Kuo mus gąsdina?

Nakties ramybė menamose skerdyklose?

Grupė Seimo narių inicijavo naktinio matymo taikiklių išėmimą iš A kategorijos Ginklų ir šaudmenų įstatymo. Socialdemokratas Linas Jonauskas iškart pareikalavo garantijų, kad taikikliai nebus naudojami medžioklėje – neva miškai virs skerdyklomis, kaip jis argumentavo vėliau. O dabar klausimas – kurioje Europos šalyje, įteisinusioje naktinio matymo taikiklius medžioklėje, miškai virto skerdyklomis? Atsakymas – nė vienoje. Tuomet kodėl visi taip lengvai pasidavė šiai isterijai?

Kitas pavyzdys – iki šiol naktinio matymo taikiklių oponentai naudoja argumentą, neva bus trikdoma naktinė žvėrių ramybė. Klausimas – apie kokią naktinę ramybę jie kalba, kai nuo seno medžiojama nakties metu naudojant prožektorius? Taip, nakties metu yra medžiojama. Ir labiau nei dabar drumsčiama nakties ramybė, triukšmaujama nebūtų, netgi atvirkščiai – naktinio matymo taikiklių naudojimas leistų sutrumpinti naktinės medžioklės trukmę, o taiklesni šūviai sumažintų sužeistų žvėrių paieškos miške su šunimi atvejų skaičių. Tad naktinė ramybė būtų trikdoma mažiau.

Panika dėl kontrolės

Kitas naktinių taikiklių priešininkų argumentas – pareigūnai nepajėgs sukontroliuoti, koks gyvūnas (leidžiamas ar draudžiamas) buvo sumedžiotas su naktiniu taikikliu. Kaip jau minėjau, jau daug metų nakties metu medžiojama naudojant prožektorių. Sąlygos identiškos siūlomoms naktinio matymo taikikliams: leidžiama medžioti tik šernus, lapes ir invazinius žvėrelius tykant. Kodėl nekliūva prožektorių naudojimas, bet kliūva naktinio matymo taikiklių naudojimas tomis pat sąlygomis? Dar daugiau: naktinio matymo taikiklių atveju siūlomas saugiklis – turint medžioklėje šį taikiklį, galima būtų medžioti tik šernus, lapes ir invazinius žvėrelius. Tad pareigūnui patikrinus grįžtantį iš medžioklės medžiotoją ir radus naktinio matymo taikiklį ir sumedžiotą elnią ar stirną, net nereikėtų nieko įrodinėti – kontrolės lygis būtų gerokai aukštesnis už esamą.

Labai svarbus yra ir kontekstas, kuriame sėjama panika dėl kontrolės: stirnų, elnių ir briedžių populiacijų tankiai viršija normas kartais. Nuo 2020 m. nebėra medžioklės limitų stirnoms – jų populiacija šiek tiek sumažėjo. Elniams ir briedžiams medžioklės limitus Aplinkos ministerija (AM) kasmet didina, bet medžiotojai jų neišpildo. Elnių ir briedžių populiacijos yra augančios.

Dar vienas nuogąstavimas – medžiotojai gali panaudoti naktinio matymo taikiklius nelegaliam vilkų naikinimui. Mano patarimas – vadovaukimės faktais, o ne savo asmeninėmis baimėmis ir nepasitikėjimu. Latvijoje naktinio matymo taikikliai naudojami medžioklėje jau daugybę metų, tačiau vilkų populiacija čia yra stabiliai auganti, pernai šioje šalyje vilkų medžioklės limitas buvo didinamas. Lietuvoje pernai suskaičiuota 91 vilkų šeima. Vilko apsaugos plane numatytas pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas: užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant 31–62 besiveisiančių vilkų šeimas (bendras populiacijos individų skaičius – 250–500 individų). Akivaizdu, kad mūsų vilkų populiacija gerokai viršija Vilko apsaugos plane numatytą viršutinę ribą. 2023–2024 metų vilkų medžioklės sezone numatyta sumedžioti 341 vilką – šis limitas gali būti neįvykdytas, t. y. vilkų populiacija gali tapti nesuvaldoma. Ir štai tokiame kontekste visuomenėje skleidžiama baimė apie galimus medžiotojų piktnaudžiavimus pyškinant pilkius.

Dėl krašto gynybos

Pasak nevyriausybinės organizacijos „Baltijos vilkas“: „Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui aiškią išvadą, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje neturės esminės pridėtinės vertės krašto gynybai (tokią išvadą Aplinkosaugos koalicija gavo ir iš Lietuvos kariuomenės).“ Pirmiausia atkreipsiu dėmesį į formuluotę „neturės esminės pridėtinės vertės krašto gynybai“.  Esminę pridėtinę vertę krašto gynybai turi sunkioji karinė technika ir tinkamai paruošti kariai, bet tai nereiškia, kad naktinio matymo taikikliai nereikalingi krašto apsaugai. 2023 m. birželio mėnesį LRT paskelbė tyrimą, kuriame pateikė įrodymus, kad medžiokliniai naktinio matymo taikikliai naudojami rusų snaiperių. Ukrainoje kariaujantys kariai dalijasi įrodymais, kad šie taikikliai yra naudojami ir pageidaujami. Vienas esminių argumentų, kodėl šie taikikliai buvo išimti iš A kategorijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, buvo būtent noras sukaupti jų atsargas per civilinę apyvartą, kad būtų išvengta deficito, su kuriuo susidūrė Ukraina karo pradžioje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo aiškinamajame rašte buvo akcentuojamas medžiotojų ir kitų reikiamus ginklus turinčių piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime, o ne dalyvavimas kariuomenėje, kaip vėliau buvo bandoma kritikuoti „karybos neišmanančius“ ginkluotus Lietuvos piliečius.

Patys sau prieštarauja

Penktas pavyzdys, turbūt vienas labiausiai mane nustebinusių: iš vienos pusės L. Jonauskas gąsdina visuomenę, kad naktinio matymo taikiklius gavę medžiotojai pavers miškus skerdyklomis, iš kitos pusės AM atstovai ir gamtininkai bei žalieji kaltina medžiotojus per daug globojant šernus ir siūlo (!) vykdyti šernų genocidą šaudant paršavedes su gyvais paršeliais pilvuose. Ir visa tai visuomenė ir kai kurie mūsų politikai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Toks įspūdis, kad žmonės prarado gebėjimą suvokti jiems išsakomų argumentų prasmę ir kritinį mąstymą. Kaip galima nesuprasti, kad naktinio matymo taikiklių priešininkai patys sau prieštarauja?

Atsakymą, manau, žinau – jiems tiesiog nepatinka medžioklė ir medžiotojai, todėl jie lengvai priima bet kokį, kad ir patį kvailiausią pasisakymą prieš medžioklę, prieš medžioklės modernizavimą. Neieškokime čia sveiko, kritiško mąstymo. Švieskime visuomenę.

Retas supranta, kad medžioklė yra būtina ir jos neįmanoma uždrausti. Jos draudimas sukeltų katastrofiškų pasekmių žemės ūkiui, miškininkystei, žmonių saugumui. Medžioklė daug metų demonizuojama kaip kraugeriška pramoga, nutylint, kad tai valstybei būtina gamtosauginė ir ūkinė veikla: medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus jų naudojimas. Tad medžioklė, mano vertinimu, turi tris pagrindines dedamąsias: gamtosauginė veikla, ūkinė veikla, hobis. Ir būtent dėl to, kad kažkam tai yra hobis, mes, mokesčių mokėtojai, sutaupome daugiau kaip 100 mln. Eur per metus: medžiotojai ne tik susimoka valstybei už gamtos išteklių naudojimą, ko nedaro grybautojai, uogautojai, vaistažolių rinkėjai ir kiti, bet dar ir vykdo valstybei būtinas gamtosauginę ir ūkinę veiklas savo sąskaita: patys perkasi ginklus, amuniciją, būtiną įrangą, automobilius. Tai vienintelė man žinoma veikla, kur darbuotojas (medžiotojas) nemokamai dirba darbdaviui (valstybei) ir dar jam sumoka, kompensuodamas gaunamą naudą. Tad kitą kartą, prieš kaltindami medžiotojus, kad jie pramogauja „šaudydami nekaltus žvėrelius“, susimąstykite, kiek pagrįsti jūsų kaltinimai ir kiek jūs mokėtumėte papildomų mokesčių, jei tą patį darbą atliktų valstybės samdomi darbuotojai.

AM klaidina visus?

Taigi, prezidentas 2023 metams baigiantis vetavo įstatymo projektą. Dabar medžiotojų laukia dar vienas Seimo sprendimas. Bet norisi akcentuoti AM atstovo Algirdo Klimavičiaus pasisakymą 2023 m. lapkričio 29 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kad niekas nedraudžia medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklių, tiesiog reikia prašyti individualaus leidimo jį naudoti kreipiantis į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA).

Lietuvoje turime daugiau kaip 30 tūkst. medžiotojų, iš kurių apie pusė yra gana aktyviai medžiojantys. Medžiojama daug kartų, skirtingose vietose. Vadinasi, AAA turėtų peržiūrėti šimtus tūkstančių individualių prašymų per metus, nes konkretus medžiotojas atskirą prašymą turėtų pateikti nurodydamas konkrečią datą ir konkrečią medžioklės vietą. Kokia tokios biurokratijos prasmė? Vienas toks prašymas buvo pateiktas kitą dieną po A. Klimavičiaus pasisakymo ir neseniai gautas atsakymas iš AAA: individualaus leidimo naudoti naktinio matymo taikiklį šernų medžioklėje jie išduoti negali. Ar tai reiškia, kad AM suklaidino visuomenę, Seimo narius ir prezidentą? Priminsiu, kad prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius 2023 m. gruodžio 17 d. „Žinių radijo“ laidoje, kaip vieną iš argumentų, kodėl prezidentas vetavo įstatymo pataisą, paminėjo galimybę medžiotojams kreiptis dėl individualių leidimų – jis nežinojo, kad šie leidimai nėra išduodami, pasitikėjo AM atstovų pasisakymais.

Tikiuosi, skaitytojams bus įdomūs mano pastebėjimai. Šiai metais bus gausu rinkimų: gegužę rinksime Respublikos Prezidentą, birželį laukia rinkimai į Europos Parlamentą (EP), o spalį rinksime Seimo narius. Medžiotojai savo prioritetus jau dėlioja, informacija skelbiama: http://www.miske.lt/politika/. Manau, kad Lietuvos ūkininkai ir miškininkai, kurie nuolat turi reikalų su gyvąja gamta, taip pat turėtų sukrusti, susidėlioti, ką jie nori matyti Prezidentūroje, EP ir Seime.

ŪP redakcijos ir autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.