M. Kušlys. Politinė aplinka: ar mokesčių reformas priimame patys?

Įprasta, kad kairiosios pakraipos partijos linksta link progresinių ar bent jau progresyvensių mokesčių, kuriais siekiant lygybės yra apmokestinami aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. 

Nors nuomonės dėl progresyvesnių mokesčių nesutampa ne tik visuomenėje, bet ir valdžioje, didžiąją dalį Seimo sudarant socialdemokratų partijos nariams – reforma buvo priimta.   

Žiūrint iš istorinio konteksto, matome, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kairiosios partijos valdžioje buvo gana ilgą laiką, įvairiais laikotarpiais: 1992–1996 m., 2001–2008 m., 2012–2016 m. Visgi, kodėl progresyvesnį GPM apmokestinimą nuspręsta priimti tik dabar? 

Pasikeitęs elektoratas 

Paprastai kairiosios partijos atstovauja mažesnes pajamas gaunančius darbininkus ir kitas ekonomiškai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tačiau dėl istorinių aplinkybių, Lietuvos socialdemokratai palaikė ir verslo interesus, tą galime matyti ir iš pastarosiomis dienomis paviešintų istorijų.

Akivaizdu, kad socialdemokratai nenorėjo skriausti nei savo elektorato, nei rėmėjų, todėl progresinių mokesčių įvesti neskubėjo. Visgi, siekdami susirinkti balsus ir iš žemesnes pajamas gaunančių rinkėjų, jie nuolat pasisakė teigiamai apie turtingųjų apmokestinimą didesniais mokesčiais.  

Šiuo metu turime gerokai pasikeitusią situaciją, susiformavo nauja ekonominė klasė. Tai – talentingi aukštesnės kvalifikacijos profesionalai, duomenų mokslininkai, IT, finansų ir kiti specialistai, kuriantys aukštą pridėtinę vertę. Tai žmonės, kurie į Lietuvą atveda naujas technologijas, modernią patirtį, kuria startuolius, vysto tarptautinėje rinkoje pripažįstamus verslus. Ir dar – jie gauna didesnes pajamas, o dauguma jų dirba didžiuosiuose miestuose, kur daugiausia ir balsuojama už dešiniąsias partijas.  

Situacija, kai vis daugiau aukštas pajamas gaunančių gyventojų nėra socialdemokratų rinkėjai atveria galimybių langą mokesčių reformoms, palankesnėms didesnei daliai valdančiųjų partijos elektoratui.  

Išimtis potencialiems rinkėjams 

Daliai verslininkų – ūkininkų, buvo pritaikyta išimtis. Nuspręsta, kad jų pajamos bus apmokestinamos dviem tarifais – 15 ir 20 proc. Iki 36 VDU taikomas 15 proc. tarifas, o viršijus šią sumą – 20 proc. 

Žemės ūkis yra svarbi strateginė šaka, ypač atsižvelgiant į neramią geopolitinę situaciją. Visgi, sprendimas pritaikyti mokestinę išimtį ūkininkams yra grįstas labiau politiniu išskaičiavimu nei ekonominiu pagrįstumu, nes kairiosios partijos surenka daugiau balsų regionuose.  

Šiuolaikinėse aukštų pajamų valstybėse parama ūkininkams reikalinga, bet ar teisinga šioje vietoje taikyti išimtį? Taikydami išimtis, komplikuojame situaciją, atsiranda didelis neteisybės jausmas ir dalies visuomenės nepasitenkinimas. Ar ūkininkams gali mažiau rūpėti gynyba? Tikrai ne. Ar jie turi mažiau prisidėti prie jos išlaikymo ir plėtros? Irgi ne. 

Argumentai nėra aktualūs? 

Didesnis aukštą pridėtinę vertę kuriančios jėgos apmokestinimas nėra naudingas valstybės ekonomikai, jis kiša pagalius į ratus tiems, kurie ženkliai prisideda prie technologinio progreso. Visgi, šis argumentas nėra aktualus socialdemokratų vyriausybei, nes jis neliečia jų elektorato. 

Gali būti atvejų, kai verslininkai perkels įmones į draugiškesnes mokestines aplinkas, bet tiek fizinė, tiek juridinė migracija kainuoja, ne tik kaštų, bet ir laiko prasme.  

Priėmus mokesčių reformą tragedijos nebus. Be to, daugiau ar mažiau progresyvius mokesčius turi dauguma vakarų valstybių.  

Lietuva jau kuris laikas nėra besivystanti ekonomika, kokia buvome prieš 20 metų, kai reikėjo visomis jėgomis konkuruoti dėl užsienio kapitalo atėjimo. Tam buvo sudarytos visos prielaidos, darbo sąnaudos verslui buvo mažos, todėl daug galimybių potencialiam pelnui. 

Dabar esame pakankamai brangios darbo jėgos ir didelių pajamų šalis, darbo sąnaudos Lietuvos verslui – didelės. 

Įgyvendinus reformą įvyks pajamų perskirstymas. Tie, kurie uždirbo daugiau, pajus padidėjusius mokesčius, o mažiau uždirbantys gaus daugiau lėšų per valstybės suteikiamas išmokas. 

Skyrus lėšų gynybai, dalis jų bus sugrąžinamos į ekonomiką. Nors pas mus nėra pakankamai didelės gynybos  pramonės ir reikės importuoti produkciją, visgi, yra ir kitos gynybai funkcionuoti reikalingos paslaugos. Pavyzdžiui, reikalingų pastatų statybose galės užsidirbti mūsų statybininkai, aptarnaujantis personalas, lėšos bus skiriamos karių algoms.  

Mokesčių reforma kaip ženklas 

Ši mokesčių reforma nėra tik apie tarifus ar biudžeto surinkimą. Tai ženklas, kad politinės partijos reaguoja į savo elektorato pokyčius ir interesus. Sprendimai grindžiami ne vien ekonominiais argumentais, bet ir politiniu išskaičiavimu: kas mus remia? Ką galime prarasti, o ką – laimėti? 

Valdantieji šį kartą pasirinko tą savo rinkėjų grupę, kuri gauna mažesnes pajamas, o reformos pasekmes turės išgyventi tie, kurie ilgą laiką kūrė pridėtinę vertę ir inovacijas, bet nepriklauso šiai rinkėjų daliai. Tai racionalus partijos žingsnis – gal ir sąžiningas savo rinkėjų atžvilgiu, bet ar teisingas visos valstybės požiūriu? 

Jei nenorime, kad tokie sprendimai būtų daromi be mūsų, būtina diskusija, kritiškas požiūris ir aktyvus dalyvavimas ne tik per rinkimus, bet ir kiekvieną kart, kai priimami mūsų ateitį lemiantys sprendimai. 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto informacija