Užkrečiamos gyvulių ligos jau pas kaimynus – žemdirbiai pasigenda tarnybų aktyvumo ir lyderystės

Stinga lyderystės

„Jeigu valdžioje yra valstybininkai, jie dabar turėtų daug dėmesio skirti plintančių gyvūnų ligų prevencijai ir numatyti labai aiškias bei konkrečias priemonės tam atvejui, jeigu Lietuvoje įsipliekstų ligų židiniai. Deja, bet to stinga“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB), vienos pažangiausių ir stambiausių pieno gamintojų, pirmininkas Petras Puskunigis. Ši bendrovė įsikūrusi ne taip toli nuo Lenkijos, kur jau plinta MLL. Dar grėsmingesnės ir milžiniškus ekonominius nuostolius sukeliančios SNL protrūkis neseniai užfiksuotas Vengrijoje, tad suprantama, kad gyvulininkystės ūkiams labai neramu.

„Iš gyvulių augintojų jaučiamas didžiulis nerimas, o VMVT ir ŽŪM – tyla ir ramuma. Tikrai susidaro įspūdis, kad mūsų tai neliečia ir nepalies. Kad būtų lengva kare, reikia ruoštis pratybose, o jų – nėra. Kažkas lyg ir daroma, bet aktyvumo ir lyderystės stinga. 

Problema – nėra tiesioginio bendravimo ir gyvo susikalbėjimo. Ši tarnyba taip „nusireformavo“, kad rajonuose neliko veterinarijos gydytojų, o gyvulininkystės ūkiams dabar kyla daugybė klausimų, bet kam tai rūpi“, – nusivylimo neslėpė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Prisibelsti sudėtinga

Ūkininkai pastebi, kad vienais atvejais VMVT aktyvumas yra net perteklinis, o kitais atvejais dėmesio stokojama. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys pastebėjo, kad dabar, kai plinta užkrečiamosios gyvūnų ligos, VMVT galėtų labiau bendrauti su ūkininkais, tačiau iki tarnybos neprisibelsi.

LŪS atstovas ŪP pasakojo, kuo baigėsi noras susitikti su VMVT: „Esu Plungės r. tarybos narys ir iškėliau klausimą, ar savivaldybės administracija negalėtų tarpininkauti, rengiant VMVT ir ūkininkų susitikimą. Kai savivaldybės administracijos atstovai bandė tai inicijuoti, tarnyba nuramino, kad viskas neva dar toli, ir kai bus reikalas ar būtinybė, tada kažkas ir bus. Tuo ir pasibaigė, kitaip tariant, pasakė, kad nestresuotume, bet mums dėl to ramiau netapo. Gerai, kad kooperatyvas „Pienas LT“ rengė tokį seminarą, tai visus plungiškius informavau, kad galima prisijungti per nuotolį, tik nežinau, kiek jų ten dalyvavo.“

M. Kaktys tvirtino, kad pagrindas nerimui – labai realus, nes ligos plinta, o jų sukeliami nuostoliai – milžiniški, jiems ištikus gyvulininkystės ūkiai gali būti visai parklupdyti ir be valstybės pagalbos neatsikeltų.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė apgailestavo, kad po VMVT reorganizacijos gyvo bendravimo neliko, nors dabar, kai ūkiams iškilusi tokia grėsmė, to labai reikia. „Prisibelsti į šią tarnybą dabar nėra lengva, sunkiai įmanoma prisiskambinti, bet VMVT aiškina, kad viskas gerai – jie yra pasiekiami. Be to, raginama kreiptis į privačius gydytojus. Po paukščių gripo protrūkio Lietuvos ūkyje mes inicijavome susitikimą su VMVT specialistais ir pakvietėme į jį rajono ūkininkus bei žemės ūkio bendrovių atstovus, nes kitaip susisiekti sudėtinga. Jie sako, kad yra telefonai, elektroninis paštas, bet gyventojams reikia ir kitokių paslaugų – tiesioginio aiškinimo“, – teigė ŪP pašnekovė.

VMVT taikomos priemonės

VMVT ŪP informavo, kad tarnyba yra parengusi ir SNL, ir MLL neatidėliotinų priemonių planus. Anot tarnybos atstovų, dėl šių ligų vykdoma pasyvi stebėsena – gyvulių laikytojai ir veterinarijos gydytojai turi pranešti apie SNL ir MLL ir kitų užkrečiamųjų ligų įtarimus. Jas įtarus, valstybiniai veterinarijos inspektoriai paima gyvūnų mėginius, kurie tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Įtarus gyvūnų užkrečiamąją ligą, kol bus gauti tyrimų rezultatai, ūkyje taikomi ribojimai ligai imlių gyvūnų ir jų produktų išvežimui. Šie ribojimai taikomi 1–2 d. ir nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą.

VMVT akcentavo ir gyvūnų laikytojų atsakomybę, jei įtariamos ligos, – jie turi imtis priemonių, kad liga neišplistų, t. y. atskirti sergančius ir galimai užsikrėtusius gyvulius nuo kitų, neišvežti gyvulių ir jų produktų iš laikymo vietos, kol nebus išaiškintas ligos sukėlėjas.

VMVT, atsižvelgdama į galimą MLL paplitimo riziką, imsis ir aktyvios šios ligos stebėsenos – aktyvėjančiu mašalų sezono metu bus imami mėginiai iš Lietuvoje atsivestų, senesnių nei 24 mėn. amžiaus, nevakcinuotų nuo MLL viruso ir laikytų viename rajone ilgiau nei 24 mėn. galvijų. Lietuvoje atlikti SNL ir MLL tyrimus yra paskirta NMVRVI laboratorija, o pats NMVRVI taip pat planuoja stebėti smulkiuosius mašalus.

VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus atstovai ŪP tikino, kad ūkininkai ir veterinarijos gydytojai yra informuoti apie šių ligų grėsmes, pateiktos rekomendacijos, kaip apsaugoti ūkius. Taip pat suorganizuoti mokymai valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams, ūkinių gyvūnų laikytojus vienijančioms asociacijoms apie šių ligų rizikas, biosaugos priemones.

Skirtingos ligos

VMVT atkreipė dėmesį, kad SNL ir MML yra visiškai skirtingos ligos, todėl dėl šių ligų taikomos skirtingos priemonės. SNL yra privalomai likviduojama liga. Jos atveju ligos židinyje esantys ligai imlūs gyvūnai ir jų produktai yra sunaikinami. Tokie gyvūnai naikinami ir kontaktiniuose ūkiuose. Stebimi ir tiriami visi imlūs ligai gyvūnai 3 ir 10 km zonose, pagal situaciją gali būti stabdomas ir transporto judėjimas, uždraudžiamos parodos, renginiai su ligai imliais gyvūnais.

„Šių priemonių būtina imtis dėl to, kad liga yra labai užkrečiama, perduodama nuo gyvūno gyvūnui tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu, ligos židinyje virusas yra plačiai pasklidęs. Taigi, nustačius SNL, būtų taikomos griežtos ligos kontrolės priemonės, būtų likviduojami ligai imlūs gyvūnai, jų produkcija, ir, kaip matėme Vokietijos atveju, šaliai būtų taikomi apribojimai ne tik ligai imlių gyvūnų, bet ir jų produkcijos prekybai bei eksportui“, – pabrėžė VMVT atstovai.

Visai kitokios ligos kontrolės priemonės taikomos nustačius MLL – nei gyvūnai, nei jų produkcija nėra naikinami, netaikomi apribojimai prekybai pienu ir mėsa, nebent juos gali taikyti tam tikros trečiosios šalys, taip pat yra priimami sprendimai dėl priemonių taikymo ūkyje, dėl galimos savanoriškos vakcinacijos šalyje ir t. t.

Kadangi nustačius MLL Lietuva netektų MLL laisvos šalies statuso, prekyba galvijais, avimis ir ožkomis bei jų eksportas vyktų kitomis sąlygomis – šiuo metu iš Lietuvos vežant šiuos gyvulius nereikalingi jokie tyrimai dėl MLL, ligai pasireiškus, reikėtų atitikti specialiąsias MLL sąlygas.

Svarbu žinoti, kad MLL platina smulkieji mašalai, kurie dėl šylančio klimato jau yra paplitę ir Lietuvoje, jie su stipriu vėju gali nukeliauti ilgus atstumus. Žinoma, virusui daugintis reikia specialių sąlygų, tačiau ir vienas užsikrėtęs mašalas gali sukelti ligą.

VMVT atkreipė dėmesį, kad gyvūnų apsaugos nuo užkrečiamųjų ligų problemos nagrinėjamos ne tik veterinarijos specialistų, bet ir Europos Sąjungos Tarybos vyriausiųjų veterinarijos gydytojų darbo grupėse, taip pat akcentuojamos ir Žemės ūkio taryboje. Šiuo metu diskutuojama apie prevencinę vakcinaciją ir vakcinų prieinamumą, taip pat ir apie prekybai galvijais, avimis ir ožkomis taikomus reikalavimus.

Planas teorinis ar praktinis?

„Toks vaizdas, kad VMVT ligų valdymo planą turi dėl savęs – apsigynimui, bet jis turi būti skirtas žmonėms, kurie dirba gamyboje. Nieko nereiškia pasirašyti planą ir pasidėti jį ant stalo, tai yra tik gal 10–15 proc. darbo, kurį dabar reikia nuveikti. Tos priemonės turi pasiekti kiekvieną gyvulius laikantį ūkį“, – kritiką išsakė J. Sviderskis.

Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas atkreipė dėmesį, kad teorinis ligų valdymo planas išties yra, VMVT atstovai kompetentingai seminaruose išdėsto informaciją apie tas ligas ir situaciją, bet kaip saugotis konkrečiai kiekviename ūkyje – klausimų daugiau nei atsakymų. „MLL greičiausiai neišvengsime, todėl reikia daugiau aktyvumo. Kartais susidaro vaizdas, kad mūsų VMVT stipriai apnaikinta ar jau net ties išnykimo riba. Anksčiau rajonuose veterinarijos gydytojai buvo visais klausimais labai aktyvūs, o dabar net nežinome, ar kas nors yra likę. Prisimename laikus, kai VMVT vadovavo Kazimieras Lukauskas, tada ši tarnyba buvo vertinama kaip viena geriausių Europoje, ir mes jautėme dėmesį“, – palygino ŪP pašnekovas.

P. Puskunigis akcentavo, kad gresia didžiuliai ekonominiai nuostoliai, kurių nepalyginsi su afrikinio kiaulių maro pasekmėmis, todėl ir susirūpinimas bei veiksmai turėtų būti atitinkami. „SNL protrūkis būtų katastrofa, o pasireiškus MLL lydėtų didžiuliai nuostoliai. Šalis, ko gero, būtų izoliuota, produkciją galima būtų išvežti, bet ligos atveju sumažėja tiek pieno, tiek mėsos produktyvumas, gimsta daug nesveikų gyvulių ir t. t. Matyti, kad ūkiai to nežino. Turėtų būti kokie nors nurodymai ir dėl gyvulių judėjimo, nes jie nuolat parduodami ir perkami. Neteisinga būtų sakyti, kad VMVT nieko nedaro ir nereaguoja, bet stinga aktyvumo ir informacijos, kaip elgtis ir reaguoti visuose ūkiuose, laikančiuose nuo kelių iki kelių tūkstančių galvijų. Štai mūsų ūkyje yra beveik 3 tūkst. gyvulių, iki Lenkijos – vos 70 km, iki Kaliningrado dar mažiau –
apie 40 km, tai jau tarptautinis reikalas, jeigu kas ištiktų“, – pastebėjo stambaus ūkio vadovas.

Pirmuoju smuiku turi griežti ŽŪM

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.