Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

Po konsultacijų su LR aplinkos ministerija ir su šios srities ekspertais, Valstybinė miškų tarnyba parengė reikalavimus „Įprastų miško paukščių indekso“ (MPI) metodiniams – organizaciniams pagrindams Lietuvoje sukurti. Šį projektą įgyvendinti ėmėsi Lietuvos ornitologų draugija (LOD) specialistai.

Vykdant darbus, numatyta parengti ilgalaikius MPI apskaitos maršrutus (geografinį apskaitos vietovių išdėstymą), juose atlikti paukščių apskaitas (2 kartus per sezoną, ne mažiau, kaip 30 vietovių) ir parengti su atsakingomis Lietuvos bei tarptautinėmis (ECBCC – European Bird Census Council – Europos paukščių apskaitos taryba) institucijomis suderintus indikatorinių paukščių duomenis. Taip pat LOD įsipareigojo suskaičiuoti pasirinktų indikatorinių miško paukščių rūšių MPI metines reikšmes ir jų pokyčius analizuojamu laikotarpiu, naudojant ne senesnius, kaip 5 metų istorinius duomenis, išlaikant taikytos stebėsenos metodinį nuoseklumą ir duomenų ilgalaikį palyginamumą.

2025 m. balandžio–birželio mėn. baigtas pirmas darbo etapas – atlikta įprastų miško paukščių apskaita 40-yje maršrutų, kuriuose surinkti duomenys bus panaudoti „Įprastų miško paukščių indeksui“ apskaičiuoti, tolimesnėms nuolatinėms paukščių apskaitoms bei pokyčiams stebėti.

Darbus atliko 20 kvalifikuotų specialistų. Tarnybos specialistai dalyvavo vykdant apskaitas dviejuose maršrutuose miškuose netoli Šakių ir Jurbarko, susipažindami su praktiniais darbais ir vertindami jų atlikimo kokybę. Apskaitų metu atskiruose taškuose tam tikrais laiko intervalais buvo žvalgomasi ir klausomasi paukščių. Pastebėti paukščiai ir išgirsti jų balsai buvo įtraukiami į apskaitą.

Pasak kolegų, pati apskaitos schema iš dalies primena Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI), kurią vykdo Valstybinė miškų tarnyba, barelio schemą. Ant tam tikro lapo –„taikinio“, kurio spinduliai – 50, 100 ir daugiau, nei 100 metrų, žymimi visi išgirsti ir pamatyti paukščiai (NMI atveju, panašioje schemoje fiksuojami visi stebimi medžiai). Fiksuojama ne tik paukščio rūšis, bet ir daugiau parametrų, kuriuos įmanoma identifikuoti: rūšis, lytis, amžius.

Viename maršrute yra 20 taškų, kurie išdėstyti kas 500 metrų. Viename taške paukščių klausomasi 5 minutes. Per jas išgirsti ir vizualiai pastebėti paukščiai, kuriuos galima identifikuoti, pažymimi schemoje. Perėjus į kitą tašką, viskas kartojama iš naujo.

Viename taške paukščių identifikavimas trunka lygiai 5 minutes. Paukščiai, išgirsti arba pamatyti einant iš vieno taško į kitą, į apskaitą neįtraukiami. Kai kurie paukščiai – gegutės, meletos, geniai, uldukai, keršuliai ir kiti – gali perskristi ir būti pastebėti keliuose taškuose. Norint išvengti dubliavimo tokie paukščiai schemoje specialiai pažymimi, kad nebūtų įtraukti papildomai.

Apskaita yra imlus laikui ir žmonėms darbas. Visi jie turi turėti specifinių įgūdžių – pažinti paukščius, jų balsus, taip pat reikia ir geros klausos, nes ryte girdisi apie 15–20 paukščių ir atskirti, kuris iš jų gieda nėra lengva. Taip pat tai darbas, kai žmogus, norintis kokybiškai atlikti apskaitą, turi derintis prie gamtos ritmo, o ne prie nustatytų darbo grafikų. Paukščių apskaitos vykdomos ankstyvais rytais – švintant, kai gieda daugiausiai įprastų miškų giesmininkų.

Įprastų miško paukščių indeksas – tai sudėtinis indeksas, sukurtas remiantis paukščių rūšių, būdingų Europos miškų buveinėms, stebėjimo duomenimis. Pagal reglamentą, ne vėliau, kaip iki 2030 metų valstybės narės turės pasiekti indekso didėjimo tendenciją, kol pasiektas pakankamas metodikoje nurodytas lygis.

VMT informacija