Miestiečiai laimę rado miškų apsupty

Tik pravėrus Alunderių sodybos vartus, kvapą užgniaužia pasakiškas grožis: margaspalviai akį traukiantys gėlynai, dekoratyviniai medeliai, tvenkinukas, įvairios originalios kiemo dekoracijos ir sodybą supantys miškai – tikra ramybės oazė.

Šeimininkai papasakojo prieš tai gyvenę Klaipėdoje, kur nieko netrūko, bet vis kirbėjo mintis pabėgti iš kasdienio miesto gaudesio ir atsiriboti nuo žmonių. Taip 2004-aisiais po neilgų paieškų atklydo į Patyrį, kur rado širdžiai mielą sodybą. Bet kad ši vieta taps jų namais, pora sakė nė negalvojusi. Tik abu vieningai nutarė, kad atėjo metas tam tikriems pokyčiams.

Pirmą kartą išvydus šią sodybą jos vaizdas nė iš tolo neprilygo tam, kurs svečius pasitinka šiandien. Sutuoktiniai suprato, kad norint šią vietą prikelti antram gyvenimui, prireiks nemažai laiko, kantrybės, darbo ir pastangų, bet darbščių žmonių negąsdino niekas.

„Žinokit, pirmas įspūdis buvo nekoks: sena medinė bakūžė, teritorija neprižiūrėta ir apleista. O kad būtumėt matę, kokį kalną šiukšlių turėjome išvežti...“ – pasakojo Aurika.

Kaimo turizmo sodyba

Sodybos šeimininkai 11-os hektarų ploto teritorijoje netoli Kapstato ežero, miško apsuptyje, kūrė didžiulius planus. Ketino įkurti kaimo turizmo sodybą ir priimti svečius, bet galiausiai, pamatę, kokių milžiniškų investicijų pareikalaus jų sumanymas, jo atsisakė.

„Mums priklausė septyni hektarai miško, kurį norėjome apsitverti tvora, bet pagal įstatymą, jeigu neaugini laukinių gyvūnų, to padaryti negali. Reikėjo ką nors sugalvoti. Mudu buvome susitarę niekada neužsiimti daržininkyste ir neauginti karvių, kiaulių, vištų ar kitų ūkio gyvūnų“, – pasakojo A. Alunderis.

Kad vieną gražią dieną du užkietėję miestiečiai persikraustys gyventi į kaimą ir ims auginti elnius bei danielius, Alunderiai sakė nė sapne nesapnavę, bet būtent šiuo keliu savo naujajame ūkyje ir pasuko.

Elnių ir danielių ūkis

Pirmieji penki Dovydo elniai (keturios patelės ir vienas patinas) į Patyrį 2007-aisiais atvyko iš Talino zoologijos, kadangi sodybos šeimininkai norėjo savo kieme egzotiškesnių ir įdomesnių gyvūnų. Pagal juos sutuoktiniai ir savo ūkį pavadino, tad dabar jis žinomas kaip „Elnio Dovydo buveinė“.

„Atvirai pasakius, tai mano vyras prisiskaitė literatūros, kad šie gražuoliai, dar kitaip vadinami Pelkių elniais, yra nykstanti rūšis, ir nutarė pabandyti juos išsaugoti. Šie elniai nėra ūkio gyvūnai, nupjovę žolę neturėjome kur jos dėti, tad teko vėl kažką galvoti. Įsigijome dar ir Danielių, kurie yra laikomi ūkiniais gyvūnai“, – pasakojo sodybos šeimininkė.

Palaipsniui šių gražuolių ūkyje ėmė vis daugėti ir dabar ganosi apie keturiasdešimt elnių bei danielių, kurių kiekvienas turi savo vardus, o Alunderiai tapo tikrais ūkininkais. Alvydas yra Lietuvos elnių augintojų asociacijos valdybos narys.

Pora sukasi be jokių samdomų darbuotojų pagalbos, išpuoselėta ir šiemet įvertinimo sulaukusi sodyba sukurta dviejų be galo atsidavusių, darbščių ir gyvenimą mylinčių žmonių rankomis.

Ankščiau elnininkystė nebuvo tokia populiari kaip dabar – Alunderiai buvo šešti ūkininkai Lietuvoje, įkūrę tokį ūkį. Konsultuotis važiuodavo pas kitus elnių augintojus, keitėsi informacija, skaitė specializuotą literatūrą, vyko į seminarus ir gautas žinias kasdien pritaikydavo savo ūkyje.

Laisvalaikis – meistrystė ir aplinkos puoselėjimas

Pardavimų vadovu „Pieno žvaigždėse“ dirbantis Alvydas – nagingas vyras ir daug ką sodyboje yra pats savo rankomis sumeistravęs.

O Aurika juokavo, kad ji pati, sukinėdamasi po ūkį ir namus, yra pagrindinė jo darbų prižiūrėtoja, vadovė bei kokybės inspektorė, pro akis nepraleidžianti nė menkiausios detalės.

Sutuoktiniai turėjo planų kieme pasistatyti pirtį, kurioje galėtų su artimaisiais, draugais ar tiesiog vieni du leisti laisvalaikį. Išpylė pamatus ir po truputį rentė būsimąją poilsio zoną.

„Bet po kurio laiko savęs paklausėme, ar mums tikrai jos reikia, ar neužsikrausime sau ant pečių dar papildomų rūpesčių ir vargų. Ir galiausiai nutarėme, kad užsimanę pirtintis, geriau sumokėsime pinigus ir nuvyksime į vietą, kuri jau bus paruošta. O šis pastatas, kurį dar įrenginėjame, greičiausiai taps svečių namais. Gal ateis diena, kada abu būsime pensininkai ir nuomosime kambarius, taip prisidurdami sau prie pensijos“, – rodydami dar vieną jųdviejų projektą pasakojo sutuoktiniai.

„Metų ūkis 2023“

Kai Alunderiai sulaukė paraginimo dalyvauti metų ūkio rinkimuose, kategoriškai atsisakė, teigdami, kad pirmiausia viską daro dėl savęs ir dėl ūkio gyvūnų, nesiekdami kažkokio pripažinimo, dėmesio ar garbės. Bet po ilgų derybų galiausiai sutiko.

Atvykusi komisija apžiūrėjo jų ūkį, kaip gyvena gyvuliai, kur laikomas šienas ir grūdai. Kaip ir mes, stebėjosi, kad viskas sukurta tik dviejų žmonių rankomis, be jokios pagalbos iš šalies.

„Įvertino ir išvyko, o galiausiai po mėnesio į kiemą atvyko seniūnas Ričardas Astrauskas ir įteikė pakvietimą į Mykolinių šventę. Kad mūsų ūkis buvo išrinktas geriausiu, sužinojome tik kai jau reikėjo lipti į sceną atsiimti apdovanojimo. Be abejo, smagu, kai tave pastebi ir įvertina pastangas“, – neslėpė pašnekovai.

38-erius metus darniai gyvendami ir žvelgdami viena kryptimi, Alunderiai mėgaujasi ne tik nuostabiu ūkiu, vienas kito draugija, bet ir vienturčio sūnaus dovanotais trimis anūkais, su kuriais puoselėja labai šiltus ir artimus santykius.

Lina RUIBIENĖ / ŽEMAITIS

Autorės nuotraukos