Lietuva išgyveno, bet nuostoliai – milijoniniai

Kaip po apokalipsės

Audra ypač skaudžiai smogė Joniškio rajonui. Savivaldybės mero Vitalijaus Gailiaus teigimu, dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkios liūties, perkūnijos, škvalo ir krušos – padaryta itin didelė žala rajono gyventojams. Daug nuostolių patirs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, nes viesulas išguldė didelius pasėlių plotus, rajone yra nemažai apgadintų gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kai kur suniokotos viešosios erdvės, parkuose, miškuose, sodybose išversta daug medžių, buvo nutraukti elektros linijų laidai. Be elektros buvo likę daug gyventojų.

Dėl gamtos stichijos itin nukentėjo Žagarės miestas, istorinis parkas, viešosios erdvės, sugadintas gyventojų turtas, vėjo palaužtas medis mirtinai sužalojo 50 metų moterį. Galingas viesulas, kruša ir liūtis nusiaubė daug rajono gyvenviečių ir kaimų – Skaistgirį, Veršius, Stungius, Bandorius, Daukšius.

Joniškio rajono savivaldybės meras, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas V. Gailius visoje rajono teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio rugpjūčio 7 d. paskelbė ekstremaliąją situaciją. Meras „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad visų tarnybų – kelių priežiūros, elektros ūkio, priešgaisrinės apsaugos – specialistai dirba neskaičiuodami valandų, kuo skubiau stengiasi likviduoti gamtos stichijos padarinius. Bendruomenės irgi sutelktai kimba į darbus, tvarko ir valo aplinką. Gyventojai savivaldybės administracijai siunčia prašymus dėl patirtų nuostolių.

Meras kreipėsi į Joniškio rajono gyventojus ir prašė, jog visi laikytųsi saugumo taisyklių siekiant išvengti nelaimių – patiems nešalinti nugriuvusių ar pavojingai pasvirusių medžių, neiti į miškus uogauti ar grybauti, kad nesužeistų audros palaužtas medis ar neužkristų kabanti nulūžusi medžio šaka.

Neliko ką kulti

Nuostolius dėl audros padarytų nuostolių skaičiuoja ir Joniškio rajono žemdirbiai.

Šio rajono ūkininkas Darius Stonis ŪP minėjo, kad iš pradžių derliaus nuimti jam neleido lietus, o dabar, po krušos, nelabai ir beliko ką kulti. „Vienas kviečių laukas, užimantis apie 12 ha, visiškai iškultas, kiti laukai – suniokoti, pasėliai apdaužyti. Burokėlių, svogūnų lapai nudaužti. Savo gyvenime ne kartą buvome gavę krušos, tačiau tai, kas dabar nutiko, sunku žodžiais apsakyti. Ta neganda truko 10 min. – iš dangaus krito ne apvalūs, bet pailgi ledo gabaliukai. Jų dydis buvo 2 × 1 cm. Tokio stipraus lietaus ir tokių ledų niekada nebuvau matęs. Mūsų kolegoms iš Žagarės, Skaistgirio – dar blogiau. Jiems ledai ir mašinas sudaužė“, – apie gamtos padarytus nuostolius kalbėjo D. Stonis.

Kitas Joniškio rajono ūkininkas – Donatas Doviltis, ŪP pripažino, kad kruša nukūlė jo kviečius ir pupas. Kadangi pasėliai buvo apdrausti, laukiama ekspertų ir nuostolių įvertinimo. „Gerai, kad rapsus spėjau nukulti. Iš jų būtų nieko nelikę, nes iš dangaus krito vos ne kumščio dydžio ledai. Tuo metu, kai prasidėjo škvalas, aš kombainu važiavau, pagalvojau, kad kokį akmenį pasigavau. O pasirodo – ledo gabalai iš dangaus krito. Gerai, kad kombaino nesudaužė. Tačiau kitame lauke dirbančiam ūkininkui nepasisekė. Ledai sudaužė traktoriaus galinį stiklą, veidrodėlius, kapotą“, – pasakojo D. Doviltis.

Nuostoliai tikslinami

Joniškio rajone ūkininkaujantis Andrius Janulis ŪP pasidžiaugė jau sulaukęs pasėlių draudikų. „Esu užsiėmęs. Į ūkį yra atvažiavę „VH Lietuva“ pasėlių draudikai. Jiems pranešėme vakar, o jau šiandien atvažiavo. Labai operatyviai atvyko. Nesnaudžia“, – kalbėjo A. Janulis, kurio ūkyje yra ir visai „nurašytų“, ir šiek tiek sudaužytų rapsų bei kviečių laukų.

Joniškėnas Stasys Skablauskas apgailestavo, kad šiais metais neapdraudė pasėlių ir patyrė didelių nuostolių. Jo ūkyje sunaikinta daugiau nei 100 ha kviečių. „Šie metai buvo sunkūs. Trąšos brangios, kiti energetiniai ištekliai. O čia – dar ir tokia bėda su pasėliais“, – kalbėjo ūkininkas.

LŪS Joniškio skyrius vadovas Julius Vaitiekūnas sakė, kad rajono ūkininkai yra nukūlę tik 20 proc. derliaus „Pirmadienį gavau informacijos, kad škvalas kai kam sunaikino 100 proc. javų derliaus, suniokojo kukurūzus, daržoves ir kt. Vienur javai guli ant žemės, varpos tuščios, o kitur jie tik apdaužyti. Ką užkliudė didelė kruša, tie ir nukentėjo, nukentėjo pavieniai laukai“, – ŪP tvirtino J. Vaitiekūnas. Pasak jo, nuo Joniškio link Latvijos pusės laukus laistė stiprus lietus, dėl to sustojo javapjūtė. „Nuostolius, kuriuos pastarosiomis dienomis patyrė ūkininkai, sudėtinga įvertinti, jie paaiškės artimiausiomis dienomis. Kadangi savivaldybės administracija rajone pripažino stichinę nelaimę, ūkininkai gali kreiptis į savivaldybės administraciją, į seniūnijas dėl žalos atlyginimo“, – aiškino J. Vaitiekūnas.

Škvalas išguldė svogūnus

Šiaulių rajono Daugėlaičių kaime didelį daržininkystės ūkį plėtoja Linas, Daiva ir Julius Šateikos. Moderniame ir pažangiame Šateikų daržininkystės ūkyje šį sezoną auginama 190 ha svogūnų ir 160 ha morkų, dirba apie 80 darbuotojų.

Jaunasis agronomas Julius ŪP pasakojo, kad pirmadienį siautėjo galingas viesulas, krito 3–5 cm dydžio ledėkai: kruša išguldė, išplakė 60 ha svogūnų. Gamtos stichijos nusiaubtuose plotuose padaryta daug žalos: bus per pusę mažesnis derlius negu praėjusiais metais. Pernai iš vieno hektaro Šateikų daržininkystės ūkis prikasė apie 50 t svogūnų. Agronomas sakė, kad galingas viesulas, liūtis ir pažirę ledėkai sukapojo visus svogūnų laiškus – svogūnai jau nebeaugs, o neturėdami apsaugos (laiškų) bus užpulti ligų ir vabalų.

Škvalas išguldė 30 ha ankstyvųjų morkų, kurios jau baigė užaugti. Kai tik į laukus galės įvažiuoti technika, Šateikų ūkis pradės kasti ankstyvąsias morkas. Agronomas minėjo, kad vėlyvosios morkos dar turėtų suspėti užauginti naujus lapus vietoj nukapotų, todėl tikisi panašaus derliaus kaip ir ankstesniais metais.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė ŪP sakė, kad ūkininkai labiausiai nukentėjo Širvintų, Šiaulių, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose – ten, kur daržininkystė intensyviausia. „Ši galinga audra praėjo ruožais, tad kai kuriuos ūkius gelbėjo tai, jog laukai yra išsidėstę įvairiose vietose ir jei vieną lauką išdaužė kruša, kitą ji aplenkė. Labiausiai nukentėjo svogūnai, kopūstai ir burokėliai. Įvertinti nuostolius sudėtinga, nes, kaip minėjau, audra praėjo ruožais“, – aiškino LDAA direktorė.

Pasak jos, tie laukai, kurie nukentėjo, tikėtina, pilnai atsigauti nespės, nes, pažeidus augalo stiebus, kuriam laikui stoja jo vegetacija, tokį augalą labiau puola ligos, ypač svogūnus. Dėl pavasarinės sausros ir praūžusios audros daržovių derlius bus mažesnis ir prastenės kokybės. Tikrieji praradimai paaiškės rudenį, kuomet daržovės atsidurs saugyklose. „Melskime, kad gamta daugiau staigmenų nebepateiktų ir leistų be nuostolių nuimti likusį derlių“, – pridūrė I. Lukoševičienė.

Nukentėjo ir suvalkiečiai

Siautusios vėtros su liūtimis ir kruša nemažai žalos padarė ir Suvalkijos krašto ūkininkams. Ypač daug žalos patyrė Vilkaviškio rajono Kybartų seniūnija. Pats Kybartų miestelis, anot gyventojų, dabar atrodo tarsi po karo – sulaužyti, išvartyti medžiai, suniokoti pastatai, automobiliai. Čia vienu metu siautėjo net kelios gamtos stichijos, o krušos ledo gabalai krito kone kumščio dydžio. Kaimiškosiose vietovėse buvo sudaužyti, sudraskyti šiltnamiai, nuplėšti pastatų stogai, vėtra nugriovė net kelis ūkinius pastatus. Ypač daug nuostolių patyrė Gudkaimio, Virbalio, Vištyčio vietovės. Pasak Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos vadovo Arvydo Šlivinsko, viename ūkyje viesulas nugriovė ūkinį pastatą, kuriame buvo ūkininko technika, traktorius „John Deere“ – viskas virto nuolaužų ir metalo laužo krūva. Laukuose ledai ūkininkams „nukūlė“ pupas, nuniokojo javus, kukurūzus, kliuvo ir cukriniams runkeliams bei daržovėms. Visur išversta daugybė medžių. Dingus elektrai, nemažai problemų kilo pieno ūkiams, mat beveik dviem parom sustojo girdymo, melžimo, šaldymo įrangos. Kai kuriems ūkininkams teko skubiai ieškoti, kas galėtų padėti rankomis pamelžti pusšimtį karvių. Kai kas melžė tik dalį laikomų karvių, nes neturėjo galimybės pamelžti visų. Dėl žaibų iškrovos ne viename pieno ūkyje buvo sugadinta įranga. Anot A. Šlivinsko, šiomis dienomis prašniokštusios liūtys labai pakenkė ir javapjūtei. Laukai pažliugo, javai šlapi, grūdų kokybė prastėja, o kombainai nežinia kada vėl galės kulti.

Šakių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Darius Ufartas sakė, kad šakiečius šį kartą aplenkė šios stiprios audros, tik vienas pakraštys kiek labiau nukentėjo. Tačiau pliaupiantis lietus pakenkė javų laukams, sutrikdė javapjūtę ir, žinoma, grūdų kokybė jau bus prastesnė.

Kentėjo ir laukai, ir pastatai

Ukmergės rajono ūkininko Deivido Kintos laukuose vaizdas – liūdnas. „Iš dangaus krito 5,5 cm dydžio ledai. Jie „nukūlė“ rapsus – iš jų nieko neliko, taip pat iš varpų iškūlė kviečius, išlaužė, ant žemės suguldė visus miežius. Kai praskyriau avižų ir žirnių pasėlius, pamačiau, kad grūdai – apačioje. Ledai suniokojo apie 50 ha pasėlių. Nuostoliai dideli“, – atviravo D. Kinta. Ūkininkas minėjo, kad kruša apgadino ir du jo automobilius – vienam išdaužė langą, kitam – aplankstė skardas, o greta esančioje tėvų sodyboje ledai prakirto pavėsinės stogą.

Kaimyninio Širvintų rajono ūkininkas Jonas Purvaneckas ŪP pasakojo, kad Musninkuose iškrito kiaušinio dydžio ledai, kurie išguldė pasėlius. „Girdėjau, kad Kernavėje šiltnamiai sudaužyti ir suskaldyti, nuo obelų „nuskinti“ visi obuoliai, žirniai iškapoti, uogynai“, – pasakojo J. Purvaneckas.

Itin dideli ledo gabalai niokojo ir Panevėžio rajoną. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkės Danguolės Kuzmienės, kruša rajono ūkiams padarė daug žalos. „Įsivaizduokite, jei ledai daužė stiklus, šiferį, metalą, kas galėjo likti iš pasėlių. Panevėžio rajono savivaldybės administracija paskelbė ekstremalią situaciją. Tikiuosi, kad taip bus greičiau išspręsti visi krušos padariniai“, – ŪP vylėsi D. Kuzmienė.

Pakruojo rajone, ten, kur slinko kruša, buvo suniokoti laukai, sugadinta technika. Šio rajono ūkininkas Andrius Pekelis prisipažino gavęs skaudų kirtį. „Praradome apie 100 ha miežių, 7 darbines mašinas, nukentėjo pastatų langai ir stogai. Mes buvome laukuose, dirbome. Užklupo lietus ir važiavome namo, o ten – baisu... Nepapasakosi, reikėjo matyti. Šiandieną apvažiavome kviečių lauką, jiems irgi kliuvo. Nuotaikos liūdnos, bet kažkaip irsimės į priekį“, – atviravo ūkininkas, kurio pasėliai nebuvo drausti.

To paties rajono ūkininkas Vilius Vaicekauskas po ilgo laiko tarpo pasėlius buvo apdraudęs. Pažeistus jų plotus jau apžiūrėjo draudikai. Jie nustatė, kad kruša suniokojo iki 20 proc. ūkyje auginamų kviečių ir miežių. „Pasėlių draudikai atvyko labai operatyviai, apžiūrėjo laukus. Nesigailiu, kad pasėlius apdraudžiau“, – akcentavo vyras.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas pasakojo, kad skirtinguose ūkiuose situacija – skirtinga, yra ūkininkų, apdraudusių pasėlius nuo krušos, yra ir neapdraudusių. Gamta labiausiai nuskriaudė smulkiuosius ūkininkus. „Vienuose ūkiuose kruša kviečius visiškai nukūlė, kituose – ne, vienuose rapsai iškulti, kituose jie nenukentėję. Yra nuskabytų pupų ir net liucernų. Kai kur neliko daržų. Ledai išdaužė skyles ūkininkų sandėlių stoguose“, – apie situaciją rajone pasakojo A. Navickas.

Pasak pašnekovo, jei ankstesniais metais iškrisdavo žirnio dydžio ledukai ir padarydavo žalos, tai pirmadienį iškritusių ledo gabalų neverta su jais ir lyginti. „Ledų, kurie buvo vištos kiaušinio dydžio, iškrito šimtą kartų daugiau, vietomis net žolė buvo balta. Buvau nuvažiavęs į Laipuškio kaimą, ten po 4,5 val., atskirose vietose, ledai dar nebuvo ištirpę“, – stebėjosi LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas.

Sustabdė darbus

Ekstremalūs orų reiškiniai padarė daug žalos augalininkystės ūkiams, daržovių, uogų ir vaisių augintojams. Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas ŪP pripažino, kad šį kartą sinoptikų prognozės nebuvo apgaulingos. „Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali pasikartoti 2017 metų scenarijus, kuomet liūtys derlių niokojo jo nuėmimo metu. Mano laukus kruša aplenkė. Tik momentinė liūtis praėjo, todėl darbus teko stabdyti“, – teigė jis.

Kėdainių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis ŪP sakė, kad šiame krašte irgi yra nukentėjusių javų plotų – ir škvalo išguldytų, ir nuo liūties išmirkusių. „Dar visą savaitę pranašauja lietingą, todėl dar bus visko, bus prarasta gera grūdų kokybė ir pan.“, – teigė D. Sabulis.

Ir nežinia, kada ūkininkų javų kombainai vėl galės išriedėti į laukus. Grūdus tikrai reikės džiovinti, tad labiausiai gaila ūkininkų, kurie neturi grūdų džiovyklų.

„Mūsų kraštas laimingai išsprūdo iš vėtros ir galingos krušos srautų, stipriausi smūgiai kliuvo netolimiems kaimynams. Naktį prieš didžiąją audrą aplinkui laukuose kombainai kai kur dirbo per naktį, nes jau buvo akivaizdu, kad kaupiasi dangus“, – ŪP pripažino Pasvalio ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė.

Šio rajono ūkininkai, anot pašnekovės, įpusėjo derliau nuėmimo darbus, dabar stiprus lietus visus sustabdė, šlapios dirvos, reikės bent kelių dienų ar visos savaitės, kol bus galima vėl pajudėti technikai.

„Dabar neramu, ar pavyks laiku, nepažeidžiant terminų, pasėti posėlį, ar leis ir kada leis gamta toliau darbuotis, žemės mūsų krašte skirtingos, kai kur gana molingos, taigi, neturime ramybės, bet kitaip niekada ir nebuvo“, – taip trumpą pasidžiaugimą užbaigė L. Židonienė.

Pakalbinti Rokiškio rajono ūkininkų vedliai, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė ir Rokiškio LŪS pirmininkas Mindaugas Petkevičius patvirtino tą patį – kruša jų nekliudė, praėjo pro šalį. Bėdų išvengė ir Kupiškio ūkininkai, tik liūtys sustabdė darbus.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis pasakojo, kad stiprus ilgalaikis lietus kai kuriuos ūkininkus nudžiugino, nes žalos nepadarė, neišguldė dar nenukultų pasėlių, bet dabar bus lengviau ruošti dirvas žiemkenčių sėjai. Anykštėnams šie metai kol kas didžiausių nuostolių atnešė sausromis ir šalnomis, nukentėjo pusė krašto uogynų, apie 500 ha, serbentynai liko beveik tušti, gyvulininkai nepasiruošė pašarų, taigi dabar, po lietaus, žemdirbiai viliasi, kad bent atolai sužels.

Neduoda atsikvėpti

Biržų krašto ūkininkams pavyko išvengti tiesioginės akistatos su pirmadienio gamtos stichijomis, bet pagrindo ramiai planuoti darbus nėra. Stiprios liūtys sugrąžino kombainus iš laukų. Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius pasakojo, kad javų laukuose vaizdas liūdnas – varpos juoduoja, grūdų kokybė krenta, o ir orų prognozės gero nežada, dar ir antradienį vis palynojo. Kol kas jo paties ūkyje nukulta apie trečdalis plotų iš 200 ha, nebaigti pjauti kviečiai, kvietrugiai, tik žieminius rapsus suspėjo nuimti.

Biržų rajono administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė šiuos metus ūkininkams įvardijo kaip itin sudėtingus. „Kas savaitę vis renkam komisiją ir važiuojam įvertinti kokių nors žalų. Buvo sausros, šalnos. Dabar kruša, ne ta didžioji, nusiaubusi Žagarę ir kitur, bet turėjom rugpjūčio 3 dieną Pabiržės seniūnijoje beveik visiškai iškultą žieminių rapsų lauką. Buvo daug uogininkų nuostolių. Ir dabar, javapjūtei įpusėjus, normalaus darbo ritmo nėra, dar laukuose bent pusė ūkininkų derliaus nenuimta“, – užbaigė pašnekesį vis dėlto su viltimi, kad gamta nurims ir bus draugiškesnė žmogui.

Gamtos stichijų siautėjimas, pridaręs daug žalos kitų šalies regionų žemdirbiams, Dzūkijos ūkininkų šį kartą pagailėjo. Nei Druskininkų, nei Alytaus, Lazdijų ar Varėnos rajonų savivaldybėse padarytų nuostolių kol kas neužregistruota.

Anot Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, rajone audra fiksuota nebuvo, kai kur iš viso nebuvo gausaus lietaus, ūkininkų teigimu, tik įprastai palijo. Dabar ūkininkai laukia palankesnio oro kūlimui, nes bet koks lietus stabdo javapjūtės darbus. „Buvo lietus, vėjas, tačiau krušos nebuvo ir niekam javų neiškūlė“, – I. Stenionienei antrino Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė.

„Stiprus lietus ir vėjas išvertė kelis medžius, nepadarydamas didesnės žalos. Žemesnėse vietose kai kur yra išguldytų javų“, – apie praūžusią stichiją kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Druskininkų padalinio pirmininkas Antanas Vailionis. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Steiblienė teigė, jog javapjūtė Varėnos rajone tik įpusėjusi, todėl žemdirbiai nuogąstauja, kad dėl gausaus lietaus negali išvažiuoti į laukus kulti, o užsitęsus tokioms sąlygoms, drėgni grūdai varpose gali pradėti juoduoti ar dar blogiau – želti. „Tai reikštų didelį derliaus praradimą“, – pabrėžė D. Steiblienė.

LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininko Mariaus Gudaičio pastebėjimu, ūkininkai yra priversti laukti, kol javai pradžius, nes mokėti už 1 proc. nudžiovinimą supirkėjams daugiau kaip 8 eurus – per brangu.

LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius ŪP sakė, jog per praėjusią savaitę prilijo apie 60 mm, o per pastarąsias dvi dienas – dar apie 40 mm. „Sustoję visi darbai – negalime nei sėti, nei pjauti. Jei oras pasitaisytų, būtų karšta ir vėjuota, gana greitai vėl į laukus galėtume važiuoti. Kol kas lieka laukti“, – teigė pašnekovas.

Šiaulių krašto ūkininkai nuo gamtos šėlsmo nukentėjo nevienodai. Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkės Audronės Asauskaitė-Kerienės, kruša iškrito Meškuičių, Naisių pusėje. Kai kuriuose laukuose kviečiai tiesiog suguldyti ant žemės ir iškulti.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas ir rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas ŪP teigė, jog kai kurie rajono ūkininkai susidūrė su laikinais elektros tiekimo sutrikimais. Tačiau, laimei, tikrojo gamtos šėlsmo su liūtimis, smarkiu vėju ar kruša išvengė.

Pasižymi lokalumu

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad pavojingi gamtos reiškiniai pasižymi savo lokalumu. Nuo jų nukentėjo daugelio rajonų ūkininkai, geografija – plati. „Kuomet matėme vaizdus iš Žagarės, manėme, kad siautėjusi audra Šiaulių rajono nepalietė. Tačiau kruša ir Šiaulių rajone praėjo siaurais ruožais, palietė tam tikras vietas. Kruša... Jos kruša nepavadinsi, tai – ledo gabalai, kurie vos į delną tilpo. Jei ledo gabalai sugebėjo išdaužyti automobiliams langus, reikia suprasti, kas nutiko augalams. Iš jų nieko nebeliko. Jei lūžo medžių šakos ir medžiai virto, akivaizdu, kad augalai neatlaikė, juos suplakė. Tai tokią situaciją turime“, – ŪP tvirtino R. Juknevičius. Kalbėdamas apie ūkiuose nukultą bendrą grūdinių kultūrų ir rapsų plotą LŪS pirmininkas pažymėjo, kad jis dar nėra tiksliai suskaičiuotas. Šiuo metu geresnė situacija yra pietinėje Lietuvos dalyje, ten daugiau nukulta grūdinių kultūrų ir rapsų, prastesnė – Šiaurės Lietuvoje. O dabar, po sekmadienio, pirmadienio bei antradienio audringų orų, visos šalies ūkininkai laukia nesulaukia galimybės tęsti pjūtį. „Situacija darosi grėsminga, nes gana greitai maistiniai kviečiai gali tapti pašariniais. Baimės yra nemažai. Prieš lietų pradėję kulti, ūkininkai žiūrėjo, kad tik galėtų šiaudą nupjauti, nebeskaičiavo sąnaudų ir išlaidų. Taip jau atsitiko, kad savo užaugintą derlių tenka „vogti“, – pažymėjo R. Juknevičius.

LŪS pirmininko teigimu, šalyje yra ūkininkų, kurie dar nė nepradėjo kviečių kulti, bet yra ir gimusių po laiminga žvaigžde ir kažkaip stebuklingai baigusių pjūtį. Šiaurės regione nukulta iki trečdalio javų.

Dėl pagaliau gausiai palaistytos žemės, pasak LŪS pirmininko, galima tikėtis šiokio tokio žolės atolo. Tačiau augalai gyvena pagal savo biologinį laikrodį ir kalendorių, supranta, kad gamta rudenėja. Žolė mūru jau nebepakils – paskutinysis atolas, nors ir esant palankioms oro sąlygoms, visuomet bus menkesnis negu pirmoji žolė.

ŪP korespondentai Stasys BIELSKIS, Milda JONKIENĖ, Virginija JUŠKIENĖ, Dalia KARPAVIČIENĖ, Rita KRUŠINSKAITĖ, Aldona SIREIKIENĖ, Jolita ŽURAUSKIENĖ

Redakcijos, Sigutės PEČELIŪNAITĖS-KINTIENĖS ir Jolitos ŽURAUSKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.