Kvapniausias metų augalas ir gėlės, tapusios „meile iš pirmo žvilgsnio“

Net dvi dienas vykusiame renginyje savo unikalias kolekcijas pristatė ir selekcininkai bei augintojai: daugiau kaip 100 streptokarpų veislių auginanti Lina Kairienė, prabangiais vandens lelijų žiedais šventę papuošęs jų augintojas Vilius Kairys ir gyvenimą bei mokslinę veiklą viendienėms paskyręs jų selekcininkas Edvinas Misiukevičius, į „Kvapų naktį“ atsivežęs tikrą naktinę aromatų karalienę – citrinomis kvepiančią ir tik naktį pražystančią įspūdingo aukščio viendienę 'Notify Ground Crew'.

Pristatė „Kvapų nakties“ viendienę

Selekcininkas Edvinas Misiukevičius, išvedęs pirmąją oficialiai įregistruotą viendienių veislę 'Mitsu', šiandien jų jau turi net 78 ir nuosekliai darbuojasi šioje srityje toliau. Parodai atsivežęs per 100 skirtingų viendienių žiedų – tiek savo išvestų veislių, tiek tų, su kuriomis dirba selekciniame darbe – jis sakosi „Kvapų nakčiai“ labai nuoširdžiai ruošęsis.

„Prieš renginį išuosčiau VISAS pas mane augančias viendienes, nes norėjau argumentuotai nustatyti, ar jos kvepia ir kaip. Išvada: taip, kvepia. Bet stipriausią ir įdomiausią kvapą turi ne veislės, o rūšys. Gaila, kad jas pristatyti renginyje būtų sudėtinga – šios viendienės žydi labai trumpą laiką, vos 4-5 valandas, ir greitai vaizdo nebeturi. Kai tuo tarpu dabartinės veislės plačiai išsiskleidžia, žiedas išsilaiko visą dieną, kai kurių net ir ilgiau. Tad pagrindiniu savo parodos akcentu pasirinkau viendienę 'Notify Ground Crew', kilusią iš Hemerocallis Citrina rūšies: tai veislė, žydinti naktį, todėl į renginį ją atsivežiau susiskleidusiais pumpurais, o išsiskleisti jie pradės dienai ritantis į antrą pusę. Tai įspūdingo aukščio, labai stipraus žiedyno nuostabi veislė, kuri žydi visą naktį ir skleidžia labai malonų kvapą – tikra „Kvapų nakties“ viendienė!“

Pasak Edvino, viskas, ko reikia viendienėms – tai rūpesčio ir meilės. O darbas su šiuo augalu nėra sudėtingas – ir tai buvo vienu pagrindiniu motyvu, kodėl selekcininkas pasirinko dirbti būtent su jomis.

„Daugelį augalų, kurių selekcijos mokė (kardelių, jurginų, amarilių) – reikia iškasti ir žiemą saugoti. Aš idealių sąlygų saugojimui neturėjau, tad nusprendžiau, kad paprasčiau bus dirbti su viendienėmis. O pamatęs, kokia plati šių gėlių įvairovė, įsitikinau, kad čia yra ką veikti ir tikrai įdomu! Labiausiai šiame darbe reikia kantrybės,“ – šypsosi selekcininkas.

O kantrybė viendienių selekcijoje matuojama metais ar net dešimtmečiais. Pavyzdžiui, Edvino sukurta veislė 'Don‘t Call Me Nimphodora' pirmą kartą pražydo 2011 metais, o įregistruota buvo tik po dešimtmečio: „Dešimt metų vis nesuprasdavau, kaip ji žydi – nes spalva kiekvieną dieną, sezoną, metais, skirtingose vietose, būdavo vis skirtinga. Prireikė laboratorijoje pasityrinėti šią veislę, kad įsitikinčiau, jog ji yra identiška, tik chimeriška – jos spalviškumas gali kisti. Todėl jai ir pasirinkau tokį vardą – citatą iš „Hario Poterio“ serijos. Dabar tai – viena mano mylimiausių veislių, kurią dažniausiai stengiuosi dovanoti tiems, pas kuriuos vykstu su lauktuvėmis,“ – pasakoja Edvinas.

Pasak selekcininko, šiuo metu viendienių aistruolius ypač domina spalvą keičiančios viendienės, taip pat „barzdotos“ – su išaugomis ant žiedo. Pastarosios yra ir vienos brangiausių veislių: „Apskritai naujos viendienių veislės nėra pigus malonumas ir gali kainuoti nuo 100 iki 500 ir daugiau eurų. Tiesa, jas ir renkasi ne kiemų apželdintojai, o specialistai, selekcininkai, aistruoliai kolekcininkai“.

Beje, dienos pabaigoje viendienių žiedų Edvinui vežtis namo nebereikėjo – beveik visas jas suragavo ir suvalgė visą šventės dieną Edvino parodą užgulę smalsuoliai ir lankytojai.

„Gaila, humuso nepaėmiau – būtų dar skaniau ragauti šiuos žiedlapius. Pati prezidentė Dalia Grybauskaitė pajūrio restorane ragavo patiekalų su mano išveistų viendienių žiedlapiais – kuo iki šiol labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tiesa, pats kažkokių ypatingų patiekalų su viendienėmis gaminti nemoku – tačiau galbūt ateityje pramoksiu,“ – juokiasi viendienių selekcininkas.

Visų veislių pavadinimus žino tarsi savo vaikų vardus

„Tik nesakykite, kad jos tikros – nepatikėsiu!“ – šmaikštavo prie augintojos Linos Kairienės gėlių parodos stabtelėję „Kvapų nakties“ svečiai. Daugiau kaip 100 veislių kambarinių augalų streptokarpų auginanti Lina sako, kad išties ši gėlė gan menkai pažįstama.

„Gėlė kiek kaprizinga, galbūt tinkamesnė daugiau namuose būnantiems žmonėms. Tam, kad sėkmingai augintumėte, turite jas mylėti. Kodėl pamilau aš? Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Pirmą kartą prieš daugiau kaip du dešimtmečius streptokarpą pamačiau pas sūnaus gydytoją ant palangės – baltą su melsvais drūželiais. Ir pasakiau, kad jeigu jūs man neduosite šitos gėlės lapo, aš neisiu iš kabineto! Gavau aš tą lapą, iš kurio išsiauginau savo pirmąjį augalą. Šiandien mano namuose auga apie šimtas steptokarpų veislių, visų jų pavadinimus žinau tarsi savo vaikų vardus“.

Tiesa, pasak Linos, kartais streptokarpams per didelė meilė gali ir pakenkti: pavyzdžiui, jas dažnai pasodina per dideliuose induose ir perlaisto. Augintojos rekomendacija: streptokarpams patiks lengva durpinė žemė ir nedidelis indelis bei tankus laistymas.

Trumpas, bet prabangus vandens lelijų žydėjimas

„Ko reikia, kad vandens lelijos sėkmingai augtų ir žydėtų? Absoliučiai nieko ypatingo: pats auginu jas išvalytame prūde, buvusioje pelkėje, kur dumblo iki kelių – pačios geriausios sąlygos, nieko geriau nesugalvosi,“ – šypsosi kelias dešimtis lelijų veislių žiedų atvežęs jų augintojas iš Telšių rajono Vilius Kairys. Pasak Viliaus, vandens lelijos nėra itin lepūs ar reiklūs augalai. Tręšimas reikalingas nebent auginamoms dėžėse, dekoratyvinių baseinų lelijoms.

Neišsiskleidžiančios ir žydinčios burbulu; puodelio formos lelijos; geltonos ir ryškiai arba švelniai rožinės, pilnavidurės, bijūnus primenančios amerikietiškos veislės – nuo Viliaus lelijų išties raibsta akys.

Ar žmonės Lietuvoje jau atranda vandens lelijų veisles, ar vis dar laiko jas egzotika?

„Atranda. Dar prieš kokius 7 metus žiūrėdavo nustebę, bet šiandien nebesistebi niekuo, ir jei žino, kad jiems reikia būtent tokios lelijos, nedvejodami mokės kad ir 80 Eur už augalą,“ – pasakoja vandens lelijų augintojas.

Nors augalas nelepus ir paprastas auginti, bet neretai elementarių klaidų pridaro ir jas numarina patys žmonės.

„Dažniausia klaida – per didelis sodinimo gylis, per statūs tvenkinio krantai. Arba prileidžia į tvenkinį amūrų ir klausia: ką daryti, lelijas nuėdė. Na, tuomet atsakau: juk jūs pasisodinę gėlyną, į jį neįsileidžiate karvės? Vandens lelijų atžvilgiu amūras yra ta pati karvė, kuri, neturėdama kuo maitintis, žinoma, suryja lelijas,“ – dalijasi patirtimi Vilius.

Pasak jo, kiek laiko žydės lelijos žiedas, priklauso nuo orų: kai karšta, per 30 laipsnių, žiedai labai anksti atsiveria ir jau popiet užsiveria. O štai vėsiomis dienomis ir vėsiais vakarais gali ir visai nesusiverti.

Nuskinta vandens lelija žydi trumpai – vos vieną-dvi dienas. Nenuskinta – kiek ilgėliau, apie 3-4 dienas.

„Puokštėms tai labai įnoringas augalas ir retai naudojamas – nors kažkada teko padėti sukurti nuotakos puokštę iš vandens lelijų, kurios buvo taip apdorotos, kad visgi išsilaikė iki pat vakaro,“ – prisimena Vilius.

Pats augalo žydėjimas tęsiasi ilgai: prasideda birželio pradžioje ir žydi, priklausomai nuo veislės, ištisus mėnesius.

Kvapniausiu augalu išrinkta vokiška rožės veislė

Kaip ir kiekvienais metais, „Kvapų nakties“ metu kiekvienas lankytojas yra kviečiamas uostyti ir atrasti labiausiai kvepiantį VDU Botanikos sodo augalą. Per dešimtmetį dažniausiomis laimėtojomis tapdavo įvairios rožių ir levandų veislės, tiesa, pernai lankytojai nubalsavo ir kvapniausiu augalu išrinko didžiulėmis žiedų kekėmis apsipylusį katalpos medį.

Šiemet dėl kvapniausiųjų vardo varžėsi ir katalpos, ir net pelargonijos, tačiau įtikinamai nugalėjo ir 2023 metų kvapniausiu augalu tapo 2002 metais sukurta rožė 'La Villa Cotta“: oranžiškai šilto atspalvio, didelių ir dailių žiedų, aukšta rožės veislė, sukurta Vokietijoje, pasižyminti subtiliu, švelniu aromatu.

VDU Botanikos sodo informacija