Columbus +20,3 °C Lietus
Šeštadienis, 28 Rgs 2024
Columbus +20,3 °C Lietus
Šeštadienis, 28 Rgs 2024

Kontrolierių minia – visų baubas
Asociatyvi 123rf nuotr.

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Kontrolierių minia – visų baubas

2024/09/27


Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė, ką nuveikė mažindama administracinę naštą žemės ūkio subjektams. Daržininkų atstovai pastebėjo, kad ne visi supaprastinimai yra priimtini visiems sektoriams, jie, ko gero, labiausiai patogūs ir būtini grūdininkams.

Paprastės administravimas

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus priminė, kokie yra naujo žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus prioritetiniai darbai – bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimas, administracinės naštos mažinimas (įvairių taisyklių peržiūrėjimas, perteklinių reikalavimų atsisakymas), 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisyklių, kurios jau pradėtos rengti, patvirtinimas, paramos administravimo supaprastinimas ir teisės aktų pakeitimai.

„Praėjusią savaitę Europos Komisijai (EK) išsiųsti derinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) pakeitimai. Visas jų paketas buvo aptartas ir suderintas su socialiniais partneriais“, – akcentavo žemės ūkio viceministras.

Sudaryta galimybė supaprastinta tvarka kreiptis paramos tiek pagal SP, tiek pagal Kaimo plėtros programos priemones. Yra atsisakyta verslo plano, finansinių prognozių, tam tikra informacija integruota į paraišką. Visuose sektoriuose bus remiamas žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas, to anksčiau nebuvo.

Taip pat norima leisti įsigyti didesnių parametrų ar pajėgumų žemės ūkio techniką ir įrangą, viršijančią ūkio gamybinį potencialą, jei pareiškėjas pats apmokės kainos įsigijimo skirtumą.

V. Tomkus pabrėžė, kad imtasi iniciatyvos sprendžiant ilgametę problemą, kylančią dėl reikalavimo paramos lėšomis įgytą techniką, įrangą naudoti tik projekto tikslams, veikloms ir niekam kitam. Dabar siekiama atsisakyti tokio ribojimo. Kadangi draudimas kyla iš europinio reguliavimo nuostatų, K. Starkevičius šį klausimą kėlė Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Pakoreguoti susijusių asmenų vertinimo principai paramos sistemoje, t. y. pakeista dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti metodika. Atsisakyta iki šiol taikytos praktikos, kad artima giminystė (tėvų, vaikų, brolių, seserų) automatiškai vertinama kaip projekto rizikos kriterijus. Šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kuriame bus įtvirtinta susijusių asmenų sąvoka, pagal kurią siūloma, kad tai apimtų tik sutuoktinius.

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti investicijų įsigijimo procesus, kad paramos gavėjams nereikėtų teikti bent trijų komercinių pasiūlymų perkamai investicijai, mažėtų klaidų rizika, inicijuotas fiksuotų įkainių nustatymas populiariausiai žemės ūkio technikai ir įrangai. Planuojama, kad fiksuoti įkainiai bus pradėti taikyti jau nuo spalio 7 d. prasidėsiančiame kvietime teikti paraiškas pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka. 

Žada švelninti paramos sąlygas

Žemės ūkio ministras užsimojęs supaprastinti ir reikalavimus dėl plotinių priemonių. Norima sušvelninti paramos sąlygas, suvienodinti terminus vykdyti įsipareigojimus, patobulinti ekologines sistemas ir parengti bei patvirtinti deklaravimo taisykles.

Numatytas deklaruotinų daugiamečių pievų plotų optimizavimas – pagal atnaujintą EK deleguotąjį reglamentą į Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą įtrauktos nuostatos, kad apskaičiuojant daugiamečių pievų santykį turi būti įtraukti nedeklaruoti daugiamečių pievų plotai. Tokiu būdu trumpuoju laikotarpiu yra išspręsta pievų atkūrimo problema visos šalies mastu. Tai dabar perkeliama į nacionalinę teisę ir planuojama, kad atitinkamas teisės aktas bus patvirtintas iki 2024 m. spalio 1 d.

Parengtas Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas, kuris sudaro galimybę atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą daržovėms, daugiamečiams sodiniams ir bitynams. Siūloma, kad žala būtų atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Taip pat parengtas Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas, kuris praplečia žemės ūkio šakų, kurioms būtų atlyginama padaryta žala, sąrašą.

Peržiūrimos kontrolės procedūros

Supaprastinta ir pareiškėjų teikiama informacija valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, pieninių galvijų laikytojams nebereikės kas mėnesį teikti Žemės ūkio agentūrai melžimo grafikų, o augalų apsaugos produktų naudotojai galės tokį žurnalą užpildyti iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 1 d. (buvo per 30 d. nuo priemonių panaudojimo). Taip pat paliekama galimybė žurnalą pildyti ne tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, bet ir popieriuje ar elektronine forma.

Žemės ūkio viceministras akcentavo, kad yra iš naujo įvertinamos patikros ir kontrolės procedūros. Peržiūrimas projektų kontrolės laikotarpis, siekiant jį sutrumpinti nuo 5 iki 3 metų. Taip pat nuo 5 iki 1 proc. sumažinta Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atliekamų planinių patikrų minimali imtis. Be to, įdiegta išankstinė informacija apie patikras.

Pakeitimai priimtini ne visiems

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė atkreipė dėmesį, kad ne visi supaprastinimai yra priimtini visiems sektoriams. „Jie, ko gero, labiausiai patogūs ir būtini grūdininkams. Pavyzdžiui, kad ir ribojimo techniką naudoti tik projekto tikslams atsisakymas. Žinome, kaip buvo dirbtinai pereinama prie daržininkystės, pasisodinant moliūgų, pupų ar žirnių, o technika perkama iš esmės grūdininkystei.

Taip pat ir dėl didesnio našumo technikos įsigijimo patiems primokant – yra sektorių, kuriems iš tikrųjų yra didesnis paramos intensyvumas investicijoms ir kuriems tikrai reikalinga galingesnė technika pagal hektarus. Tarkime, daržininkystėje rudenį reikia skubiai nuimti derlių ar pavasarį pasėti traukiant kelis agregatus. Dabar paramos intensyvumas sulygintas, ir tokiu atveju, kai pats primoki, intensyvumas daržininkystės sektoriuje gali sumažėti net iki 20 proc.“, – dėstė LDAA atstovė, paraginusi dar kartą peržiūrėti taisyklių supaprastinimą.

Skuba bausti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis užsiminė, kad biurokratinė našta susideda ne vien iš ataskaitų ar žurnalų pildymo, dar labiau ūkininkus erzina ir kankina patikros, aplinkosauginiai reikalavimai, atsiradę kaip nacionaliniai ypatumai.

„NMA yra pareiškusi, kad mažesni nei 10 ha ūkiai nebus tikrinami, bet kontrolierių minia nemažėja, jie važinės po ūkius. Gal ŽŪM galėtų prisidėti tobulinant Viešojo administravimo įstatymą, kad žemdirbiai pirmiausia būtų labiau konsultuojami, įspėjami ir tik paskui jau baudžiami. Dabar gi panašu, kad pirmas tikslas – nubausti ir jausti pasitenkinimą. Kitas dalykas, ar nereikėtų visiems tikrintojams išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, kad suprastų tai, ką tikrina“, – siūlė J. Sviderskis.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis