Lietuvos istoriją liudijantys piliakalniai bus prižiūrimi akyliau

Nors paveldo objektais pripažintų piliakalnių teritorijos bei vertingosios savybės yra apibrėžtos Kultūros vertybių registre, didelė dalis piliakalnių, tarp jų ir šalies reikšmingiausi, iki šiol yra nesuformuotuose sklypuose laisvoje valstybinėje žemėje.

„Mūsų piliakalniai yra plačiai po šalį pasklidę Lietuvos istorijos liudytojai, dažnas jų šiandien yra svarbus traukos objektas, o kai kurie tokiais neabejotinai galėtų tapti. Piliakalnių statusas daiktinės teisės požiūriu vis dėlto iki šiol nebuvo apibrėžtas pakankamai – taip, kad tai prisidėtų prie geriausios įmanomos jų apsaugos ir puoselėjimo. Džiugu, kad šis bene tris dešimtmečius įšalęs procesas išjudintas, ir labai svarbu, jog veiksmų planas būtų įgyvendinamas nuosekliai ir sklandžiai“, – sakė Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.

Suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre reikšmingiausių piliakalnių, esančių laisvoje valstybinėje žemėje, sklypus numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės politinės komandos, prisidėjusios ir prie šio proceso finalizavimo, iniciatyva.

Veiksmų planas parengtas 2022 m. Kultūros ministerijos sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės. Ji taip pat atrinko per 150 laisvoje valstybinėje žemėje esančių Lietuvos piliakalnių, kuriems pirmiausia reikėtų suformuoti žemės sklypus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre.

Darbo grupėje diskutuojant ir su savivaldos atstovais, bendru sutarimu numatyta, jog šio sąrašo piliakalnius perims dauguma šalies savivaldybių.

LR Kultūros ir Aplinkos ministrų įsakymu patvirtinto veiksmo plano koordinuojančia institucija paskirta Kultūros ministerija.

Vyriausybės kanceliarijos informacija

Asociatyvi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotrauka