„Lely“ klubas – „Lytagros“ ir ūkininkų bendrystės ženklas

Technologijos ir verslo plėtra

„Beveik šimtą „Lely“ melžimo robotų Lietuvos ūkiuose įrengėme per dešimtmetį, antrajam šimtui užteks trijų keturių metų, – kalbėjo AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys, – šiandien džiaugiamės „Lely“ klubo susirinkimu ir ketiname į jį priimti naujų narių“.

„Technologijos išprovokuoja ūkių pažangą ir plėtrą, – sakė AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas, – be to, pienininkystės imasi jaunimas, ir tai yra verslo stiprybė“.

Į „Žalgirio“ areną susirinko „idėjinių pieno ūkių“ šeimininkai, kaip juos yra pavadinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ne paslaptis, jog robotizuotą pieno ūkį valdyti reikia išsilavinimo, kvalifikacijos, vadybinės patirties ir ryžto. Tokių ūkių šeimininkai dažnai atsiduria visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre, kadangi beveik kasmet įvairiuose konkursuose robotizuotų pieno ūkių rezultatai pripažįstami arba sėkmingiausiais, arba efektyviausiais.

AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovas Rimgaudas Pocevičius pristatė „Lely“ melžimo robotų ir kitų automatizuotų pieno fermos sistemų pasiskirstymo žemėlapį. Tankiausiai „robotizuota“ Žemaitija, Klaipėdos kraštas, Suvalkija, nors yra panašių ūkių ir kituose Lietuvos regionuose. „Lely“ sistemos pasirenkamos dėl patikimo ir saugaus naudojimo, galvijų gerovės.

Robotų fenomenas

„Lely“ Vidurio ir Rytų Europos regiono vadybininkas Tadeuszas Demby ir jo kolega Adamas Korzinskis kalbėjo apie pasaulyje žinomos Nyderlandų kompanijos, kitąmet minėsiančios veiklos 75–metį, perspektyvinius planus ir vizijas. Neseniai Hanoveryje vykusios parodos „EuroTier 2022“ metu medaliais buvo apdovanoti du „Lely“ produktai: antrosios kartos „Lely Orbiter“ – pieno perdirbimo ūkyje sistema ir „Lely Exos“ – šviežios žolės pjovimo ir tiesioginio karvių šėrimo robotas. Pasak T. Demby, pirmieji robotai jau dirba Nyderlandų pieno ūkiuose, kitais metais pasieks Lenkijos rinką. Antrasis pritaikomas klimato zonai, kur žolė žaliuoja visus metus, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje.

Apie Nyderlanduose nuo 1948 m. veikiančią ir plačiai pasaulyje žinomą melžimo ir pieno fermų naujų sprendimų kūrėją kompaniją „Lely“ informacijos pateikė „Lytagros“ atstovas R. Pocevičius. Metinė „Lely“ apyvarta – 511 mln. Eur, darbuotojų – 1 600, investicijos į tyrinėjimus ir išradimus – 7 proc. nuo metinės apyvartos. Kompanija turi 3 tyrinėjimų ir bandymų stotis, 2 gamybines bazes, produkciją parduoda į daugiau nei 60 pasaulio šalių.

Pasak R. Pocevičiaus, Lietuvos pieno ūkiuose nepralenkiamo populiarumo sulaukia melžimo robotas „Lely Astronaut A5“. Tai patikima, operatyvi melžimo sistema. Šiandien pieno ūkių šeimininkai teiraujasi, kokias ataskaitas teikia sistema, koks jo našumas. Robotas apdoroja pieno rodmenis, parodo riebalų, baltymų, laktozės kiekį, somatinių ląstelių skaičių ir kt. Tai padeda ūkiams būti produktyviems, nes laiku gaunama informacija leidžia priimti teisingus sprendimus, pasirūpinti gyvulio sveikata, padidinti primilžį. Ūkininkas į programą suveda gyvulio gydymo, sėklinimo kaštus, o robotas duomenis apibendrina pagal pieno primilžius, suėstą pašarą ir teikia informaciją apie konkretaus gyvulio efektyvumą. Ne paslaptis, jog robotizuotuose ūkiuose galvijai sotesni, sveikesni, o karvių produktyvumas yra perkopęs 10 tūkst. kg pieno per laktaciją.

Klubas – pieno ūkių rinktinė

AB „Lytagra“ globojamam „Lely“ klubui priklauso 33 robo­tizuotų pieno ūkių šeimininkai, kurių fermose veika 80 melžimo robotų, o dar beveik dvi dešimtys įrenginėjama. Savaitgalį „Žalgirio“ arenoje jie išsirinko klubo prezidentą . Juo tapo vieno pažangiausių šalyje pieno ūkių šeimininkas, Šakių r. ūkininkas Adomas Stanaitis. Jo ir mamos Daivos ūkyje dirba keturi, o kitąmet bus aštuoni „Lely“ melžimo robotai. Oficialiais duomenimis, 2020 m. vienas ūkio robotas primelžė 2 051 kg pieno per parą (antras rezultatas šalyje), 2021 m. – 2 123,5 kg (pirmas rezultatas šalyje).

Naujajam „Lely“ klubo vadovui A. Stanaičiui teko sveikinti naujus klubo narius. Jais tapo 2 melžimo robotų pieno ūkio šeimininkė Rita Leliugaitė (Mažeikių r.), Rindaugas Kaniava (2 robotai, Kretingos r.), Raimondas Ruškys (2 robotai, Klaipėdos r.), Saulena Krūvelienė (2 „LelyAstronaut A5“ melžimo robotai, „Lely Vector“ automatinė šėrimo sistema, mėšlo šalinimo robotas „Lely DiscoveryCollector“, Prienų r.), Vaidotas Gelžinis (1 robotas, kitas rengiamas, Klaipėdos r.), Manfredas Skroblys (1 robotas, kitas rengiamas, Klaipėdos r.), Valentas Grybas (2 robotai, Šilalės r.), Kazimieras Gudžiūnas (2 robotai, Šilutės r.).

Naujo lygmens pieno ūkiai

„Lytagros“ Gyvulininkystės padalinio vadovas R. Pocevičius pastebėjo, jog skirtingose Europos šalyse įvairuoja melžimo robotų skaičius juos naudojančiuose ūkiuose. Pavyzdžiui, 2021 m. robotizuotuose Lietuvos pieno ūkiuose statistiškai veikė 2,53 roboto, Latvijoje – 2,1, Estijoje – 4,29, Lenkijoje – 1,68, Slovakijoje – 3,07, Čekijoje – 1,94, Danijoje – 3,37, Suomijoje – 1,63, Švedijoje – 2,11, Norvegijoje – 1,06. Vienam melžimo robotui Lietuvoje teko 55 karvės, Latvijoje – 51, Estijoje – 51,53, Lenkijoje – 57,39, Slovakijoje – 60,58 ir t. t. Vidutinis karvės melžimosi skaičius Lietuvoje – 2,7 karto, Latvijoje – 2,9, Estijoje – 2,9, Lenkijoje – 2,8. Vidutinis pieno kiekis iš roboto 2021 m. per parą Lietuvoje – 1 655 kg, Latvijoje – 1 513, Estijoje – 1 820, Lenkijoje – 1 748.

Už geriausiai ir produktyviausiai dirbusius melžimo robotus „Žalgirio“ arenoje buvo pagerbti ir apdovanoti prizais ūkių šeimininkai. Pavyzdžiui, 2020 m. produktyviausiai dirbo „Lytagros“ pieno ūkio robotai (2 084,83 kg), antras buvo Daivos Stanaitienės ūkis (2 051 kg), trečias – „Lumpėnų Rambyno“ ūkis (2 050,50 kg). Geriausi 2021 m. buvo D. Stanaitienės ūkis (2 123,50 kg), „Lytag­ros“ ūkis (2 100,17 kg) ir Adelės Adamonienės ūkis iš Kupiškio r. (2 076 kg).

„Labai svarbu yra ūkio valdymo ir prognozavimo sistema, – pastebi naujasis „Lely“ klubo prezidentas A. Stanaitis, – galvijų genetika, kontroliuojamas produktyvumas, visavertis šėrimas ir gyvūnų gerovė, kurią suteikia tyliai veikiantys melžimo robotai. Šviesios atminties tėtis Sigitas pastatė šiuolaikišką tvartą, įrengė jame keturis robotus, aš praplėčiau fermą, kitąmet joje bus dar keturi. Šeimos ūkio tradiciją tęsiame su mama Daiva“.

Robotizuota gamyba – mažesni kaštai

Ukmergiškis Sigitas Razvadauskas pieno ūkį puoselėja beveik tris dešimtmečius.

„Dirbome nuosekliai, į priekį ėjome po mažą žingsniuką. Visada orientavomės į pieno kokybę, o ne kiekybę“, – tokia Razvadauskų šeimos ūkio plėtros strategija pasiteisino. Nuo 2012 m. karves melžia „Lely“ robotai, gamybinės patalpos plečiamos, gausinama produktyvių karvių banda.

Vienas geriausių Prienų r. S. Krūvelienės pieno ūkis skaičiuoja trijų dešimtmečių istoriją. Jauki suvalkietiška sodyba, kurioje gražiai derėjo nedidelis pieno ūkis, šiandien iš tolo švyti nauja karvių ferma su maksimaliai robotizuota gamyba: karvėms pašarus rengia, dalija ir pristumia „Lely“ robotai, mėšlą drėgnu būdu šalina irgi robotas, melžia du „Lely Astronaut A5“, ūkis pats pasigamina pašarus. Verslui vadovauja teisininkė, talkina sūnus Artūras (medikas) ir anūkas Martynas (architektas). Ūkio inovacijoms vartai atviri. „Yra teorinė galimybė pasinaudoti žolės pjovimo ir tiesioginio šėrimo robotu „Lely Exos“ ar pieno perdirbimo ūkyje robotu „Lely Orbiter, bet tam turime paruošti sąlygas bei rinką, – sako ūkininkas Martynas Krūvelis, – melžimo robotai „Lely Astronaut A5“ mus išvadavo nuo rutinos, bet juk reikia projektuoti ūkio ateitį. Skaičiavau, jog ūkio investicijos atsipirks per dešimtmetį“.

Pasak M. Krūvelio, pienininkyste pasaulyje garsėjančių olandų savo vartojimo įpročiais mes nepasivysime. Tai anie nori vartoti vietinį, tiesioginį, šviežią, skanų, kvapnų, draugišką gyvūnams pieną.

Antai olandų ūkininkas giriasi, jog iš jo „Lely Astronaut“ melžimo roboto pienas uždara sistema teka į perdirbimo robotą „Lely Orbiter“ ir galiausiai į pieno buteliuką, kaip nenugriebtas pienas arba neriebus pienas. Pieną čia pat galima homogenizuoti, pasterizuoti ir atskirti. Minimalus tokio produkto galiojimo laikas – 14 dienų. Be to, „EuroTier 2022“ apdovanotasis medaliu „Lely Orbiter“ gamina jogurtą. Pieno perdirbimas ir užpildymas visiškai automatizuotas. „Lely Orbiter“ pagaminti pieno produktai yra skanūs ir švieži, nes ką tik pamelžtas pienas apdorojamas ir išpilstomas. „Šiemet „Lely Orbiter“ jau dirba pilotiniuose olandų ūkiuose, o kitąmet pasieks Vokietijos ir Lenkijos rinkas“, – sakė „Lely“ kompanijos atstovas T. Demby.

„Pienininkystė – verslas, kuris garantuoja ne vienos kartos ūkininko gyvenimo modelį, – teigia gilią giminės istoriją puoselėjantis M. Skroblys, – melžimo robotas darbo sumažino, tikėtina, jog ateityje verslą perims sūnus Algirdas. Pieno ūkis – tai pajamos kasdien.“

Įvykusi ūkininkų pamaina

Šilalės r. ūkininkas Vaidotas Kiniulis irgi ramus, nes turi pamainą – du sūnus, abu ūkininkus: agrarinių mokslų daktarą Valdą ir diplomuotą inžinierių Nerijų. Kai prieš porą dešimtmečių „Ūkininko patarėją“ ūkio šeimininkas pakvietė į naujo tvarto įkurtuves, šventėje dalyvavo ir kaimo kapela, ir šokėjų ansamblis. Vėliau šeimininkas verslo optimizavimo būdų ieškojo tarptautinėse žemės ūkio technikos ir technologijų parodose, pažangiuose olandų, vokiečių ūkiuose. Per tą laiką ūkyje atsirado pieningiausių ir sveikiausių karvių banda, paskui melžimo, šėrimo robotai. Polkos su ragučiais šokti tvarte, kaip kadais, jau ir vietos nebeliko – viskas apskaičiuota milimetrų tikslumu.

Buvo kilęs noras pasiteirauti „Lely“ klubo narių – ūkininkų – apie rinkoje drebančias pieno žaliavos supirkimo kainas. „Mes pateikiame savo skaičiavimus, pieno perdirbėjai – savo, tada sėdam ir tariamės“, – viską paprastai išaiškino „Okainių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Vilius Samuolis, kurio fermose dūzgia devyni melžimo robotai.

„Ūkininkus suprantame iš pusės žodžio, – sako AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas A. Balsys, – stengiamės jiems atvežti naujausią techniką bei įrangą, reikalingą pieno gamybos verslui. Esame liudininkai, kaip pieno ūkius perima jaunimas – šeimininkų vaikai ir anūkai. Jiems ūkininkauti, administruoti gamybą padeda net mobilusis telefonas, kuris lengvai „susikalba“ su „Lely“ melžimo robotu“.

Renginio metu su „apvaliais“ gimtadieniais pasveikinti „Lely“ klubo nariai – Klaipėdos r. ūkininkas R. Marcinkevičius ir Kelmės r. ūkininkas Henrikas Minelga. Pabaigoje į ūkininkų auditoriją užsuko „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas ir buvęs ilgametis komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Pasveikinę žemdirbius („Lely“ klubo narius) ir padėkoję už paramą „Lytagros“ vadovams, jie pakvietė susirinkusiuosius pasižiūrėti rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Graikijos Atėnų „Panatinaikos“ komandų.

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

Nr. 285/6