Konkurencija dėl „rudojo aukso“

Ir ūkininkams, ir jėgainėms

Trąšų pardavėjai pastebi, kad augalininkystės ūkiai daugiau naudoja mėšlo, o patys ūkininkai kalba, kad šioms trąšoms teiktų pirmenybę, tik jas naudojant daugiau kabinėjasi aplinkosauga, o ir jų kaina kopia aukštyn. Todėl nuolat tenka skaičiuoti, kokią pasėlių tręšimo strategiją pasirinkti ir kaip gerinti dirvožemį.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad mėšlas dabar yra labai paklausus – tampa „ruduoju auksu“, kurio reikia ir ūkininkams, ir biodujų jėgainėms. Skatinant žaliąją energetiką, Europos Sąjungos (ES) šalyse daugėja biodujų gamintojų, kurie biodujų gamyboje naudoja mėšlą.

„Mineralinės trąšos gana brangios, mėšlas tampa puikia alternatyva, be to, vis daugiau ūkininkų nori auginti natūraliai. Dar viena rimta mėšlo panaudojimo sritis – biometano jėgainės. Manau, kad ateityje čia gali būti vežamas jei ne visas mėšlas, tai tikrai didžioji jo dalis, o laukai bus tręšiami gaminant biodujas susidarančiu perdirbimo substratu – digestatu. Tai irgi fermentuotas produktas“, – ŪP prognozavo paukštininkų atstovas.

Tarp augalininkystės ūkių dabar bene labiausiai paplitęs importuotas granuliuotas vištų mėšlas. Anot G. Kauzono, Lietuvoje granuliuoti vištų mėšlą nėra prasmės, nes pirmiausia tai yra energijai imlus, vadinasi, ir brangus procesas. Kita vertus, LPA direktoriaus pastebėjimu, jeigu ūkininkai turi mėšlo kratytuvus ir kitą reikiamą įrangą, tuomet granulių ir nereikia.

Įterpia granuliuotą mėšlą

Ūkininkai žino, kad mėšlo labai reikia dirvožemiui, jog jis išliktų gyvybingas ir derlingas. Organinės trąšos pagerina dirvos struktūrą, mažina jos eroziją, aprūpina augalus maisto medžiagomis, skatina dirvos mikroorganizmų veiklą ir kt.

Antai javų augintojas ir agronomas iš Šakių r. Mindaugas Martinaitis gal jau 5 ar 6 metus augalus tręšia granuliuotu paukščių mėšlu, atvežtu iš Nyderlandų, ir yra patenkintas rezultatu. „Kai pabrango mineralinės trąšos, teko ieškoti alternatyvų, kaip atpiginti savikainą. Žemės pas mus pakankamai derlingos, tai rodo dirvožemio tyrimai, todėl pabandėme sutaupyti ir sėjant vietoj mineralinių trąšų lokaliai įterpti granuliuotą vištų mėšlą. Galima būtų naudoti ir pigesnes lenkiškas mėšlo granules, bet mums sėjant yra svarbus granulės dydis. Lenkiškas granuliuotas mėšlas labiau tinkamas barstyti kratytuvais. Tad tie, kurie juos turi, naudoja lenkiškas trąšas“, –  pasakojo ūkininkas ir pridūrė, kad, žinoma, neatsisako ir mineralinių trąšų, kurias derina su organinėmis.

Šakių r. yra stiprių gyvulininkystės ūkių, tačiau iš jų mėšlo nepaprašysi, jie tręšia savo augalus ir gerina savo dirvas. „Tie, kurie turi mėšlo kratytuvus, gal ir galėtų iš vietinių gyvulininkystės ūkių atsivežti mėšlo, bet jis yra gana pabrangęs, todėl reikia skaičiuoti. Kai kam patogiau naudoti granuliuotą mėšlą“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis svarstė, kad kiekvienas ūkis sprendžia individuliai, kaip tręšti ir kokias trąšas geriau naudoti. „Dirvožemio gyvybingumą bandoma išlaikyti taikant kuo įvairesnę sėjomainą, sėjant tarpinius pasėlius ir panašiai, bet su mėšlu efektas būtų greitesnis“, – konstatavo agronomas.

Augina žaliąją trąšą

Panevėžio r. grūdininkas Ovidijus Pečeliūnas prieš keletą metų naudojo granuliuotą importinį paukščių mėšlą, dabar labiau orientuojasi į žaliąją trąšą – tarpines kultūras. „Granuliuotą mėšlą lengviau išberti nei kraikinį, nereikia specialių tręštuvų, tačiau jis nemažai kainuoja. Anksčiau, kiek pamenu, buvo 180 Eur/t, o dabar gal apie 300 Eur/t. Stengiamės dirvą pagerinti žaliąja organika, sėjame įvairias posėlines kultūras, kasmet jas keisdami. Tuos laukus, kuriuos paliekame pavasario sėjai, apsėjame ir per žiemą laikome tarpinius pasėlius, kad nebūtų plika žemė“, – redakcijai pasakojo javų augintojas.

Jis tarstelėjo, kad tokią praktiką ūkyje pradėjo taikyti anksčiau, kai už tarpinių pasėlių auginimą dar nebuvo jokių paskatinamųjų išmokų. Rezultato ir efektyvumo ūkininkas siekia pasitardamas su mokslininkais. „Aišku, tręšiant mėšlu efektas būtų greitesnis, bet reikia skaičiuoti ir sąnaudas. Be to, iš mūsų gyvulininkystės ūkių nėra ko tikėtis organinių trąšų, nes jiems patiems jų reikia“, – pastebėjo O. Pečeliūnas.

Ir pliusai, ir minusai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.