Lietuvoje per 6 metus užfiksuota per 12 tūkst. seisminių įvykių

Jo teigimu, natūralūs seisminiai įvykiai, pavyzdžiui, žemės drebėjimai, kyla dėl geologinių procesų, tokių kaip tektoninių plokščių judėjimas, vulkaninė veikla ar žemės plutos deformacijos. Tuo tarpu antropogeninius seisminius įvykius nulemia žmogaus veikla, tokia kaip sprogdinimai, išteklių gavyba (pvz., naftos ar dujų gręžiniai) ar labai didelio masto statybos darbai. Nors abiejų rūšių seisminiai įvykiai sukelia žemės virpesius, jų kilmė skiriasi – natūralūs reiškiniai vyksta dėl gamtinių procesų, o antropogeniniai yra tiesiogiai susiję su žmogaus įsikišimu į aplinką.

Tiltai vibruoja ne dėl žemės drebėjimų

Dažnai pasitaiko, kad į LGT kreipiamasi pajutus tiltų vibracijas – žmonės nusprendžia, kad tai susiję su žemės drebėjimu. 

„Iš tiesų tiltai, kaip ir daugelis kitų inžinerinių konstrukcijų, pagal fizikos dėsnius negali visiškai išvengti vibracijos. Tai natūralus reiškinys, nes tiltai nuolat patiria išorinių jėgų poveikį – nuo eismo, vėjo iki temperatūros pokyčių. Taigi tiltų vibracijos Lietuvoje neturi nieko bendra su seisminiais reiškiniais. Taip nutinka tiltui einant žmonių miniai, važiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms ar net pučiant stipriam vėjui“, – aiškina A. Pačėsa.

Be to, svarbu suprasti, kad jei tiltas visiškai nedrebėtų, tai galėtų sukelti rimtų problemų. Konstrukcijos, nesugebančios prisitaikyti prie išorinių jėgų, tampa pernelyg trapios ir pažeidžiamos. Tiltas, negalintis vibruoti, būtų labiau linkęs įtrūkti ar net sugriūti dėl apkrovų, nes jėgos nebūtų perskirstomos po visą jo struktūrą.

Todėl inžinieriai specialiai projektuoja tiltus taip, kad šie galėtų vibruoti ir prisitaikyti prie įvairių apkrovų. Tokios konstrukcijos leidžia tiltams saugiai funkcionuoti ir išlikti patikimiems net ir esant nuolatiniam išorinių jėgų poveikiui.

Seisminiai įvykiai Baltijos šalyse

Lietuvos seismologinis monitoringas atliekamas nuo 1999 m., LGT duomenis gauna iš šešių seisminių stočių Lietuvoje ir iš Baltijos regiono stočių Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Rusijoje, taigi tarptautinis bendradarbiavimas leidžia efektyviau stebėti ir analizuoti žemės plutos judėjimus. Žinoma, daugiausia dėmesio skiriama vietiniams seisminiams įvykiams Baltijos ir aplinkiniuose regionuose.

„Lietuvoje žemės drebėjimų per visą jos istoriją nesame užfiksavę, bet verta atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis vis tiek priklauso žemyninei Europos daliai, kurioje žemės drebėjimai galimi. Tad seisminiai stebėjimai padeda geriau suprasti regioninę geologinę struktūrą ir potencialias rizikas – bet kuriuo atveju būtina užtikrinti, kad svarbūs statiniai būtų atsparūs net ir nedidelio intensyvumo drebėjimams“, – aiškina A. Pačėsa.

2018 m. Iš 1038 vietinių įvykių 10 buvo identifikuoti kaip natūralūs arba indukuoti žemės drebėjimai​. Vienas įdomesnių – M=1.7 žemės drebėjimas kovo 4 d. Estijoje, į pietvakarius nuo Talino, nes natūralūs tektoniniai drebėjimai Estijoje gana reti.

2019 m. Užfiksuoti 1020 vietiniai įvykiai, iš kurių 25 buvo natūralūs arba indukuoti. Sprogdinimai buvo vykdomi Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje per operaciją „Open Spirit 2019“, skirtą Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenų likučiams šalinti.

2020 m. Pandemijos metu užregistruota 2 190 vietinių įvykių. Skaičius didesnis, nes dėl sumažėjusios žmonių veiklos, tokios kaip transporto judėjimas ar pramonės veikla, sumažėjo ir žemės foninis triukšmas. Tai leido seisminėms stotims tiksliau fiksuoti žemės virpesius.

2021 m. Užregistruoti 2 027 vietiniai įvykiai, įskaitant 21 natūralius arba indukuotus žemės drebėjimus. Šie įvykiai apima silpnus drebėjimus Švedijoje ir Suomijoje.

2022 m. Užregistruota 2 153 vietinių įvykių – 22 buvo natūralūs arba indukuoti. Šiuo laikotarpiu Estijoje užfiksuoti keli žemės drebėjimai, stipriausias iš jų buvo M=2.3.

2023 m. 1 525 vietiniai įvykiai – 24 identifikuoti kaip natūralūs arba indukuoti. Metai pažymėti sprogdinimais, susijusiais su operacija „Open Spirit 2023“ Latvijos teritoriniuose vandenyse.

Kartu galima paminėti ir Lenkijos seisminius įvykius. Pavyzdžiui, Lenkijos pietvakariuose, Vroclavo apylinkėse, kur intensyviai išgaunamas lignitas (rudoji anglis), 2018 m. užregistruoti 7 indukuoti žemės drebėjimai, kurių stipris svyravo nuo M=3.4 iki M=4.9. Dėl didelio atstumo nuo įvykių vietų iki Lietuvos seisminių stočių LGT pavyko identifikuoti tik stipriausius drebėjimus. 2019 m. šioje Lenkijos dalyje buvo užregistruota 11 indukuotų drebėjimų, kurių stipriausias siekė M=4.4​

„Indukuotų žemės drebėjimų priežastis – žmogaus veikla. Pavyzdžiui, jie gali kilti atliekant itin didelio masto kasimo darbus, išgaunant išteklius (naftą, akmens anglis, dujas ir kt.). O tokių žemės drebėjimų žala kai kuriais atvejais taip pat gali būti reikšminga. Todėl vis svarbiau atidžiai stebėti ir valdyti žmogaus veiklos rezultatus. Šie duomenys aktualūs ne tik moksliniu aspektu. Jie verčia susimąstyti apie žmogaus veiklos pasekmes planetai, akivaizdžiai parodydami, kad mūsų veiksmų atgarsiai juntami ir žemės gelmėse“, – atkreipia dėmesį seismologas A. Pačėsa.

LGT informacija