Kova dėl postų – prie pabaigos

Dėlionė baigta

Koalicijos sutartyje numatyta, kad partijos formuos Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, o Seimo pirmininku taps demokratų lyderis Saulius Skvernelis. LSDP priklausys pirmojo Seimo vicepirmininko, kuriuo gali tapti Juozas Olekas, ir dar dvi vicepirmininkų pareigybės. Kas jas gali užimti – kol kas neatskleidžiama. Dar du Seimo pirmininko pavaduotojai bus NA atstovai. Neoficialiomis žiniomis, į vieną Seimo pirmininko pavaduotojo pareigybę gali pretenduoti NA pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, į kitą – Agnė Širinskienė.

Po truputėlį aiškėja, kas gali tapti Seimo komitetų pirmininkais. „Ūkininko patarėjo“ turimais duomenimis, į Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkus gali būti siūlomas demokratas Kęstutis Mažeika, kuris buvo įvardijamas, kaip galimas DSVL atstovas vadovauti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Vis dėlto ši ministerija pagal koalicijos sutartį atiteko NA, mat sutarties priede fiksuota, kad NA vadovaus iš viso trims – ŽŪM, Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms (TM). Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Energetikos ministerijoms (EM) vadovaus DSVL atstovai, o LSDP atstovai vadovaus devynioms – Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos (SAM), Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų (URM) ir Vidaus reikalų ministerijoms (VRM).

ŪP kalbintas K. Mažeika neatmetė tokios galimybės. Jo teigimu, Seime gali būti suformuotas labai stiprus KRK, kuriame, be jo, dar galėtų dirbti ir kadenciją baigiantis dabartinis KRK pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, ir dabartinis žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius.

Kam gali būti pasiūlyta vadovauti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kol kas neatskleidžiama, tačiau ŪP pašnekovas minėjo, kad vadovauti šiam komitetui nebus siūloma nei socialdemokratui Linui Jonauskui, nei demokratui Tomui Tomilinui.

Anot K. Mažeikos, aiškiau, kam ir kokiam Seimo komitetui galėtų būti pavesta vadovauti, bus įvardyta po to, kai oficialiai bus pasirašyta koalicijos sutartis, o Seimo vadovybė oficialiai bus patvirtinta pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, kuris šaukiamas ketvirtadienį.

Personalijos – po užraktu

Jau aiškėja ir ministrų personalijos. Realiausiais kandidatais vadovauti EIM ir EM įvardijami DSVL atstovai Lukas Savickas ir Žygimantas Vaičiūnas. Politikos užkulisiuose teigiama, kad LSDP norėtų, jog krašto apsaugos ministre taptų Dovilė Šakalienė, švietimo mokslo ir sporto ministre – Orinta Leiputė, kultūros ministru – Šarūnas Birutis, susisiekimo ministru – Eugenijus Sabutis, finansų ministru – Rimantas Šadžius, socialinės apsaugos ir darbo ministre – Inga Ruginienė.

Tačiau kas galėtų vadovauti socialdemokratams atitekusioms SAM, VRM ir URM dar nėra aišku. Tiesa, kandidatas į užsienio reikalų ministrus turėtų būti derinamas ir su prezidentūra. Kol kas viešai įvardijama tik viena galimo kandidato – Deivido Matulionio – pavardė.

Nežinomybė tvyro ir dėl galimų NA kandidatų į ministrus. Anksčiau galima kandidate vadovauti TM įvardyta A. Širinskienė nėra linkusi dirbti vykdomojoje valdžioje – labiau norėtų dėmesį telkti į įstatymų leidybą. O kas vadovaus kitoms NA atitekusioms ministerijoms – neaišku. Neoficialiomis žiniomis, į žemės ūkio ministrus ketinama siūlyti vieną stambų ūkininką, tačiau ar tikrai taip bus – dar nežinia, nes tarp koalicijos partnerių kilo abejonių dėl jo kompetencijos vadovauti tokiai sudėtingai sričiai. Už uždarų durų aptarinėjama ir galima kandidato į aplinkos ministrus kandidatūra. Kai kurių šaltinių teigimu, tai turėtų būti vienas iš vadovavimo aplinkosaugos įstaigoms patirtį turinčių asmenų. ŪP kalbintas NA lyderis R. Žemaitaitis galimų kandidatų įvardyti nenorėjo. Pasak jo, su koalicijos partneriais yra susitarta neviešinti kandidatų į ministrus pavardžių, kol savo žodžio netarė prezidentas.

Vienam – durys užtrenktos

Visi kandidatai į ministrus turės susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, kuris jų kandidatūras turės patvirtinti arba atmesti. Socialdemokratų kandidatas į premjerus G. Paluckas tikino, kad neteiks prezidentui Vyriausybės sudėties, kurioje būtų valdančiosios koalicijos partnerės NA lyderis R. Žemaitaitis. Prezidentas G. Nausėda ir pats anksčiau yra sakęs, kad jo nemato Vyriausybėje.

Teismas šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kaltinamas viešu tyčiojimusi, žmonių grupės niekinimu ir neapykantos skatinimu prieš žydų tautybės žmones. Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas ir jis galėtų kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius.

Kelia „bangas“

Socialdemokratų sprendimas į koaliciją pakviesti NA sulaukė kritikos užsienyje. Pasak, R. Žemaitaičio, tai yra konservatorių „užsakyti balsai“, jų intrigų rezultatas.

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pripažino girdinti kritiką dėl sprendimo formuoti valdančiąją koaliciją su NA ir teigė, kad sprendimas nebuvo lengvas. „Bet kito kelio nėra, nes taip pasirinko Lietuvos žmonės. Turėsime stiprią valdančiąją daugumą“, – vakar po koalicijos sutarties pasirašymo aiškino ji. Anot V. Blinkevičiūtės, šios partijos prezidiumo ir tarybos posėdžiuose dar kartą buvo pasmerktos bet kokios antisemitizmo apraiškos Lietuvos visuomenėje ir mūsų politiniame gyvenime. „Tikiu, kad R. Žemaitaitis dabar tikrai gerai pagalvos, ką rašo ar sako, nes dabar – jau ne rinkiminis laikotarpis“, – teigė LSDP pirmininkė.

DSVL pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad NA ir jos pirmininkas R. Žemaitaitis turi „padėti tašką“ su antisemitizmu susijusioje istorijoje, išsakyti aiškią poziciją. Pats R. Žemaitaitis kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai. Tą jis tvirtino ir vakarykščiame laiške Lietuvoje reziduojantiems NATO ir Europos Sąjungos šalių ambasadoriams. R. Žemaitaitis ŪP teigė, kad, jei būtų nežinoma, kas organizuoja visą pasipiktinimo bangą, tai būtų galima visa tai vertinti rimtai, bet dabar, esą, yra aiškus organizatorius ir tai tėra „bangų“ kėlimas.

Dar ne pabaiga?

Savaitgalį į diskusijas antisemitizmo tema žibalo įrašais socialiniuose tinkluose dar šliūkštelėjo ir pats R. Žemaitaitis. Plintant žiniai, kad ketvirtadienį prie parlamento rūmų rengiama protesto akcija „Dešimt tylos minučių“, nukreipta prieš NA dalyvavimą valdančiosios koalicijos formavime, pats politikas apkaltino konservatorius ir sukvietė šalininkus rinktis uždegti žvakutes prie Vytauto Landsbergio namų. Konstatavus, kad tokio viešai paskelbto įrašo turinys gali turėti nusikalstamos veikos požymių, prokuratūra jau pavedė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patikslinti su šiuo įrašu susijusias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

„Tegul tiria mano šaržo forma pateiktą siūlymą, gal kartu ištirs bei įvertins ir protesto prie Seimo organizatorių veiksmus, kurie primena sukilimo organizavimą. O tai prilygsta valstybės perversmo rengimui, kai norima nuversti teisėtai išrinktą ir formuojamą šalies valdžią“, – ŪP kalbėjo R. Žemaitaitis.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.