Kaune „veidrodinę“ Žemės ūkio ministeriją keičia keturi skyriai

Daug aistrų ir triukšmo sukėlęs mėginimas perkelti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) į Kauną galiausiai baigėsi – laikinojoje sostinėje įkurtą ŽŪM padalinį, vadinamąją „veidrodinę“ ministeriją, nuo rugpjūčio pakeis keturi savarankiški skyriai. Visiškai subliūško ministerijos perkėlimo vajus, o žemdirbiai apgailestauja, jog nerealiems užmojams įgyvendinti vėjais buvo daug lėšų paleista, ministerijos specialistai gaišo laiką, užuot visą dėmesį ir resursus skyrę esminėms žemės ūkio problemoms spręsti.

Pinigų švaistymas

Nuo rugpjūčio 3 dienos Kaune veiks keturi savarankiški ŽŪM skyriai: Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyrius, Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyrius, Žinių plėtros ir konsultavimo skyrius bei Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyrius.

„Skyriuose bus 26 pareigybės. Sprendimą dėl keturių savarankiškų skyrių priėmė darbo grupė. Dėl pokyčių Kaune buvo konsultuojamasi su profesine sąjunga. „Veidrodinio“ principo nuspręsta atsisakyti mažinant administracinę naštą“, – „Ūkininko patarėjui teigė žemės ūkio ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.

ŽŪM pateiktais duomenimis, Kaune dirbantiems darbuotojams buvo siūloma užimti pareigas minėtuose skyriuose arba dirbti Vilniuje. Kaune šiuo metu dirba 22 darbuotojai.

ŽŪM perkėlimas į Kauną buvo viena iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų dalyvaujant rinkimuose. Buvo teigiama, kad pagrindinis tokio perkėlimo tikslas – skatinti regioninę politiką, sutelkti kompetencijas, kurti darbo vietas ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Ministerijos kraustymo peripetijos prasidėjo, kai 2016 m. į Vyriausybės programą buvo įrašytas siekis Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną.

Valdančiųjų planus perkelti ministeriją į Kauną kritikavę oponentai tokiuose planuose įžvelgė viešųjų ryšių akciją prieš rinkėjus, buvo sutrikdytas, išderintas ministerijos darbas, iššvaistyta nemažai lėšų, per tą laiką ministeriją paliko būrys kompetentingų specialistų.

„Užmojai perkelti ministeriją į Kauną nuo pat pradžių kėlė šypseną. Tai visai neesminis dalykas žemės ūkio politikoje. Ūkininkai yra tie žmonės, kurie viską skaičiuoja, taupo lėšas, ir mums nesuprantama, kam reikėjo švaistyti pinigus mėginant perkelti ministeriją. Geriau būtų juos panaudoję tos pačios ministerijos infrastruktūrai gerinti, inovacinėms sistemoms, mokymams, tačiau mėginta tenkinti kažkieno užgaidas, gal būta suinteresuotų grupių, norėjusių, jog ministerija būtų Kaune. Veltui išleista nemažai pinigų, o jais buvo galima prisidėti prie smulkiųjų ar ekologinių ūkių išsaugojimo arba plėtros“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Skyrių veiklos perspektyvos miglotos

Nepritarę tam, kad ministerija būtų perkelta, oponentai neįžvelgia ir ŽŪM skyrių veiklos perspektyvų Kaune. Argumentas, jog ūkininkams iš visos Lietuvos patogiau ir arčiau atvažiuoti į Lietuvos viduryje esantį Kauną, neįtikino. „Retai kuriam ūkininkui prireikia vykti į ministeriją, gal tik ūkininkų organizacijų atstovams tenka dažniau ten apsilankyti. Juo labiau kai dabar informacinės technologijos daug ką leidžia padaryti nuotoliniu būdu. Sprendžiant įvairias problemas, aktualius klausimus, patogiausia, kai ministerija yra Vilniuje, kur greta yra ir Seimas, ir Vyriausybė“, – tvirtino LŪS vicepirmininkė M. Lukaševičienė.

Ministerijos dirba tarpusavyje, turi daug bendrų reikalų, darbuotojai vaikšto į Vyriausybę, Seimo komitetus, kur svarsto, derina įvairius klausimus, įstatymų projektus. Todėl sprendimas kelti ministeriją į Kauną atrodė keistas ir nesuprantamas, o racionalaus, pagrįsto paaiškinimo, kodėl tai reikia daryti, nebuvo. Nesigirdėjo ir paaiškinimų, kokie privalumai, jei kažkodėl viena iš ministerijų būtų kitame mieste, skyrium nuo Vyriausybės, Seimo, kitų valstybinių įstaigų.

„Iš pradžių buvo sakoma, kad, ministeriją perkėlus į Kauną, ji bus arčiau žemdirbio, bet žemdirbys ir Vilniaus rajone gyvena. Gal į Lietuvos vidurį ir patogiau atvažiuoti iš visų šalies rajonų, bet kiekgi tų susirinkimų, pasitarimų su visos Lietuvos ūkininkais būna? Per metus gal du kartus, ir dėl to perkelti ministeriją? Nelabai aišku, kam Kaune bus reikalingi ministerijos skyriai. Žemdirbių organizacijų vadovai važiuoja į susitikimus, pasitarimus į Vilnių, kur posėdžiuose sprendžiant mums rūpimus klausimus būna ministras, pagrindinių ministerijos skyrių darbuotojai, taip pat Vyriausybės, kitų institucijų atstovai“, – tvirtino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Nesėkmingas kilnojimo vajus

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras įsitikinęs, jog planai perkelti ŽŪM į Kauną buvo politinis sprendimas, nes motyvų, kodėl tai reikėtų daryti, nebuvo.  „Vienintelis valdančiųjų argumentas buvo toks: reikia ministeriją perkelti, nes tai partijos programoje įrašyta. Jau buvome ir primiršę šį ministerijos kilnojimo vajų, bet dabar vėl priminė, paskelbus apie Kaune veiksiančius keturis ministerijos skyrius. Manau, kad ir tie skyriai neveiks, tai tik akių dūmimas, priešrinkiminis šou ūkininkams, rinkėjams, kad taip galėtų pasiteisinti, esą iš dalies savo pažadus įvykdė – ne visą ministeriją, bet nors kelis skyrius perkėlė“, – sakė P. Čimbaras.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė G. Staliūnienė įsitikinusi, jog ministerijos perkėlimo idėja buvo tik nereikalingas pinigų švaistymas. „Lėšų viskam trūksta, tačiau, kaip bebūtų keista, tokiems dalykams jų atsiranda. Gaila veltui išleistų pinigų. Geriau būtų už juos išasfaltavę kelių arba skyrę melioracijai, kur iš tikrųjų labai reikia. Apmaudu, kad tokioje mažoje Lietuvėlėje, ir dar sunkmečiu, daromi tokie dalykai“, – sakė G. Staliūnienė.

Nieko nespręsiantys padaliniai

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus nuo pat planų perkelti ministeriją į Kauną paskelbimo pradžios teigė, jog tai buvo keistas modelis, su niekuo nederintas sprendimas. „Tai turbūt buvo tam tikri susitarimai, kad Žemės ūkio ministeriją reikia kelti į Kauną, nors nematėme jokios tokio sprendimo logikos. Dabar jau nėra kur dėtis, išleisti dideli pinigai, negražu būtų pasitraukti, tad norima rodyti, kad ministerija dirba ir nutarta, jog Kaune veiks keturi ŽŪM skyriai. Tačiau jie, ko gero, atliks technines funkcijas, bus jokių rimtų klausimų nesprendžiantys padaliniai, nes visa politika formuojasi prie ministerijos komandos. Juk Vyriausybės darbas yra centralizuotas, ŽŪM įvairių departamentų darbas kiekvieną savaitę su kitomis ministerijomis, premjeru, Seimu, dalyvavimas bendruose posėdžiuose, nes klausimai turi būti sprendžiami visos valstybės mastu“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Svitojus.

ŽŪR rūmų pirmininko nuomone, bandymas perkelti ministeriją į Kauną, o dabar keturių skyrių steigimas – tai tik lėšų švaistymas. Juo labiau kad neaišku, kaip bus po kelių mėnesių, kai po Seimo rinkimų formuosis nauja Vyriausybė ir galimi dideli pokyčiai. „Kam dirba ministerija? Dėl to, kad kaime žmonėms būtų geriau gyventi. Ji turi kaimo žmonėms padėti, o ne sudaryti papildomų problemų bei rūpesčių ir pinigus išleisti ne ten, kur reikia. Pirmiausia turi būti tariamasi su žemdirbiais, savivalda, o po to formuojamos strateginės kryptys. Matant tokius dalykus, kai nutariama tai kelti ministeriją į Kauną, tai nekelti, galiausiai skyrius steigti, nors neaišku, kam jų reikia, akivaizdu, kad nėra sisteminio stabilumo, vizijos, strateginių krypčių. Yra tik kiekvieno naujo žemės ūkio ministro gaivališki, epizodiniai užmojai. Per pastaruosius dvejus metus pasikeitė net trys ministrai ir visas kabinetas – penkiolika viceministrų, taip pat departamentų, skyrių vadovų. Per keletą metų pasikeitė keli šimtai darbuotojų, o juk atėjęs naujas žmogus turi žinoti dokumentaciją, problemas, kas iš ko prasideda, kad būtų tęstinumas. Žemdirbiams labai keistai atrodo visa tai, kas ministerijoje vyksta. Vienais metais nutariama, jog ūkiai investuoja į karvides, kitais metais – į kiaulides, o dar kitais – į avininkystę. Paskui sugalvojama užveisti stručių, nes klimatas keičiasi, po to – kengūrų, o paskui jau grįžtama prie kiaulių, nes nieko neišeina“, – ironizuoja A. Svitojus.

ŽŪR vadovas negaili vaizdingų palyginimų logikos stokojantiems sprendimams.  „Įsivaizduokite, kad kosmodromui ateitų vadovauti menininkas ir pareikštų, jog mums nepatinka šaltas Marsas, ko ten skristi, ir sukurtų savo planetą – gražią, šiltą ir lieptų ten skristi. Visi imtų tikėti, jog tokia planeta egzistuoja. Nors jos nėra, bet visi skrenda. Kaip ir šienainio eksportas į Kiniją, kiti panašūs dalykai – kaip ta sukurta planeta, kurios nėra“, – tvirtino A. Svitojus.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė