Kijevas fiksuoja praradimus: nuostoliai vien tik žemės ūkiui pasiekė 83 mlrd. dolerių

Remiantis Kijevo ekonomikos mokyklos (KSE) analitinės komandos pateikta ataskaita, didžiausios netektų pajamų sumos yra susijusios su gamybos sektoriais, ypač prekyba (450,5 mlrd. dolerių), pramone kartu su statyba ir paslaugomis (409,9 mlrd. dolerių), taip pat žemės ūkiu (83,1 mlrd. dolerių). Svarbūs infrastruktūros sektoriai taip pat patyrė didelių nuostolių, įskaitant energetiką (43,1 mlrd. dolerių) ir transportą (38,8 mlrd. dolerių).

Be pajamų praradimo, Ukrainos ekonomika patiria didelių papildomų išlaidų. Daugiausia jų tenka išminavimui (42 mlrd. dolerių) ir gyvenamųjų namų sektoriui (22,4 mlrd. dolerių). Būsto sektoriuje pagrindinės išlaidos yra susijusios su papildomomis piliečių išlaidomis būsto nuomai (15,4 mlrd. Tuo pačiu metu vyriausybės išlaidos socialinėms išmokoms padidėjo ir toliau auga, pasiekė 10 mlrd. Sunaikintų įrenginių išmontavimas ir atliekų išvežimas visuose sektoriuose sudaro 13,4 mlrd.

Nuostoliai taip pat apima kitus sektorius, tokius kaip sveikatos priežiūra (11,4 mlrd. dolerių), švietimas ir mokslas (14,5 mlrd. dolerių), finansų sektorius (4,3 mlrd. dolerių), kultūra, sportas ir turizmas (7,3 mlrd. dolerių), taip pat skaitmeninė infrastruktūra ir IT sektorius (19,3 mlrd. dolerių). Didelis spaudimas ekonomikai taip pat dėl poreikio atkurti būstą ir komunalines paslaugas, kur netiesioginiai nuostoliai vertinami 7,7 mlrd.

Netiesioginiai finansiniai žemės ūkio nuostoliai

KSE analitikų vertinimu, jie siekia 83 mlrd. dolerių. Su tuo susiję nuostoliai apima augalininkystės, gyvulininkystės nuostolius, gamintojų nuostolius dėl eksporto sutrikimų, taip pat nuostolius dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir nuostolius dėl regeneravimo poreikio. Šie nuostoliai įvertinami netiesioginiais metodais, derinant valstybinę, regioninę statistiką, taip pat 2022 m. atliktos žemės ūkio gamintojų apklausos duomenis.

Didžiausią netiesioginių nuostolių dalį lemia sumažėjusi augalininkystės produkcija. Bendri netiesioginiai nuostoliai dėl augalininkystės produkcijos sumažėjimo sudaro 46,5 milijardo JAV dolerių ir atitinka gamybos sumažėjimą per keturis metinių kultūrų ciklus (2022–2025 kalendoriniais metais).

Nuostoliai dėl eksporto sutrikimų vertinami 24,1 mlrd. Rusijos Federacijos invazijos pradžioje įvesta jūrų blokada, o vėliau ribotas vadinamojo grūdų koridoriaus veikimas padidino logistikos išlaidas, dėl kurių sumažėjo pagrindinių į eksportą orientuotų žemės ūkio sektoriaus produktų vidaus kainos. Nepaisant jūrų transporto atnaujinimo, atidarius visavertį Ukrainos jūrų koridorių, transportavimo kaina gerokai brangesnė negu iki visapusiškos invazijos, o tai savo ruožtu yra spaudimo veiksnys pagrindinių žemės ūkio produktų kainai. „Atsižvelgdami į 2024 m. stebimą padėties pagerėjimą, darome prielaidą, kad sumažintos pagrindinių žemės ūkio produktų kainos turėjo įtakos 2022–2023 kalendorinių metų derliui, 2022 m. perkėlimo į kitą laikotarpį balansui, tačiau neturės įtakos 2024 kalendorinių metų derliui“, – ataskaitoje optimistinę prielaidą daro KSE analitikai.

Likusiai žemės ūkio netektų pajamų daliai tenka 9 proc. visų sektoriaus praradimų. Netiesioginiai nuostoliai dėl sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos sudaro 5 mlrd. dolerių, dėl išaugusių gamybos sąnaudų (kuro ir mineralinių trąšų) – 4,4 mlrd. dolerių, o nuostoliai dėl melioracijos poreikio – 0,3 mlrd. dolerių.

Nuostoliai toliau patiriami kasdien

KSE analitikų pateikta netiesioginių nuostolių ekonomikai analizė apima periodą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iki šių metų liepos mėnesio. Nepaliaujamai auga ir tiesioginiai nuostoliai.

„Ukrinform“ neseniai pranešė apie padėtį Donecko regione, kurio apie 300 km yra priešakinėje fronto linijoje. Donecko regioninės karinės administracijos Žemės ūkio pramonės komplekso ir žemės išteklių departamento direktoriaus pavaduotojos Olenos Rybakovos „Ukrinform“ pateiktais duomenimis, šiuo metu Donecko srityje 2022 m. iki plataus masto invazijos veikė 1220 žemės ūkio įmonių, o šiuo metu veikia 512. Iš jų 353, arba 69 proc., patyrė nuostolių ir buvo sunaikintos dėl plataus masto Rusijos karo. O. Rybakovos teigimu, bendra nuostolių suma šiose įmonėse šiuo metu viršija 5 milijardus Ukrainos grivinų.

Regioną šiuo metu nuolat apšaudo Rusijos kariuomenė, beveik kiekvieną dieną kenčia civiliai, sunaikinami gyvenamieji ir administraciniai pastatai, įvairios įmonės, energetikos ir infrastruktūros objektai.

Okupantai toliau vagia ir eksportuoja grūdus iš Ukrainos. Pranešama apie neseniai iš Mariupolio į Rusiją išgabentą 8 tūkst. t grūdų siuntą. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, bendras pavogtų ir pervežtų ukrainietiškų grūdų kiekis per Mariupolio uostą šiemet jau viršijo 180 tūkst. t.

„Laikinai okupuotose pietų teritorijose rusai ir toliau šantažuoja vietinius grūdų augintojus. Čia Rusijos okupantai pasinaudojo primityvia grūdų derliaus nuėmimo sistema, kuri numato, kad vadinamasis valstybinis operatorius surenka grūdus iš ūkininkų fiksuota kaina, žemesnėmis nei rinkos kainomis, ir juos perparduoda", – komentuoja analitikai pridurdami, kad tokie Rusijos veiksmai yra dalis jos politikos vogti Ukrainos išteklius laikinai okupuotose teritorijose. Ukrainai tai sukelia didelių ekonominių nuostolių ir gilina humanitarinę krizę regione.

Parengė Irma Dubovičienė