„Kėdainių vandenys“ dumblo dar neparduoda – atiduoda ūkininkams

Planavo pardavinėti

Pavykus utilizuoti seną susikaupusį dumblą, o naujai susidarantį „Kėdainių vandenims“ išvalant maksimaliai, buvo prabilta ir apie galimybę dumblą pardavinėti ir iš to kažkiek užsidirbti. Juo labiau kad iki tinkamų normų išvalytas dumblas yra puiki trąša grūdinėms kultūroms.

„Dumblą mes išvalome tiek, kiek reikalauja normos. Mūsų dumblas yra 1 kategorijos. Jis tinka tręšimui, tiesa, tik ne šakniavaisiams. Kažkaip geriau išvalyti dumblą mūsų technologijos neleidžia.

Kiekvienas ūkininkas apsisprendžia, ar nori tręšti laukus mūsų dumblu, pats. Visų ūkininkų prašymai forminami, specialistai sudaro tręšimo planą. Prieš tręšimą yra ištiriama ūkininko žemė ir joje esantys likutiniai metalai, tuomet ištiriamas iki mėnesio laiko senumo mūsų dumblas ir jame esantys likutiniai metalai, jie sumuojami ir tada priimamas sprendimas, kokiu kiekiu dumblo galima tręšti laukus“, – aiškino R. Praninskas.

Dumblo susidaro vis mažiau, jį atiduoda

Preliminariai buvo skaičiuojama, kad dumblo kasmet turėtų susidaryti nuo 300 iki 500 tonų. Vis dėlto praktika rodo, kad dumblo kasmet susidaro vis mažiau.

2022 m. susidarė 488 tonos perteklinio dumblo, 2023 m. – 357,8 tonos, 2024 m. – 257 tonos.

Apie dumblo pardavimą įmonė šiuo metu nekalba. Planai ir liko planais – kol kas „Kėdainių vandenys“ dalinasi jų vandens valymo proceso metu susidarančiu dumblu, kuris, kaip tyčia, reikalingas krašto ūkininkams.

Tokiu būdu ir vilkas sotus, ir avis sveika, mat visas perteklinis nusausintas ir natūraliai išdžiovintas dumblas atiduodamas ūkininkams žemės struktūros gerinimui ir tręšimui.

„Praktiškai visą perteklinį dumblą pavasarį ir rudenį ūkininkai išsiveža ir panaudoja laukų tręšimui. Kartu išsprendėme ir dumblo saugojimo problemą, nes šiandienai valymo įrenginių teritorijoje yra tik nedidelis saugomo dumblo kiekis, taip sumažiname ir galimai nemalonių kvapų sklidimą nuo įmonės teritorijos“, – teigia „Kėdainių vandenys“.

Vengiant nemalonių kvapų nueita toliau nei galėtų

Dumblas ir jo saugojimas „Kėdainių vandenų“ teritorijoje gali būti vienas nemalonių kvapų šaltinių, tad tai, jog įmonė dumblo pas save praktiškai nebesandėliuoja, didele dalimi išsprendžia šią kraštiečiams itin opią problemą.

Nors vasarą gyventojų pyktis dėl baisių kvapių ore skriejo į ne vieną įmonę, tik „Kėdainių vandenų“ teritorijoje paimti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro mėginiai atitiko normas – dėl nemalonių kvapų, NVSC teigimu, ši įmonė negali būti atsakinga.

O ir patys „Kėdainių vandenys“ sako, kad nuotekos išvalomos tiek, kad kažin ar beįmanoma labiau išvalyti – teršalai yra mažesni, nei leistini.

„Miesto nuotekų valymo įrenginiai dirba pagal nustatytus projektinius technologinius parametrus. Nuotekų išvalymo efektyvumas pasiektas, išvalytų teršalų vertės žemesnės negu nustatytos taršos leidime.

Vykdydami technologinius procesus, įmonės specialistai siekia užtikrinti kuo mažesnį nemalonių kvapų sklidimą iš įmonės teritorijos bei naudoti visas galimas kvapų mažinimo prevencines priemones.

Visos atvežtinės nuotekų talpos yra sandariai uždengtos“, – teigia „Kėdainių vandenys“.

Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ