Keturračius „įkinkė“ į žemės ūkio darbus

Daugeliui keturračiai asocijuojasi tik su ekstremalia pramoga, būtent tam jie daugiausia ir yra naudojami. Visgi marijampolietis Regimantas Alesius tikina, kad juos puikiausiai galima pritaikyti ir žemės ūkyje. Pats būdamas aistringas keturračių fanas, išmėgino, ką ši technika gali tėčio ūkyje. Pasirodo, jog keturračiu galima dirbti kone visus darbus ir laikyti jį šauniu pagalbininku.

Ne tik pramogai

Regimanto tėtis dirba Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėju ir pats daug metų ūkininkauja. Be abejo, tikėjosi, kad sūnus taip pat tuo susidomės ir kažkada perims ūkį. Vis dėlto Regimantui labiau rūpėjo automobiliai, technika, tad, užuot pasirinkęs ūkininkavimą, jis užsiima automobilių verslu, įkūrė autoservisą, mototechnikos saloną, prekiauja keturračiais ir juos remontuoja. Tačiau nenumoja ranka ir į žemės ūkį – yra tėvo pagalbininkas visuose darbuose ir neišsižada minties, kad gal kažkada taps ūkininku.

„Ketverius metus prekiauju keturračiais ir remontuoju juos Marijampolėje. Pats pramogai ir sportui juos naudoju jau apie 10 metų. „Įkinkyti“ į žemės ūkio darbus keturračius pamėginome visai neseniai, iki šiol visiems jie buvo tik priemonė ekstremaliai pramogai. Pamatęs, kad kaimynai estai, latviai, suomiai juos naudoja ne vien tam, o ir tam tikriems darbams, nutariau tai pasiūlyti daryti ir mūsų žemdirbiams. Paskatino vienas žmogus, kuris ieškojo savo keturračiui priekabos. Ėmiau domėtis, kokių dar priedų ir padargų keturračiams yra. Teko viešėti ir įspūdingoje CFMOTO keturračių gamykloje Kinijoje, įsitikinti gaminamos produkcijos kokybe. Pats ne kartą išbandžiau savo keturratį tėvo ūkio laukuose renkant akmenis, per bulviakasį, vežant medieną ir kituose žemės ūkio darbuose. Su visais iššūkiais jis susitvarkė puikiai. Dabar jau ne vienas keturratį naudojęs tik pramogai žmogus nutaria veltui nedeginti kuro ir jį įdarbinti“, – tikina Regimantas.

Vietoje arklio

Nors dar nedaug kas savo keturračius pritaikė darbams, ši tendencija tampa vis populiaresnė, anot Regimanto, tuo vis labiau ima domėtis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, miškų savininkai.

Regimantas sako, kad pats buvo nustebintas sužinojęs apie galimybes ir įvairovę, kaip šią pramogoms skirtą techniką galima pritaikyti konkretiems darbams.

„Keturračio priekaboje krovinys gali būti net iki 1 t svorio – tiek jos hidraulika gali pakelti. Šia priekaba galima vežti žemes, mėšlą, grūdus, bulves, šieno ritinius. Beje, šieno ritiniams gabenti yra ir specialios tam pritaikytos šakės, tad vienas žmogus didžiulį ritinį gali nugabenti kur tik jam reikia – į pastogę, tvartą, laukus. Nuėmus priekabos bortus, galima ją naudoti kaip miškavežio priekabą, juolab kad prie rėmo galima primontuoti gervę, veikiančią kaip kranas, o ja galima įsikelti ir iškelti bet kokį krovinį. Taigi, nusipjovus medį, didelė technika jam parsigabenti nebūtina, tai galima padaryti ir keturračiu. Juo galima ir žemę kultivuoti, ir kelius lyginti ar valyti sniegą. Galima prikabinti žoliapjovę, turinčią mulčiavimo funkciją, o žolę nupjauti net iki metro aukščio. Galima prie keturračio kabinti ir plūgą, kuris yra specialiai pritaikytas, tad šis „arkliukas“ sėkmingai gali arti lauką ir piestu nestoja“, – galimybių įvairovę vardijo Regimantas.

Geriau už traktoriuką

Viena Suvalkijos krašto bendrovė, anot R. Alesiaus, dabar keturračiais į laukus galvijus gena, naudoja juos per ganiavą. Kažkada skeptiškai žiūrėję į tokią galimybę, dabar bendrovės vadovai tikina, kad be keturračio neišsiverstų.

Kadangi ši technika sukurta ekstremaliam važiavimui, R. Alesius tikina, jog ja nėra sudėtinga riedėti ir išmaltais kaimo keliais, ir bekele, kalvotais laukais ar šaknimis išraizgytais miško plotais. Ten, kur ne visada pravažiuoja net ir džipai, keturratis prasibrauna sėkmingai.

„Jei mėgintume, pavyzdžiui, palyginti keturratį su traktoriumi T-25 (jų galingumai panašūs), tai keturratis už jį yra gerokai greitesnis, manevringesnis ir gali pasiekti bet kokį reikiamą tašką, o minėtas traktoriukas to tikrai nesugebėtų. Keturratis turi visus keturis varomus ratus. Dėl palėtintos pavaros gali generuoti du kartus daugiau galios. Ji reikalinga, kai tempiama sunkiai pakrauta priekaba, užklimpstama kemsynuose, bet kuriais kitais sudėtingesniais atvejais. Jeigu reikia spartesnio judėjimo, kai nėra krovinio ir važiuojama keliu, perjungiama pagreitinta pavara, bet jei reikia daugiau jėgos ir mažiau greičio, tam yra palėtinta pavara. Visos transmisijos yra automatinės. Beveik visuose keturračiuose yra vairo stiprintuvai, kurie palengvina vairavimą, tai turi įtakos ir vairavimo saugumui, nes vairo stiprintuvas dirba ir kaip stabilizatorius. Pavyzdžiui, važiuojant per arimus ratas įkrinta į duobę arba atsitrenkia į akmenį ar kelmą, bet smūgis neišplėšia vairo iš rankų. Keturratį valdyti nėra labai sudėtinga, ši technika yra kažkas tarp motociklo ir džipo“, – paprastai ir aiškiai keturračių privalumus stengėsi vardinti Regimantas.

Kadangi dažnai ūkininkai dirba ne tik dienomis, bet ir tamsiuoju paros metu, apsišviesdami lauką galingomis traktoriaus šviesomis, rūpėjo pasmalsauti, ar taip jie galėtų daryti ir keturračiais. Pasak Regimanto, keturračiai turi LED žibintus, kurių šviesos dirbant naktį pakanka, tačiau jei reikia, galima sumontuoti ir papildomus darbinius LED žibintus, kurie gerai apšviestų dirbamą teritoriją tamsiu paros metu. Elektros įranga ir instaliacija keturratyje tam yra pritaikyta.

Suvalkijoje dirvos gana sunkios ir lietingas ruduo gabenant derlių ne vienam ūkininkui tampa iššūkiu. Pasak Regimanto, ekstremaliomis sąlygomis keturračiui gali pagelbėti gervė – įklimpus tereikia prisikabinti ją prie kokio kito stabilaus objekto ar galingesnio traktoriaus, ir vienu mygtuko paspaudimu problema būna išspręsta.

„Keturračiai dažnai nepagrįstai kaltinami dėl nesaugumo. Tačiau viskas priklauso nuo to, kas sėdi prie vairo. Visos problemos atsiranda tada, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų – didelis greitis, staigus posūkis, patirties stoka. Tai nėra transporto priemonė, kuri lengvai virsta. Apsaugai virtimo atveju ant motorinio visureigio yra pritvirtinti apsauginiai lankai. Maksimalus galingiausio keturračio greitis – 129 km per valandą. Mažesnio galingumo variklius turinčių keturračių greitis gali siekti iki 90 km per valandą. Darbui tokio greičio tikrai nereikia, čia tik lenktynėms ar pramogai“, – sako Regimantas.

Pasak jo, keturračių variklių galingumas skiriasi – silpniausias yra apie 400 kub. cm, o galingiausias siekia net iki 1 000 kub. cm – kiekvienas renkasi, ko jam reikia. Nedideliam ūkiui, jo manymu, universaliausias variantas yra keturratis su 500, 600 kubinių cm galingumo varikliu. Lietuvoje jau galima įsigyti ir visų norimų keturračiams pritaikytų padargų. Pats paprasčiausias keturratis kainuoja apie 5 tūkst. eurų, o įvairūs padargai, priekabos kainuoja apie 1 000 Eur. CFMOTO keturračiai registruojami Žemės ūkio skyriuje kaip mini traktoriai, juos gali vairuoti asmenys, turintys T1, T2 ir B kategorijas.

Kai reikia adrenalino

Žinoma, keturratis niekada nepraras prigimtinės savo teisės – visada bus galima ekstremaliai juo pramogauti ar pašėlusiu greičiu skrieti sudėtingiausiais maršrutais. Regimantas iki šiol neatsisako šio užsiėmimo. Kai pasiilgsta išskirtinio adrenalino, nuotykių ir greičio, R. Alesius vyksta į keturračių varžybas. Neseniai lietuvių komanda grįžo iš pasaulinių, vienų sunkiausių keturračių varžybų Rumunijoje. Čia iš įvairių šalių buvo susirinkę apie 100 dalyvių. Keturračiais varžybose rungėsi net 50, o motoriniais visureigiais – 20 dalyvių. Maratoninėse varžybose du lietuvių ekipažai – vienas su keturračiu, o kitas motoriniu visureigiu – iškovojo antrąsias vietas.

„Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta įvairovę, naujus iššūkius, tad idėja pašėlusius keturračius pritaikyti žemės ūkyje kažkada atrodė galbūt ne visai reali, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nieko nėra neįmanomo“, – plačiai šypsodamasis įtikinamai kalbėjo ūkininko sūnus R. Alesius.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė