Pirmasis Europoje Švč. Mergelės apsireiškimas įvyko ne kur kitur, o būtent Lietuvoje – 1608 m. Šiluvoje. Šis miestelis kasdien gausiai lankomas piligrimų ir kultūrinių turistų. Jis turėtų būti unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir visame senajame žemyne. Tačiau taip nėra, todėl Raseinių rajono savivaldybės vadovus neramina kitas faktas – Fatimoje, piligriminiame miestelyje vidurio Portugalijoje, Švč. Mergelė trims piemenukams apsireiškė tik prieš šimtmetį – 1917 m. gegužės 13-ąją. Bet Fatima jau seniai tapusi pasaulio piligrimų traukos vieta, kurią kasmet aplanko net 9 mln. žmonių. Šiluva tokių suskaičiuoja tik iki ketvirčio milijono.
Raseinių kraštas gali tik pasvajoti apie pinigų sumas, kurias pirkdami prekes ir paslaugas paliktų atvykusieji į Šiluvą, jei jų susirinktų tiek, kiek Fatimoje. Ir prastam matematikui aišku, jog tai būtų po kelias dešimtis milijonų eurų kasmet. Panašiai kaip vienos savivaldybės, tokios kaip Raseinių, metinis pajamų biudžetas.
Portugalija yra pačiame Europos pakraštyje, o mes skelbiamės, jog Europos centras esantis Lietuvoje. Teritoriniu atžvilgiu turime daug kartų geresnę situaciją, tačiau svajonės apie galimą Šiluvos ir Fatimos konkurenciją kol kas lieka tokios pat, kaip noras vaikystėje tapti milijonieriumi.
Tik pastaraisiais metais prisiminta, jog prieš dešimtmetį vietos valdžia buvo patvirtinusi viziją „Raseinių kraštas – modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti“. Todėl imtasi žygių tiesiogine ir perkeltine prasme. Savivaldybės vadovai patys nuvyko į Fatimą pasižiūrėti, kaip ten iš tikrųjų viskas atrodo. Grįžo užmezgę naujas pažintis.
Ir štai praėjusių metų rugsėjo 9–12 dienomis Raseiniuose jau viešėjo Portugalijos Oremo (Ourem) savivaldybės, kurios teritorijoje yra garsioji Fatima, meras su komanda. Šis vizitas tapo istoriniu, nes Oremo ir Raseinių savivaldybės pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Skelbiama, kad šios bendrystės vienas pagrindinių tikslų – garsinti Portugalijoje Šiluvą, kaip vieną reikšmingiausių katalikiškojo pasaulio šventovių ir pirmąją Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą Europoje, o mūsų krašte skleisti gerąją žinią apie Portugalijos Fatimos šventovę, taip pat bendradarbiauti kultūros, švietimo, sporto ir kt. srityse. Atskiru vizitu rugsėjo 15-ąją į Šiluvos atlaidus buvo atvykęs Fatimos šventovės vicerektorius, kuris susitiko su Raseinių meru, o su dvasininkija aptarė bendradarbiavimo gaires tarp Fatimos ir Šiluvos bažnyčių.
Pasidžiaugta, kad portugalų apsilankymas Šiluvos atlaiduose ir bendradarbiavimo sutarties su Oremo savivaldybe pasirašymas – pirmasis rimtas žingsnis, populiarinant Šiluvos vardą pasaulyje ir plėtojant piligriminį turizmą. O kokia iš to nauda?
Sakoma, kad geriau ką nors daryti pamažu nei nieko neveikti. Raseinių valdžios atstovai ne vieną kartą kreipėsi į Vyriausybę, lankėsi keliose ministerijose prašydami, kad Šiluva būtų pripažinta valstybinės svarbos objektu. Ir kad būtų parengta Šiluvos šventovės plėtros koncepcija, o pati šventovė, kaip prioritetinis religinio turizmo objektas, įtraukta į rengiamą Lietuvos turizmo plėtros ilgalaikę strategiją.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pavedė Kultūros, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms kartu su Raseinių rajono savivaldybe bei Kauno arkivyskupijos kurija išnagrinėti Raseinių rajono savivaldybės kreipimąsi „Dėl religinio turizmo skatinimo Šiluvoje“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau iš esmės pritarė parengtai Religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programai ir paprašė Kultūros ministeriją organizuoti pasitarimą dėl šios programos įgyvendinimo galimybių. Taip pat pranešta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja Šiluvos šventovę, kaip prioritetinį religinio turizmo objektą, įtraukti ir į rengiamą Lietuvos turizmo plėtros ilgalaikę strategiją.
Raseinių rajono savivaldybė pasirašė su Kauno arkivyskupu metropolitu Lionginu Virbalu (nuo š. m. kovo 1 d. atsistatydinusiu iš šių pareigų) bendradarbiavimo sutartį, įgyvendinant religinio turizmo Šiluvoje skatinimo programą. Sutartyje numatyta sudaryti darbo grupę ir teikti tarpusavio pagalbą organizuojant renginius, mokymus, vykdant rinkodaros priemones, atnaujinant ir pritaikant infrastruktūrą.
Vienas iš kelių, nuo Berteškių per Saugailius ir Kaulakius, vedančių į Šiluvą, tebėra dulkėse skęstantis žvyrkelis. O tai ne bet koks, o Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelias. Dėl prastos jo būklės dalis žmonių dabar priversti ieškoti į Šiluvą aplinkinių, geresnių kelių. Norint, jog ši šventovė iš tikrųjų taptų piligrimų traukos centru, pirmiausia ir reikėtų pasirūpinti, kad čia neatrodytų kaip kokiame apleistame užkampyje.
Jau prasidėjo kai kurie darbai, numatyti Šiluvos šventovės garsinimo programoje. Birželio 13–14 dienomis VšĮ „Atrask Raseinius“ pakvietė į LR kultūros ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės bei Šiluvos Švč. Mergelės gimimo parapijos finansuotą
pirmąją tarptautinę konferenciją „Švč. Mergelės kultas Žemaitijoje“. Šios konferencijos tema – „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. Pranešimus skaitė ir savo patirtimi bei mokslinėmis įžvalgomis dalijosi lektoriai iš Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau nei 100 konferencijos dalyvių turėjo galimybę gyvai išgirsti net šešis pranešimus, dalyvauti diskusijoje.
Pranešimą skaitė ir Oremo savivaldybės (Portugalija) tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Fernando Paquim. Jis pasidalino neįkainojama patirtimi, kaip Fatima tapo pasaulio piligrimų traukos vieta, kurią kasmet aplanko net 9 mln. piligrimų. Pranešėjas atskleidė, kaip vystėsi ir buvo skatinama ši kultūrinio turizmo šaka, koks svarbus yra vietos bendruomenės indėlis, o taip pat ir visos šalies bendra strategija.
„Per nepilną šimtmetį Fatima tapo milijonus piligrimų kasmet pritraukiančiu religiniu centru – ir tai mums nemažas įkvėpimas bei suvokimas, ką turime, kuo galime pasinaudoti ir ką sukurti. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad prasidėjus naujosios Lietuvos turizmo strategijos svarstymams, religinis turizmas būtų išskirtas kaip savarankiškas segmentas ir jam tektų atskiras dėmesys, kaip potencialiai Lietuvos nišai, kuri iki šiol nebuvo tinkamai išnaudojama“, – pasakojo VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra. Ir kad tik jo žodžiai būtų, kaip sakoma, tiesiai Dievui į ausį.
Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas