Muziejais tapę iškilių Lietuvos žmonių namai laukia atnaujinimo

Pro daugelį šių namų galima praeiti ir visai neatkreipti dėmesio – jie niekuo nesiskiria nuo kaimynystėje esančių. Jų išskirtinumas – kažkada čia gyvenę žmonės, už šių langų kūrę poeziją ar romanus, planavę įspūdingus skrydžius ar tapę paveikslus. Likę namai iki šiol saugo buvusių šeimininkų atmintį, pasakoja jų istoriją. Taip, tai memorialiniai  muziejai, kurių daugelis jau laukia tvarkybos darbų ir ekspozicijų atnaujinimo.

Apsuptas gamtos grožio

„Muziejus, įsikūręs Kauno miesto pašonėje, Palemone, vaizdingoje vietoje. Šis objektas tuo ir ypatingas, kad yra apsuptas gamtos grožio ir ramybės. Muziejuje atkurtas XX a. 4-to dešimtmečio menininkų namų interjeras. Keturiuose memorialiniuose kambariuose surinkti ne tik Salomėjos ir Bernardo Bučų asmeniniai, bet ir tarpukario Lietuvos inteligentų buityje naudoti baldai, daiktai. Žiemos dirbtuvėje eksponuojami B. Bučo darbai, fotografijos. Svečių kambaryje saugomi šeimos baldai, poetės memorialinė biblioteka. Iš jaukios namo mansardos galima patekti į didelę lauko terasą, iš jos atsiveria Lakštingalų slėnio ir Kauno marių pakrančių vaizdai“, – pasakojo apie aplankytą poetės Salomėjos Nėries (Bačinskaitės-Bučienės) ir Bernardo Bučo namą–muziejų Kultūros infrastruktūros centro (KIC) projektų vadovė Milda Benetytė.

Norėtų sukurti traukos centrą

Maironio lietuvių literatūros muziejus, valdantis Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namą–muziejų norėtų ten sukurti traukos centrą šeimoms, menininkams, pavieniams ir užsienio lankytojams, moksleiviams, papildyti ekspoziciją įdomiomis ir įtraukiančiomis, interaktyviomis veiklomis.

Tokius planus skatina muziejaus teritorijoje jau rengiami literatūriniai renginiai, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries gimimo metinių minėjimas, tradicija tapusi moterų poezijos ir muzikos popietė, plenerai, edukacinės programos ir ekskursijos, pritraukiantys nemažai lankytojų.

Eksponatai viduje ir lauke

„Lakūno Stepono Dariaus gimtinės memorialinis muziejus įsimintinas ne tik pastatuose esančia ekspozicija, čia vykstančia įvairia edukacine veikla, bet ir tvarkoma erdvia teritorija, kurioje organizuojami didesni renginiai – minėjimai, skautų stovyklos, eksponuojami nedideli sklandytuvai. Įdomu ne tik matyti įrengtą ekspoziciją viduje, bet ir eksponatus lauke, kurie užburia mažuosius lankytojus“, – įspūdžiais dalijosi KIC projektų vadovė Živilė Juraitė.

KIC darbuotojų vizitų memorialiniuose muziejuose tikslas – įvertinti, kokios investicijos būtų reikalingos jiems modernizuoti, ekspozicijoms ir įrangai atnaujinti. Investicijos bus skiriamos edukaciniam potencialui didinti, svarbią istorinę reikšmę turintiems objektams ir kultūros paveldui modernizuoti. S. Dariaus gimtinėje norima atkurti sodybos pastatus: arklidę–vežiminę, įrengiant joje sanitarinius mazgus, pritaikytus ir neįgaliesiems; tvartą–daržinę, kurioje būtų galima remontuoti lėktuvus bei rengti edukacinius užsiėmimus; jaują, kurioje būtų saugojamos skraidyklės, vietos atsirastų ir ekspozicijų erdvei. Idėjų dėl ekspozicijų atnaujinimo turi ir kitų muziejų valdytojai.

Žadamos investicijos

KIC darbuotojai memorialiniuose muziejuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu dėl valstybės kultūros įstaigų memorialinių muziejų 2021–2027 metų modernizavimo (atnaujinimo) darbų ir investicijų poreikių vertinimo. Vizitų tikslas – įvertinti, kokios investicijos būtų reikalingos memorialiniams muziejams modernizuoti, ekspozicijoms ir įrangai atnaujinti. Investicijos bus skiriamos edukaciniam potencialui didinti, svarbią istorinę reikšmę turintiems objektams ir kultūros paveldui modernizuoti.

Ilgas paveldo sąrašas

KIC atstovai aplankė keturiolika muziejų: J. Šliūpo muziejų (Palanga), J. Basanavičiaus gimtinę (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.), A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejų, L. Truikio ir M. Rakauskaitės namus–muziejų, A. ir P. Galaunių namus–muziejų (Kaunas), M. K. Čiurlionio namus–muziejų (Druskininkai), B. ir V. Sruogų namus–muziejų, Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namus–muziejų, Juozo Tumo-Vaižganto butą–muziejų, Juozo Grušo namus–muziejų (Kaunas), Lipšico memorialinį muziejų (Druskininkai), Venclauskių namus–muziejų ir poeto Jovaro muziejų (Šiauliai), S. Dariaus gimtinę–muziejų (Judrėnų sen., Klaipėdos r.), S. Girėno gimtinę–muziejų (Vytogala, Šilalės r.).

Reikia remonto

„Iš visų lankytų įspūdingiausias man pasirodė A. ir P. Galaunių namai–muziejus, esantis Vydūno alėjoje,  Kaune. Pastato būklė patenkinama, reikalingas kapitalinis remontas (ar net rekonstrukcija, nes čia norima įrengti neįgaliesiems pritaikytą liftą). Fasadų, stogo ir langų būklė prasta, atraminės sienutės – avarinė.

Pirmame ir trečiame aukštuose vidaus patalpos geros būklės, suremontuotos, tvarkingos, tačiau ką tik atgautame – Amerikoje gyvenančios garbaus amžiaus paveldėtojos padovanotame – trečiame aukšte reikia remonto“, – savo įspūdžiais dalijosi KIC projektų vadovė Vilma Meškauskienė.

Vertino ekspertai

Beveik visi muziejai vertintojus pasitiko aptriušusiais fasadais, pažeista stogo danga, remonto reikalaujančiomis vidaus patalpomis. Maloni išimtis buvo tik 2020 m. kapitalinio remonto sulaukę Venclauskių namai–muziejus, J. Basanavičiaus gimtinė.

Ekspertai vertino muziejų pastatų stogų ir fasadų būklę, vidaus patalpas, teritoriją ir skaičiavo, kokių investicijų reikėtų visiems tvarkybos darbams atlikti. Investicijų sumos skirtingų objektų labai skiriasi – nuo keliasdešimties tūkstančių iki daugiau kaip milijono eurų.  Visos ekspertų parengtos objektų vertinimo ataskaitos ir reikalingų darbų sąmatos įteiktos Kultūros ministerijai, kur bus toliau sprendžiama, kada ir kokie darbai muziejuose galėtų būti  atliekami, kiek lėšų tam skiriama.

Vaida SAMUOLYTĖ