Jo teigimu, situacija Lenkijos kiaulininkystės sektoriuje labai sunki, ištekliai nuolat mažėja, paršavedžių skaičius dramatiškai krenta. Centrinės statistikos tarnybos birželio mėn. surašymo duomenimis, paršavedžių kiekis ūkiuose sudarė tik kiek daugiau nei 600 tūkst. Ši nuostolingumo tendencija galioja ne tik Lenkijai, bet ir daugeliui ES šalių, kuriose nuolat fiksuojami kiaulienos gamybos nuostoliai.
Dr. M. Kamyczeko teigimu, vokiškos kiaulienos kaina dažniausiai yra rodiklis to, kas vyksta Lenkijoje. Nors ši kaina gerokai išaugo ir rugsėjo pradžioje siekė 2,1 Eur/kg gyvojo svorio, kai kas manė, kad ji bus išlaikyta. Deja, spalį Vokietijos vertybinių popierių birža fiksavo kritimą iki 2 Eur/kg, o lapkritį ji krito iki 1,9 Eur/kg gyvojo svorio.
Pasak dr. M. Kamyczeko, tokia situacija susiklostė dėl to, kad kiaulių atsargos sumažėjo visose ES šalyse, išskyrus Ispaniją. Joje išlikęs 32 mln. kiaulių auginimo potencialas. Birželio mėn. surašymo duomenimis, Vokietijoje buvo tik 22 mln. kiaulių, t. y. 10 mln. mažiau nei Ispanijoje. Kitose šalyse šie mažėjimai taip pat akivaizdūs. Deja, šiame fone Lenkija dar labiau išsiskiria ir kiaulių, ir paršavedžių skaičiaus mažėjimu.
Dr. M. Kamyczekas, svarstydamas, kodėl situacija nesikeičia, pastebėjo, jog Vokietijos pramonė pirko skerdenas, kai jos buvo pigios: 2020 m. vidutinės šaldytos kiaulienos atsargos per mėnesį buvo 138 tūkst. t, po metų – jau 183 tūkst. t, o 2022 m. pradžioje viršijo 200 tūkst. t. Tiems, kas pirko pigiai, tikslinga šį produktą išleisti dabar po 1,90 Eur/kg, ir taip sukelti kainos kritimą. Priminsime, kad skerdenos pirktos po 1,25–1,30 Eur/kg. Kita vertus, Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, gerokai pabrango energetiniai ištekliai, todėl brangsta ir saugojimas.
Dr. M. Kamyczekas pastebėjimu, kiaulienos eksporto iš ES lygis nėra bereikšmis, nes dėl Kinijos vykdomos politikos atsiranda įvairių trukdžių. Visose ES šalyse nuo 2022 m. sausio iki lapkričio buvo užfiksuotas eksporto į trečiąsias šalis mažėjimas. Net iš afrikinio kiaulių maro neapimtos Ispanijos, kurioje gausu gyventojų, iš viso eksportuota net 928 tūkst. t kiaulienos, bet tai – vis dar 23 proc. mažiau nei prieš metus. Kiaulienos eksportas iš Vokietijos sumažėjo 35 proc., nuosmukį taip pat fiksavo Danija, Belgija, Nyderlandai. „Jei nėra eksporto į trečiąsias šalis, ši kiauliena lieka ES šalių rinkoje. Perprodukcija visada asocijuojasi su tuo, kad primetama mažesnė kaina, kuri siūloma gamintojams“, – sako dr. M. Kamyczekas.
Olandai paskaičiavo, kad 2022 m. II ketvirčio duomenimis, siūloma kiaulių supirkimo kaina nepadengė gamybos kaštų. Deja, tolesnės prognozės visai nepalankios. Didžiosios Britanijos, kurioje kiaulių auginimas taip pat tapo nuostolingu, todėl ši veikla traukiasi, ekspertai savo ataskaitoje paskelbė, kad 2023 m. I ketvirtį šis produkcijos mažėjimas tęsis.
„Kinijos kiaulienos importo mažinimo laipsnis per visus ateinančius metus siekia net 53 proc., – kalba dr. M. Kamyczekas, – šiemet išaugo Lenkijos kiaulienos eksportas į Japoniją ir Pietų Korėją. Kitąmet jos poreikis neatrodo didelis. Nuolat kovojame su didelių gamybos sąnaudų ir mažų supirkimo kainų spaudimu.“
ŪP informacija