Klimato krizei spręsti pasiūlyta „juokinga“ suma

Susitarimo dėl Naujojo finansinio tikslo juodraštyje teigiama, kad kovai su klimato krize reikia 1,3 trilijono JAV dolerių kasmet. Jame taip pat paskelbta, kad 250 milijardo JAV dolerių per metus „iš viešų ir privačių šaltinių“ galėtų skirti ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Tokią metinę finansavimo sumą turtingos šalys įsipareigotų pasiekti iki 2035 metų.

Apie galimą panašią sumą konferencijos koridoriuose buvo kalbėta jau nuo šios savaitės vidurio. Derybas stebintys nevyriausybinių organizacijų atstovai į tai reagavo teigdami, kad greičiausiai „tai yra pokštas“. Laukdami sumos paskelbimo, spaudos konferencijose jie kalbėjo, kad skaičiai parodys, kiek turtingoms šalims pelnas yra svarbiau už besivystančių šalių žmonių gyvybes.

Ketvirtadienį pasirodžius Naujojo kolektyvinio kiekybinio tikslo juodraščiui, jame vietoje konkrečių sumų puikavosi „X“. Nors ir nusivylusios, besivystančios šalys vis dar neprarado vilties, kad didžiausias košmaras neišsipildys. Konferencijos fojė įvairių nevyriausybinių organizacijų – jaunimo, čiabuvių, moterų, žmonių su negalia, vaikų, labdaros, profsąjungų, religinių tikėjimų – atstovai rengė piketus ir akcijas, ragindami turtingas šalis atlikti savo pareigą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo svarbiausią tikslą – išlaikyti pasaulinį atšilimą ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, lyginant su ikipramoniniu lygiu.

Anot besivystančių šalių atstovų, penktadienį paskelbtas „250 milijardų kasmet iki 2035 m.“ tikslas su Paryžiaus susitarimu niekaip nedera ir „nepakelia kartelės“ palyginti su anksčiau buvusiu 100 milijardų JAV dolerių tikslu per metus. Mažų besivystančių salų valstybių aljansas (angl. Alliance of Small Island Developing States) neslėpė savo nusivylimo ir komentavo, kad tokia suma parodo, „kaip žemai galima nusiristi“ sprendžiant klimato krizę.

„Didysis pabėgimas“ nuo atsakomybės

Tarptautinių aplinkosaugos organizacijų CAN (angl. Climate Action Network) ir 350.org atstovai šią klimato kaitos konferenciją jau pakrikštijo turtingų šalių „didžiuoju pabėgimu“ nuo problemų sprendimo.

Pasak jų, visus įrankius klimato krizei spręsti pasaulis turi, trūksta tik politinės vyriausybių valios. Jos ragino nuo klimato krizės labiausiai kenčiančių šalių delegacijas atsilaikyti prieš turtingų šalių spaudimą susitarti dėl mažesnio tikslo nei 1,3 trilijono JAV dolerių kasmet.

Šių metų COP29 buvo vadinamas finansų COP‘u, nes kaip tik šiemet baigiasi Paryžiaus susitarimo periodas, kurio metu šalys buvo įsipareigoję kasmet skirti po 100 mlrd. JAV dolerių kovoti su klimato krize. Tačiau šalys šio įsipareigojimo nesilaikė ir tik 2022 m. surinko kiek daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Pasaulinės su skurdu kovojančios organizacijos „Oxfam“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tik apie penktadalis šios sumos atitiko tikrąjį klimato finansų tikslą.

2025-2035 metai yra naujas klimato krizės sprendimų finansavimo periodas. Dėl kokios sumos bus susitarta, taip veiksmingai ateinantį dešimtmetį bus sprendžiama klimato krizė. Jau dabar nuo klimato krizės padarinių kenčiančių šalių skaičiavimai rodo, kad reikia bent 1,3 trilijono JAV dolerių kasmet klimato kaitai mažinti ir bent 400 milijardų JAV dolerių prie klimato kaitos prisitaikyti.

Šios sumos yra įrašytos ir Naujojo finansinio tikslo susitarimo juodraštyje. Tačiau toliau tekste įvardijama, kad ekonomiškai pajėgios šalys mažiau išsivysčiusioms šalims „iš viešų ir privačių šaltinių“ skirtų tik iki 250 milijardų JAV dolerių kasmet. Tokią metinę sumą jos turi pasiekti iki 2035 m. Nesant finansinių „grindų“, lieka neaišku, kokia suma kasmet bus skiriama kovoti su klimato kaita.

Besivystančių šalių atstovai teigia, kad turtingos šalys turi istoriškai susiklosčiusią moralinę pareigą skirti daugiau finansų iš valstybių biudžeto, o ne paskolomis ar iš prekybos anglies kreditais. Tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad pasaulio valstybės kasmet iš savo biudžetų „sukrapšto“ daugiau kaip 7 trilijonus JAV dolerių subsidijuoti taršiai iškastinio kuro pramonei, kuri yra didžiausias CO2 šaltinis.

Besivystančios šalys teigdamos, kad turtingų šalių paskelbtas įsipareigojimas yra per menkas, duria pirštu į šias subsidijas, o taip pat trilijonus, kasmet skiriamus karo pramonei. Jos pasisako už tai, kad tokios milžiniškos sumos galėtų būti nukreiptos spręsti klimato krizę, o ne ją gilinti.

Žmogaus teisėse – žingsnis atgal

Klimato finansų samprata neatsiejama nuo žmogaus teisių ir teisingos pertvarkos. Tai yra įtvirtinta Paryžius susitarimu. Tačiau Naujojo kolektyvinio kiekybinio tikslo juodraštyje yra „išbrauktos žmogaus teisės, o darbuotojai sąmoningai praleisti“. Taip COP 29 konferencijoje kalbėjo profesinių sąjungų atstovai.

Juodraštyje visiškai nepaminėtas žalos ir netekimų finansavimas (angl. loss and damage), be to, ignoruotos mažosios salos ir mažiausiai išsivysčiusios šalys. Tekste aiškiai nepripažįstamos net jų ypatingos aplinkybės, kurios yra minimos Paryžiaus susitarime. Toks COP29 konferencijai pirmininkaujančios šalies paruoštas tekstas, pasak žmogaus teises ginančių organizacijų, yra žingsnis atgal, todėl nėra priimtinas.

Taip pat kritikuojama ir prekyba taršos leidimais. Globalių Pietų šalys teigia, kad toks mechanizmas yra „stumiamas“ vienašališkai turtingų šalių, neatsižvelgiant į kitokią nuomonę. Istoriškai toks prekybos taršos leidimais mechanizmas yra nepasiteisinęs. Yra paskaičiuota, kad tik 16 proc. iš visų anglies kreditų rinkoje parduotų leidimų iš tikrųjų sutaupo CO2. Mechanizmas, kai bet kokia anglies dvideginį į atmosferą išmetanti įmonė gali nusipirkti leidimą teršti, neatitinka paties principo – tiesiog neteršti.

COP29 derybos Baku mieste dar vyksta. Šeštadienį šalių delegacijos renkasi derėtis toliau.

Apie JTBKKK

Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (angl. United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis atmosferoje būtų stabilizuotas klimato kaitos nesukeliančiame lygyje. Pagrindinė priemonė tai padaryti – apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimą atmosferoje. 1992 m. Rio de Žaneire vykusio Žemės viršūnių susitikimo metu ją pasirašė 154 valstybės. Šiuo metu Konvencijoje yra 198 šalys.

UNFCCC taip pat yra sekretoriato pavadinimas, kuris prižiūri Konvencijos veikimą, jo būstinė yra Bonoje (Vokietija).

Apie šalių konferenciją (COP)

Šalių konferencija (angl. Conference of the Parties, COP) yra aukščiausias Konvencijos sprendimus priimantis organas. Jame atstovaujama visoms valstybėms, kurios yra pasirašę Konvenciją. 1995 Konvenciją ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Apie Paryžiaus susitarimą

2015 metais Paryžiuje vykusio COP21 metu priimta teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos – Paryžiaus susitarimas. Susitarimu šalys susitarė siekti, kad globalus atšilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai, ir bandyti apriboti jo padidėjimą iki 1,5 laipsnio, lyginant su ikipramoniniu lygiu.

Kodėl kritikuojama JTBKKK

Dar 1992 m. Konvenciją pasirašiusios valstybės nesilaiko savo individualių įsipareigojimų ir jau dabar matyti, kad Paryžiaus susitarimas nebus pasiektas. Nuo pat Konvencijos priėmimo nepavyksta sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir klimato krizė kasmet tik gilėja. Konvencijos šalys nesusitarė dėl proceso, leidžiančio balsuoti balsų dauguma. Visi sprendimai priimami bendru sutarimu, todėl atskiros šalys ar valstybės turi veto teisę. Toks procesas neleidžia efektyviai priimti savalaikių sprendimų.

Rūta Trainytė / Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt)