Kuriamas infekcinių ligų klasteris

Kauno klinikose bus statomas naujas infekcinių ligų korpusas

2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių.

Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai. „Jų modernizacija užtikrins kokybiškas ir saugias gydymo paslaugas pacientams ir neleis plisti užkratui į kitus ligoninės padalinius“, – sakė ji.

„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Siekiant didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pasirengimą valdyti pavojingų infekcinių ligų protrūkius bei efektyviai ir saugiai suteikti reikiamą medicininę pagalbą tokių protrūkių metu, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra pavirtinta infekcinių ligų valdymo ir kontrolės 2020–2025 metų koncepcija. Ji numato, kad mūsų šalyje bus 2 universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kaune (aptarnaujantis Vidurio ir Vakarų Lietuvą) ir Vilniuje (aptarnaujantis Rytų ir Pietryčių Lietuvą)“, – pasakoja Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. K. Stašaitis.

Infekcinių ligų klasteris – tai asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo infekcinių ligų diagnostikos, gydymo ir valdymo srityje santalka. Todėl Lietuvoje be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.

LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A. Mickienės teigimu, iki šiol tokių sąlygų Lietuvoje nebuvo: „Prisiminkime, kai buvo Ebolos protrūkis pasaulyje. Mūsų šalis visiškai nebuvo pasiruošusi šio viruso nei gydyti, nei reguliuoti pacientų srautų. Todėl visa laimė, kad ši liga aplenkė mūsų kraštą. Su COVID-19 taip nepasisekė. Todėl ligoninės visada turi būti pasiruošusios ne tik įprastam gyvenimui, bet ir ekstremalioms situacijoms bei kylančių iššūkių suvaldymui“.

Infekcinių ligų korpuse veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti. „Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia, pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais. Bendra projekto vertė – 45 980 000 Eur su PVM.

Šiauliuose iškils naujas Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko, šiuolaikiška medicininė įranga, skirta infekcinių ligų diagnostikai ir gydymui, ir erdvesnės patalpos, atitinkančios infekcinių ligų valdymo poreikius, padės efektyviau valdyti galimas grėsmes ateityje.

Respublikinės Šiaulių ligoninėje bus modernizuojama medicinos įranga, ligoninės teritorijoje bus statomas naujas trijų aukštų pastatas. Jame įsikurs Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras, kuriame bus teikiamos antrinio lygio paslaugos – gydomi lengvomis ar sudėtingesnėmis infekcinėmis ligomis sergantys pacientai.

Plečiant patalpas bus užtikrinamas ir Sveikatos apsaugo ministerijos reikalavimas, kad vienai intensyviosios terapijos lovai būtų skirtas ne mažesnis kaip 20 kv. m. plotas.

Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro įrangos bei patalpų modernizacija leis teikti kompleksinę medicininę pagalbą. Tai reiškia, kad infekcinėmis ligomis sergantys ir gretutinių ligų turintys pacientai naujame Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centre gaus visas reikiamas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas bei išvengs pavojingų kontaktų su kitais užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais.

Pasak M. Pauliuko, atlikta modernizacija leis užtikrinti itin greitą gydymo įstaigos reakciją pandemijos ar kitos krizinės situacijos, pavyzdžiui, karinio konflikto ar radiologinės avarijos grėsmės atveju. Įgyvendinti pokyčiai leis teikti sveikatos priežiūros paslaugas be trikdžių net ir padidėjus pacientų srautams.

Respublikinės Šiaulių ligoninės naujojo pastato statybų projektas jau parengtas, artimiausiu metu bus pradėti statybos darbai. Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro statybas ir įrengimą planuojama baigti iki 2024 m. gruodžio mėn. Projektas, kurio vertė 19,3 mln. eurų.

Klaipėdoje bus modernizuojama infekcinių ligų klinika

„Didėjant atsparumui antibiotikams, daugėjant naujų patogenų, fiksuojant dažnesnius tymų bei gripo protrūkius, stebint AIDS atvejų augimą, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos valdymo patirtį, matome poreikį tobulinti infekcinių ligų gydymo strategijas, todėl inicijuojamas KUL filialo „Klaipėdos ligoninės“ infekcinių ligų klinikos korpuso modernizavimas ir paslaugų gerinimas. Mūsų tikslas – pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams“, – sako KUL Infekcinių ligų korpuso modernizavimo projekto vadovė Toma Polkienė.

2025-aisiais duris atversiančiam KUL infekcinių ligų korpusui modernizuoti ir paslaugoms gerinti numatyta skirti kiek daugiau nei 33 mln. eurų. Pagal šį projektą bus rekonstruojamos KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ infekcinių ligų korpuso patalpos – planuojama statyti dviejų aukštų antstatą, kuriame įsikurs ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius.

„Priestate planuojame įrengti naujus reikalavimus atitinkančias infekcines palatas, radiologijos patalpas. Numatytas bendrų erdvių pritaikymas pagal poreikius, planinės hospitalizacijos atskyrimas, patogus personalo darbo, poilsio patalpų išdėstymas ir įrengimas, sanitarinių ir higieninių patalpų įrengimas, aplinkinių galerų pastatymas pacientų srautams valdyti, papildomų liftų įrengimas, dengtos patalpos greitosios privažiavimui, pacientų priėmimo skyriaus modernizavimas įrengiant izoliacines palatas ir kitą reikiamą infrastruktūrą, pasirūpinant įranga“, – pažymi KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ l. e. p. direktoriaus patarėjas dr. Gintautas Virketis.

Pastačius antstatą KUL Infekcinių ligų korpuse padidės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpos. Tai leis priimti daugiau sergančiųjų – infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams skirtų lovų skaičius didės nuo 40 iki 120, o esant poreikiui šį skaičių bus galima dar padidinti iki 200.

Projektai finansuojami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą

Visi projektai finansuojami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Pagal SAM informaciją