Keičiama galvijų pasų išdavimo ir naudojimo tvarka

Svarbiausi pakeitimai:

•                          Nebereikės gauti pasų visiems atvežtiems į Lietuvą galvijams ar galvijams, gimusiems Lietuvoje iki 2011 m. liepos 1 d., jei tokie galvijai nėra vežami į kitas Europos Sąjungos (ES) ar trečiąsias šalis. Galvijo pasas būtinas tik vežant galviją į kitą ES šalį arba, pagal poreikį, gali būti naudojamas vežant galviją į trečiąją šalį. Jei galvijas, gimęs Lietuvoje, nėra vežamas į kitą šalį, jam galvijo pasas nėra būtinas.

•                          Nebereikės grąžinti galvijo paso Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC), tad sumažėja pašto siuntų išlaidos. Pasai turės būti sunaikinami skerdyklos ar laikytojo galviją paskerdus ar kitaip jo netekus.

•                          Patobulinta paso forma: ji papildyta ir anglų kalba, taisyklėse aiškiau apibrėžti pildytini duomenys. Naujos formos galvijo pasus bus ir toliau išduos ŽŪDC, kai forma bus suderinta su Valstybine dokumentų  technologinės apsaugos tarnyba ir baigsis dabar naudojamų blankų atsargos. Dabar naudojami galvijų pasai gali būti ir toliau naudojami ir galios visą galvijo gyvenimą.

•                          Optimizuota galvijo paso užsakymo tvarka – galvijų pasai bus užsakomi tik per Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą (ŪGRIS), atsisakant popierinių prašymų per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir ŽŪDC. Be to, viena darbo diena t. y. iki 6 d. d., trumpėja galimas ilgiausias dokumento gamybos ir išdavimo terminas.

ES galvijo pasas yra būtinas dokumentas, užtikrinantis gyvūnų identifikavimą, atsekamumą ir saugų judėjimą tarp valstybių narių. Šiame dokumente įrašomi duomenys apie galvijo tapatybę, perkėlimą, kaitą ir jo laikytoją (-us).

ES teisės aktai numato ir elektroninių pasų naudojimo galimybę (kai ES šalys keičiasi elektroniniais duomenimis per informacines sistemas), tačiau šiuo būdu kol kas naudojasi tik dalis valstybių, kurios tarpusavyje gali keistis elektroniniais duomenimis nenaudodamos popierinių galvijų pasų. Visos kitos šalys arba jei bent viena šalis nenaudoja Europos Komisijos galvijų elektroninių duomenų keitimosi sistemos, tarpusavyje keičiasi galvijų duomenimis naudodamos popierinius galvijų pasus.

Lietuva taip pat pradėjo domėtis galimybe įgyvendinti informacinių sistemų veikimo suderinamumus ir prisijungti prie šalių, naudojančių vadinamuosius elektroninius galvijų pasus. Tai galėtų dar labiau sumažinti galvijų laikytojų išlaidas bent iš dalies atsisakant popierinių dokumentų.

ŽŪM informacija