Natūralistinio stiliaus gėlyne nuolatinis spalvų, formų ir faktūrų virsmas

„Kūryba amžina ir nesibaigianti, kaip ir augalų vitališkumas, vis kintantis ir atrandantis naujus išraiškos būdus“, – sako želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, ketverius metus savo sodyboje puoselėjanti natūralistinio stiliaus sodą. Netoli Rumšiškių, Užtakių kaimo Gervių gatvėje prie miško prisiglaudusi sodyba organiškai įsiliejo ir papildė supančios gamtos paveikslą.

Pasak Redos, būtent gervės įkvėpė išsvajotojo sodo pavadinimą. Ji sukūrė gervių kompoziciją, kuri ištisus metus puošia sodybą. „Gervių sodas“ tarsi gyvena tikrų gervių ritmu: pavasarį, kai paukščiai grįžta į namus, Reda gėlynuose sodina augalus, kuria naujus derinius, o rudenį, išlydėdama išskrendančius sparnuočius, grožisi užaugusiais gėlynais.

„Ruduo mane žavi labiausiai – apsiblausęs, prigesęs ir be galo purus, dar labai labai rasotas. Lietaus lašeliai, ryto rūke – rasos karoliukai, nusiritę ant išraiškingų šluotelių, sukuria kerintį vaizdą, šviečia ir blizga saulėje. Myliu rudenį! – nuoširdžiai prisipažįsta želdynų dizainerė. – Galima žiūrėti ir žiūrėti į vėjo gūsiais banguojančias varpas, besikeičiančių spalvų akvarelę.“ Rudenį natūralistinis gėlynas dovanoja daug nuostabių įspūdžių, kviesdamas žavėtis augalijos spalvų kaita, formų virsmu, grožėtis jų dinamiškumu, nepaprastumu, o kartu – ir laikinumu.

Želdynų dizainerė kasmet rengia atvirų durų dienas lankytojams, kurių metu supažindina su natūralistinio gėlyno kūrimo idėja, principais ir tokiam sodui tinkančiais augalais bei jų deriniais. Visada, žinoma, pamini ir jų pradininką, olandiškosios bangos sodų kūrėją Pietą Oudolfą, pacituoja jį: „Jeigu miręs augalas neatrodo gražiai, neverta jo sodinti“. Pasak Redos, be žiedų spalvos, augalai labai išraiškingi neįprastomis formomis, struktūra, laikui bėgant gali transformuotis, keistis, – tai be galo įdomus procesas.

Netoliese ji kuria ir tobulina formalųjį, o ąžuolų draugijoje – baltąjį gėlyną, pagrįstą senoviniais lietuviško darželio motyvais. Taip pat puoselėja ramybe dvelkiantį japoniškąjį sodą. Pastaruosius sodus bus galima aplankyti dar po kelerių metų, kai suvešės augalai ir įgaus tinkamą vaizdą.

Rudeniniai žolynai ir jų romantiški deriniai

R. Kazokevičienės natūralistiniame gėlyne pirmuoju smuiku groja įvairūs dekoratyviniai varpiniai augalai: melvenės, miskantai, soros, soruolės, šluotsmilgės, korėjiniai lendrūnai, barzdūnai, drėbūnai, hakonės, rudeniniai mėlitai, o daugiametės gėlės sukuria žaismingus pustonius ir papildo įvairiomis spalvomis bei įmantriomis formomis.

Toks gėlynas, pasak Redos, per metus kelis kartus pakeičia savo vaizdą: suteikdamas gyvybės pavasarį, dinamiškumo ir augimo bangą atėjus vasarai, o rudenį dekoratyvūs varpiniai augalai savo žiedynų išryškėjusiomis šluotelėmis suteikia sodui purumo ir vientisumo vaizdą.

Specialistė teigia, kad tokiame gėlyne rudenį augalai nenupjaunami iki žemės paviršiaus, o visi jie išlieka per žiemą glostomi vėjo, šerkšno ar krentančių snaigių. Jie ne tik atrodo architektūriškai, uždengia augalų požeminę dalį nuo šalčio, bet ir yra natūralus prieglobstis paukšteliams, vabzdžiams, drugiams. Įdomios formos žiedynai ilgai dar būna dekoratyvūs, transformuojasi nuo lietaus ir šalčio, bet išlieka statiški ir dekoratyvūs. Želdynų dizainerės nuomone, per visą žiemą puošniausi ilgiausiai išlieka miskantai, melvenės, švelniomis žiemomis galima pasigrožėti ir soruolėmis, o trapesni augalai gėlynuose puošnūs trumpiau. Tai priklauso nuo metų meteorologinių sąlygų.

Nudžiūvę stiebai, žiedynai ir lapai nukerpami, surenkami, lengvai susmulkinami anksti pavasarį, dar prieš prasidedant augalų vegetacijai. Niekur jų išvežti nereikia, nes yra pats geriausias mulčias ir organinė trąša jūsų gėlynui.

Elegantiškosios melvenės

R. Kazokevičienė atkreipia dėmesį, kad viena iš gražiausių melvenių – tai nendrinė melvenė (Molinia arundinacea) ‘Transparent’, labai ilgomis (iki 80 cm), rudomis, gracingomis varpų šluotelėmis. Šie augalai ilgu ir dailiu žydėjimu puošia gėlynus iki lapkričio vidurio ar net gruodžio pradžios. Auga kompaktišku, 2–2,2 m aukščio keru ir saulėtoje vietoje, ir pusiau pavėsyje. Mėgsta drėgnesnę dirvą, tačiau puikiai auga ir skurdesnėje dirvoje, tik augalai bus žemesni.

Dar viena itin dekoratyvi nendrinės melvenės veislė ‘Windspiel’. Jos puošnios šluotelės išlinksta į šonus, atrodo lyg trykštantis fontanas. Ši melvenė išsiskiria ryškiai rudomis varpomis rugpjūtį–rugsėjį, auga 1,8–2 m aukščio kerais. Lapai tamsiai žali, rudenį nusidažo auksine spalva.

Natūralistiniam gėlynui patartina rinktis melsvąją melvenę (M. caerulea) ‘Edith Dudszus’, augančią kompaktišku, piltuvo formos, neišvirstančiu, 70–90 cm aukščio keru. Žiedų šluotelės tamsiai rudos, rudenį tampa aukso geltonumo, žydi rugpjūtį–spalį. Gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek pusiau pavėsyje. Mėgsta drėgnesnę dirvą, tačiau auga ir priesmėlio dirvoje, tik nebus tokia aukšta.

Nendrinė melvenė ‘Transparent’. Melsvoji melvenė ‘Edith Dudszus’ ir rykštėtoji sora ‘Rotstrahlbusch’.                    

Soruolių papūstos uodegėlės

Plaukuotoji soruolė ‘Black Beauty’, nendrinė melvenė ‘Windspiel’ ir astrai.

Redos žiniomis, soruolės gėlynuose – beveik vėliausiai, gegužės pabaigoje, atželiantys augalai. Iš varpinių augalų jos vėliausiai ir pražysta, tik rugsėjo pabaigoje, todėl galima grožėtis jų puriais žiedynais vėlai rudenį ir žiemą. Iš gražuolių soruolių ypač pagyrų nusipelnė plaukuotoji soruolė (Pennisetum alopecuroides) ‘Black Beauty’, auganti svyrančiu, plačiu, 70–90 cm aukščio žalių lapų keru, o dar rugsėjį–lapkritį pasipuošianti švelniomis, puriomis, stambiomis, tankiomis, tamsiai rudomis (su juodais pūkučiais) šluotelėmis, forma primenančiomis lapės uodegėles. Geriausia auga saulėtoje vietoje, purioje dirvoje su geru drenažu, tinka laidus priemolis ar priesmėlis. Ji pataria per sausras soruoles ir kitus žolynus laistyti, kai dirvoje pakanka drėgmės, tada išauga didesni žiedynai ir jų gerokai daugiau.

   

Nepakeičiamosios soros

Natūralistinio stiliaus gėlynuose R. Kazokevičienė pataria iš soros rūšių rinktis rykštėtąją sorą (Panicum virgatum) ir jos dekoratyvias, gerai žiemojančias veisles. Rudenį rykštėtoji sora ‘Heavy Metal’ pasidabina puriomis rausvomis šluotelėmis, iš kitų dekoratyvių žolynų išsiskiria dailiais, melsvai žalių lapų kompaktiškais, 1,4–1,6 m aukščio kupstais.

Gėlynui lengvumo ir ryškumo gali suteikti rykštėtoji sora ‘Rotstrahlbusch’. Jau nuo rugpjūčio vidurio žalių lapų viršūnės nusidažo raudonai, rugsėjį įgauna ryškų purpurinį atspalvį, o vėliau, rugsėjį–spalį, šluotelių spalvos dar labiau paryškėja iki rudų ir purpurinių atspalvių. Rausvos žiedų šluotelės lengvai banguoja vėjyje, o nulinkusios nuo lietaus dar labiau suspindi sodriame spalvų fone.

Rykštėtosios soros ‘Rotstrahlbusch’ ir penstemonų, raudonėlių derinys.

Puošnesni, iki 1,2–1,5 m aukščio kerai išauga, kai įkurdinami saulėtoje vietoje ir drėgnesnėje, purioje, laidžioje dirvoje (trūkstant drėgmės reikia laistyti). Nepersodintos soros gali augti 5–6 metus. Dauginama anksti pavasarį kero dalimis. Želdinių dizainerė rekomenduoja sorų, kaip ir kitų žolynų, nepertręšti azotinėmis trąšomis, nes tada išgula stiebai ir augalai netenka pirminio grožio.

Gėlynuose anksčiausiai nuo liepos vidurio pražysta rykštėtosios soros veislė ‘Shenandoah’, dekoratyvi, tik mažiau paraustanti nei ‘Rotstrahlbusch’, tačiau iki lapkričio ir dar ilgiau išliekanti dekoratyvi. Kerai žalsvai melsvi su varijuojančiu raudoniu, apie 1,3 m aukščio.

„Viena iš melsviausių veislių – tai ‘Prairie Sky’, – sako specialistė, – 1,5 m aukščio, visiškai neraudonuojančia lapija, tik žiedynai įgauna rausvą atspalvį. Dekoratyviausia ir ryškiausia spalį.“

Miskantų grakštumas

R. Kazokevičienės nuomone, miskantai puošniausi tampa vasaros pabaigoje ir rudenį, kai pasidabina puriomis, didelėmis, svyrančiomis šluotelėmis. Bendram gėlyno vaizdui ryškumo suteikia paraudę stiebai ir rausvais, raudonais, purpuriniais ar oranžiniais potėpiais nusidažiusi lapija. Žiemą miskantų šluotelės ir sudžiūvę, susisukę lapai atrodo puošniai, kai pasidengia šerkšnu.

Viena anksčiausiai pražystanti kininio miskanto (Miscanthus sinensis) veislė –  ‘Flamingo’, dėl to gėlynuose dažnai auginama kaip akcentinis augalas. Pradeda žydėti rugpjūčio viduryje tamsiai rožinėmis, elegantiškomis, svyrančiomis žiedų šluotelėmis. Rudenį lapai įgauna bronzinius atspalvius. Kerai užauga iki 1,5–1,8 m aukščio ir 1,2–1,5 m pločio. Išvaizdžios, ryškiai raudonos, tankios ir purios kininio miskanto ‘Red Chief’ žiedynų šluotelės džiugina rugpjūtį–lapkritį. Lapai rudeniop nusispalvina raudonai. Jų kerai žemesni, 1,2–1,5 m ir apie 0,7 m pločio.

Miskantai geriausiai auga saulės apšviestose vietose, nors pakenčia ir dalinį pavėsį. Mėgsta lengvą, purią ir laidžią drėgmei priesmėlio ar priemolio dirvą. Užmirkstančių sodo vietų nepakenčia. Pasak specialistės, miskantai vasarą pakankamai gerai ištveria sausras, tačiau nelaistomi augalai jiems būdingo aukščio nepasiekia. Vienoje vietoje jie gali augti ilgai. Po 8–10 metų, kai pradeda plikti centrinė kero dalis, verta persodinti.

Kininis miskantas ‘Red Chief’, rausvažiedė ežiuolė ir patagoninė verbena. Kininis miskantas ‘Flamingo’ – puikus akcentinis augalas, draugijoje su kitomis daugiametėmis gėlėmis.                    

Kiti žolynai

„Iš rečiau auginamų dekoratyvių varpinių augalų yra barzdūnai ir drėbūnai, – pažymi Reda, – tačiau iš savo patirties galiu teigti, kad tai puikus pasirinkimas natūralistinio stiliaus gėlynams.“

Kupstinis barzdūnas (Schizachyrium scoparium) ‘Wildwest’ – labai įdomaus silueto augalas. Pasak specialistės, vasarą lapai žalsvai melsvi, rugsėjo pradžioje dažosi žalsvais purpuriniais atspalviais ir vėliau pereina į bronzinius atspalvius ir puošiasi mažučiais, pasišiaušusiais žiedynais, kurie suteikia augalui papildomo dekoratyvumo. Žydi rugsėjį–spalį. Kerai 60–70 cm aukščo. Stiebai gražiai linksta į visas puses.

Kaip žemesnis žolynas, pasak Redos, itin vertas dėmesio drėbūnas (Sporobolus heterolepis), išleidžiantis stiebus su puriomis, rusvomis, ažūrinėmis šluotelėmis, kurios dekoratyvios išlieka iki spalio–lapkričio. Lapai siauri, svyrantys, sudaro dailius, kompaktiškus, 50–60 cm aukščio kerelius. Rudenį lapai nusidažo geltonai, o stiebai – ryškiai raudonai.

  Drėbūno žiedų šluotelės dekoratyvios iki lapkričio. Kairėje nendrinė melvenė ‘Transparent’, dešinėje – kupstinis barzdūnas ‘Wildwest’, derinys su kraujalakėmis ir veronikūnais.                    

Deriniai su daugiametėmis gėlėmis

R. Kazokevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad natūralistinio stiliaus gėlynuose su varpiniais augalais dera ir įvairios daugiametės gėlės, papildančios derinių grupes spalvingumu, išraiškingomis formomis ir skirtingo aukščio, formos kerais.

Kaip vieną iš įdomesnių ir aukštesnių daugiamečių augalų specialistė rekomenduoja kemerus, rūgtis, veronikūnus, aukštuosius astrus, rykštenes, vingirius, kraujalakes, saulaines, japonines plukes, klemalius, sibirinius vilkdalgius.

Kitos, skirtingu sezono metu žydinčios kiek žemesnės daugiametės gėlės: kalimeriai, vingiorykštinės kraujažolės, vingiorykštės, daugiamečiai astrai, monardos, šluoteliniai flioksai.

Natūralistinio stiliaus gėlyne žemesni daugiamečiai augalai yra papildantys ir atvirą gruntą dengiantys augalai. Tam tinka švelniosios rasakilos, daugiamečiai žemaūgiai astrai, katžolės, gojiniai šalavijai, vilnotosios notros, didžiažiedės telimos, šilokai, snapučiai, alūnės.

Parengė Rūta Antanaitienė

Redos Kazokevičienės  ir Lauros Popkytės-Fukumoto nuotraukos

 

2020-11-13