Litvakų atminimo sodą norėtų išlaikyti mūsų krašte

Prašosi po Savivaldybės „sparnu“

Kad yra toks pageidavimas, per neseniai vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį kalbėjo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas, paveldosaugininkas Gintaras Ramonas. Anot jo, iš minėto fondo buvo gautas prašymas, kuriame Savivaldybei savo žinion siūloma perimti visus materialius Plungės istoriją menančius simbolius – atminimo ženklus ir paminklus, iki šiol neturinčius šeimininko.

Tokių paminklų bei atminimo ženklų, kaip sakė paveldosaugininkas, yra ne vienas. Tarp jų – paminklas prie buvusio malūno Dariaus ir Girėno gatvėje, Telšių gatvėje esanti skulptūra „Visiems doriems plungiškiams“, paminklas prie geležinkelio stoties, pirmąją širdies operaciją Lietuvoje padariusio plungiškio Boriso Efroso atminimo lenta Vytauto gatvėje, Kaušėnų kaime įkurdintas Holokausto aukų memorialas.

Visi objektai rašte esą nėra išvardyti, tačiau pažymima, jog fondas per savo veiklos metus Plungės krašte pastatė daugybę paminklų ir atminimo ženklų, nuveikė daug kitų mūsų miestą garsinančių ir jo istoriją, čią pėdsaką palikusius žmones primenančių darbų.

G. Ramono teigimu, perduoti visą šį turtą Savivaldybės žinion norima dėl to, kad būtų užtikrinta jo priežiūra.

Koks sodo likimas?

„Tas pats fondas kelia klausimą dėl Litvakų atminimo sodo, kuris yra prie pat Platelių. Visi žinome, ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda jame jau spėjo apsilankyti“, – apie Savivaldybės globon siūlomą atminimo ženklą-vietą kalbėjo paveldosaugininkas.

Jis priminė, jog minėtame sode „sodinamos“ metalinės obelys, menančios žydų bendruomenes. Fondas šią lankomą vietą įkūrė 2014-aisiais. Šalia Platelių „auginamas“ sodas jau tapo ne tik vietinės reikšmės lankomu objektu, bet ir pasaulyje žinomu 1941–1945 metais sunaikintų Lietuvos žydų bendruomenių atminimo ženklu, kuris priimamas kaip išskirtinis meno kūrinys.

Kaip per posėdį aiškino G. Ramonas, sodyba su sklypu, kuriame įrengtas Litvakų atminimo sodas, yra parduota. Savo rašte fondas siūlo Savivaldybei perimti sodą savo žinion, kitu atveju jis iškeliaus į kitą savivaldybę ar bus atiduotas kitoms organizacijoms.

„Kol kas susidomėjimą sodo perkėlimu ar pardavimu nenutrūkstantį tęstinumą turinčioms institucijoms parodė Raseinių, Mažeikių rajono savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Šeduvoje kuriamo muziejaus „Dingęs štetlas“ atstovai, Klaipėdos rajone žadamo kurti žydiško muziejaus steigėjai“, – rašte dėsto E. Bunka, tuo pat metu akcentuodamas, jog didžiausias noras būtų, kad sodas „augtų“ ten, kur jis pradėtas „sodinti“.

Tiesa, J. Bunkos paramos ir labdaros fondas pažymi ir tai, jog už sodą būtų tikimasi kompensacijos – 60 tūkst. eurų. Esą tai – sodui kurti išleistos lėšos, kurias susigrąžinus, fondas galėtų tęsti prasmingus darbus Plungės miesto ar rajono įvaizdžiui kurti.

G. Ramono teigimu, lieka apsispręsti, kaip pasielgti su Litvakų atminimo sodu ir ar priglausti smulkiuosius atminimo ženklus po Savivaldybės „sparnu“. Anot paveldosaugininko, dėl paminklų ir atminimo ženklų perėmimo gali iškilti problemų su sklypų savininkais. Kad taip gali nutikti, neabejojo ir komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas, pasak kurio, greičiausiai kiltų bėdų dėl su tuo susijusių leidimų.

Pareiga išsaugoti

„Galvodama apie tai, kad žydų bendruomenė Plungėje sudarė tikrai didelę dalį gyventojų, ji į Plungės istoriją įrašė daugybę nuveiktų darbų: ir mokykla, ir bankas, ir futbolo komanda. Visko čia esam turėję. Šita bendruomenė tikrai Plungei davė daug ir mūsų pareiga būtų išsaugoti tai, ką žmogus privačia iniciatyva darė. Bet, žinoma, teisiškai, tvarkingai“, – savo nuomonę dėl paminklų ir kitų atminimo ženklų išsakė komiteto narė Vida Bondauskienė.

Savo nuomonę išdėstė ir vicemeras Žydrūnas Purauskis, anot kurio, pirmiausia reikia žinoti daugiau informacijos, susijusios su sklypais. „Apskritai šį prašymą dėl atminimo ženklų perėmimo reikėtų detalizuoti, suinventorizuoti, gaunant daugiau informacijos“, – kalbėjo vicemeras, kurio nuomone, reikėtų šį turtą priimti, bet tik tuomet, kai fondas pateiks daugiau informacijos.

Per posėdį nieko nenuspręsta ir dėl Litvakų atminimo sodo, nors, kaip minėjo Ž. Purauskis, siekis būtų jį turėti ir išsaugoti, nes tai žinomas objektas ir Lietuvoje, ir tarp užsienio turistų.

„Mums patiems reikėtų išsiaiškinti situaciją, sklypo savininko planus, ką jis žada daryti, nes ta paminėta kompensacijos suma yra be sklypo. Jei sodą palikti toje pačioje vietoje, tada turėtų būti spendžiamas klausimas dėl sklypo atskyrimo ir jo kainos“, – aiškino vicemeras.

Tad kol kas tolimesnis paminklų, atminimo ženklų ir sodo likimas – neaiškus. J. Bunkos paramos ir labdaros fondo direktoriaus E. Bunkos bus prašoma papildyti pateiktą informaciją ir tik tada bus sprendžiama, kaip elgtis.

Gintarė KARMONIENĖ/ŽEMAITIS

Titulinė nuotr. Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo