresnį įspūdį ir iškėlė dar daugiau klausimų, žinant šio objekto atsiradimo istoriją ir prognozuojamą ateitį, kurioje numatoma intensyviai taikyti dirbtines priemones išlaikant šį ,,šedevrą“, kurio tikslas kelia daug abejonių. „Tačiau, kaip teigia senolių išmintis, svarbiau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. Todėl raginame visus gamtai neabejingus miškininkus aplankyti šiuos „euromiškininkavimo“ objektus – dvigubų standartų taikymo nacionalinėje gamtotvarkoje pavyzdžius. Šios išvykos metu taip pat aptarėme ir situaciją, kuri susidarė AM viceministrui pradėjus taikyti mobingo priemones LMS prezidento atžvilgiu. LMS vieningai palaiko prezidentą Zbignev Glazko ir inicijuoja veiksmus jį apginti“, – teigiama LMS socialinių tinklų paskyroje.

Reikia rodyti visiems

Interneto svetainės www.miskininkas.eu administratorius Dainius Šeronas ŪP sakė, kad į Dzūkijos kopas, kaip neigiamą gamtotvarkos pavyzdį, dar kartą būtų galima pakviesti apsilankyti šalies prezidentą. „Miškininkai ir dzūkai yra pakraupę. Šį neigiamą gamtotvarkos pavyzdį reikia rodyti visiems. Taip negali būti“, – tvirtino D. Šeronas.

Su miškininkų delegacija Dzūkijos kopas aplankęs buvęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius redakcijai sakė, kad šį projektą pradėjo „drąsūs“ žmonės. „Kiek suprantu, pagal mūsų teisinius dokumentus ten yra labai daug pažeidimų. Kur žiūri organizacija „Girių spiečius“, kitos gamtosauginės organizacijos, kodėl tyli? Jei miškininkai iškerta kokią biržę plynai, tai – baisus triukšmas. Čia – didžiuliai plotai iškirsti ir kažkaip ramu“, – stebėjosi prof. dr. E. Bartkevičius.

Internetinėje erdvėje „Girių spiečius“ save pristato kaip organizacijų ir žmonių sambūrį, kuris siekia gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos. Elektroninį „Girių spiečiaus“ puslapį tvarko Aplinkosaugos koalicija, kuriai vadovauja Lina Paškevičiūtė. Ji ŪP sakė, kad reikia atskirti gamtosauginius ir ūkinius kirtimus. „Tai nieko bendro neturi su ūkiniais kirtimais. Reikia atskirti gamtosauginius, pagal gamtotvarkos planus daromus kirtimus ir ūkinius. Jie kertami su įstatymais, visiškai legaliai, nes pagal gamtotvarkos planus galima atverti buveines. O koks plotas gali būti kertamas? Aš tikrai dabar nepakomentuosiu. Miškininkai pasigavo šitą atvejį. Taip padaryta ir Kuršių Nerijoje. Tie atvejai – bandomieji. Tai – bandymas atverti buvusias atviras buveines, kurios istoriškai buvo, tam, kad rūšys atsikurtų. Ar pavyks, ar ne, tai pamatysime. Bet miškininkai, kurie daro iš tikrųjų didelius kirtimus, kerta net ir buveines saugomose teritorijose, pradeda ieškoti razinkų ten, kur jų nereikia ieškoti. Tam, kad tiesiog sukurtų skandalą lygioje vietoje, ten, kur jo nėra. Mano nuomone, kuriamas skandalas tam, kad pridengtų savo ne visai gerą, nešvarią veiklą, ir viskas“, – susidirginimo neslėpė L. Paškevičiūtė.

Tęsinys kitame numeryje.

Gintauto KNIUKŠTOS, LMS, redakcijos, socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.