Lankininkų dvaras mini sukilimo metines

Krašto istorijos tyrinėtojų leidinyje „Tauragės krašto kultūros paveldas“ rašoma apie tarp Batakių ir Čiuteikių kaimų stovinčią Teodoravo (Lankininkų) dvaro sodybą. Dvaro įkūrimo data nežinoma. Nuo XIX a. antros pusės dvaras priklausė Chržontauskiui. Jam mirus, dvarą valdė žmona Ona Chržontauskienė. Tarybiniais metais dvaro rūmuose veikė pradinė mokykla, vėliau rūmai ir buvęs urėdo namas paversti gyvenamaisiais namais. Iš dvaro sodybos išliko du gyvenamieji namai (buvę dvaro rūmai ir urėdo namas), svirnas ir koplyčia.

Šalimais dvaro 1863 m. vyko sukilėlių ir kazokų susirėmimas. Šis įvykis bei Batakių bažnyčios vikaro dalyvavimas sukilime nulėmė, kad 1864 m. caro valdžia nugriovė Batakių dvaro koplyčią, o Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčia buvo uždaryta. Joje buvę paveikslai ir Nukryžiuotojo skulptūra buvo perduoti Batakių bažnyčiai, o koplyčia pritaikyta bitininko poreikiams.

Pokario metais buvusi dvaro sodyba atiteko Norkiškės tarybiniam ūkiui. Svirnas buvo naudojamas kaip sandėlis, koplyčia – bitininko poreikiams, sode buvo bitynas.

Buvusi Teodoravo (Lankininkų) dvaro sodyba įsiterpusi tarp Batakių ir Čiuteikių kaimų. Sodyba įkurta ant Ančios upelio kranto, prie Batakių–Eidintų kelio. Nuo kelio iki sodybos centro veda kelias, apsodintas medžių alėja. Šioje atkarpoje yra buvęs kumetynas, pokario metais pastatai nugriauti. Prie buvusių dvaro rūmų buvo užvažiuojamasis kiemas, sodybos centrą pagyvina trys iškasti tvenkiniai ir šiaurėje plytintis sodas-parkas. Sodybos pastatai suplanuoti prie pagrindinio kelio. Išplanavimas teritorinis linijinis-juostinis.

Dvaro kompleksas suplanuotas XIX a. dvarams būdingais principais: turėjo gyvenamuosius, pagalbinius pastatus, sodą ir parką. Pastatai daugiausia mediniai, stačiakampio plano. Buvę dvaro rūmai suprojektuoti profesionaliai. Tai sumažintų proporcijų klasicistinio orderinio sprendimo įkūnijimo medyje tobulas pavyzdys. Svirnas ir buvęs urėdo gyvenamasis namas – utilitarūs vietinių tradicijų mediniai pastatai. Mūrinė koplyčia – aštuonkampio plano eklektiško stiliaus pastatas, dekoruotas piliastrais. Sodybos pastatai liaudiškos architektūros, transformuoti, sumažintų proporcijų, neįprasti tokios paskirties pastatams. Nežiūrint į tai, jog buvusioje dvaro sodyboje neišliko visi sodybiniai pastatai, sodyba turi išliekamąją paminklinę vertę.

Remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, Teodoravo (Lankininkų) dvaras kaip nekilnojamoji kultūros vertybė įregistruota dar 2008 m.

Knygoje „Pietų Karšuva“ rašoma, kad Lankininkai (Teodoravas) – kaimeliu virtęs dvaras 1–2 km į pietus nuo Batakių. Tai dalis Mažųjų Batakių dvaro, kurio sodybos likučiai yra šiauriniame Lankininkų pakraštyje. Nuo XVI a. pradžios Mažuosius Batakius valdė Chržonstauskai (Chrąstowskie) – iš Lenkijos kilusi Žemaitijos didbajorių giminė. Jos pradininku laikomas Paškus, XVI a. pradžioje buvęs Žemaičių seniūno Jono Kęsgailos iždininkas. XIX a. 3 dešimtmetyje, giminaičiams dalinantis Mažųjų Batakių valdą, pietinėje jos dalyje buvo įkurtas Lankininkų (Teodoravo) dvaras. Klestėjimo laikais jam priklausė 1200 dešimtinių (1310 ha) žemės, bet valda vis mažėjo. Paskutinė savininkė Ona Chržonstauskienė 1940 m. „savanoriškai“ dvaro sodybą atidavė sovietinei valdžiai. Tiesa, tokiu būdu ji išvengė tremties ir net gavo teisę gyventi... viename dvaro kambarėlyje. Daugumoje patalpų apsigyveno tarybinio ūkio darbuotojai, kurie po 1990-ųjų pastatus privatizavo.

1923 m. Lankininkuose buvo 4 ūkiai, 56 gyventojai. 2017-aisiais, be dvaro, stovėjo dar dvi sodybos, iš viso gyveno apie 20 žmonių.

Aušra AUGUSTYTĖ/TAURAGĖS ŽINIOS

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Teodoravo (Lankininkų) dvaro ponų namas, 2022 m.