Nauja nuolatinė „Ūkininko patarėjo“ rubrika Ministro žvilgsniu

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kalba apie opiausias žemdirbių problemas – kaip bus su parama mažai palankiose ūkininkauti vietovėse, į kurias patenka daugiau kaip 44 proc. žemės ūkio paskirties žemės; baigia sekti Kaimo plėtros programos (KPP) lėšos ekologiniam ūkininkavimui. Plinta sąmokslo teorijų versijos, gandai. Dar viena plačiai diskutuojama tema – planuojama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo srities valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių pertvarka.

Biudžetas skylėtas, pokyčiai – neišvengiami

„Reformos neišvengiamos. Kol jos teorinės, visi pritaria. Bet kai paliečia konkrečius žmones, prasideda spaudimas, skambučiai dėl Jono, Petro ar Onutės“, – kalbėdamas su „Ūkininko patarėjo“  Irma DUBOVIČIENE sakė žemės ūkio ministras Bronius MARKAUSKAS.

– Nederlingų žemių naudotojai nerimsta: baigiasi šio finansinio laikotarpio KPP paramos lėšos išmokoms už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Kodėl susidarė tokia situacija? – Kaltinti dabartinę ŽŪM vadovybę ir vyriausybę būtų neteisinga. Noriu, kad žemdirbiai suprastų: neieškokime kaltų ten, kur jų nėra. Sprendimai priimti 2013–2014 metais Mažiau skirta ES lėšų, sumažintas kofinansavimas iš biudžeto. Paaiškėjus, kiek lėšų turime visam 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui, reikėjo taip sudėlioti ir tokias išmokas, kad jų užtektų iki 2020 metų. Kažkodėl tai nebuvo padaryta, išmokos paliktos tokio pat lygio. Nederlingų žemių naudodojų asociacija (LNŽNA), kiti žemdirbiai tikėjosi, kad situacija kaip nors susitvarkys. Ūkininkai nori pinigų gauti kuo daugiau ir kaip galima greičiau. Politikai nori būti geri, ypač jei tuo metu pinigų yra, o kas bus ateityje, nesvarbu... Reikia turėti drąsos pasakyti teisybę, kad pinigų iš niekur neatsiras. Dabar atsidūrėme tokioje situacijoje, kad išmokoms kasmet reikia per 63 mln. Eur, o paramos priemonei skirtame voke likę 53 mln. Eur. Kaip iki šiol remti nederlingų žemių ūkininkų negalėsime jau kitais metais, o išmokoms už 2019 ir 2020 metus nebeturime nieko. Iš viso trūksta 136 mln. Eur. – Kokių veiksmų imasi ŽŪM? Kiek vilties, kad parems nacionalinis biudžetas? – Ieškome išeities. Situaciją pristatėme finansų ministrui, premjerui. Visiems šokas, juolab kad kalbame apie biudžeto sandarą, kad visur reikia taupyti. Asignavimus ŽŪM kitais metais Vyriausybė mažina dar 33 mln. Eur. Apie papildomas lėšas kalbėti tikrai sudėtinga. Bandome peržiūrėti KPP priemones, kiek įmanoma sukaupti lėšų. Tikimės kažkiek paramos ir iš nacionalinio biudžeto. Tarėmės su žemdirbiška visuomene dėl lėšų perskirstymo tarp ramsčių: dalį tiesioginių išmokų voko nukreipti KPP vokui. Tam nepritarė Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija. Apie perspektyvą kalbėti dar sunku. Nedaug vilties, kad išmokos bus tokios pat. Paisysime reikalavimo, kad jos negali būti mažesnės kaip 25 Eur/ha. – Ar svarstoma perspektyva siaurinti išmokų gavėjų ratą? – Nuo 2019 m. turime identifikuoti nenašias žemes pagal naują schemą. Su LNŽNA, ūkininkais buvo sutarta, kad žemėlapis labai nesikeis. Tai jautri tema. Yra seniūnijų, kurios pateko į nenašių žemių teritoriją, nors žemė derlingesnė negu kai kuriose vietovėse, nepriskirtose mažiau palankioms. Visi sutinka, kad geriausia orientuotis pagal našumo balą. Tačiau tokio vertinimo nepripažįsta Europa, todėl nenašių žemių žemėlapį bandome sudaryti pagal vidutinį derlingumą. Šis kriterijus maždaug atitinka našumo balą. Siekiame paisyti ir kito susitarimo – kad žemėlapis keistųsi kuo mažiau. Jeigu norėdami nemažinti išmokų mažintume jų gavėjų, hektarų skaičių, tai būtų skausmingas sprendimas ir vargu ar teisingas. Išmokų skyrimo tvarka daugmaž nusistovėjusi. Nedidelių pasikeitimų neišvengsime, bet nebus tokių, dėl kurių kiltų didesnė įtampa. – Maždaug kada paaiškės išmokų nederlingų žemių ūkininkams perspektyva? – Kai peržiūrėsime KPP paramos priemones (LŪS, LŽŪBA netgi sutiktų mažinti finansinius vokus tokių paramos priemonių, kaip „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ar „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“) ir žinosime Finansų ministerijos sprendimą. Manau, tai bus po mėnesio kito. Skubos nėra, juolab kad kitiems metams pinigų dar turime. Kas kita būtų nutarus paramos lėšas perskirstyti tarp ramsčių – tada turėtume kreiptis į Europos Komisiją. Šiuo atveju jos patvirtinimas nereikalingas. – Panašioje padėtyje yra atsidūrę ir „ekologai“. Praėjusiais metais sertifikuota 2,5 tūkst. ekologinės gamybos ūkių. Įsipareigojimams vykdyti taip pat trūksta lėšų. – Mūsų ekologinės išmokos pradžioje buvo vienos didžiausių ES. Su ekologinių ūkių plėtra lėšų poreikis didėjo. 2014 m. prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui niekas nebenorėjo girdėti apie paramos ar remiamų plotų mažinimą. Daug kas priekaištauja, kad į ekologiją atėjo „Agrowill Group“ (dabar „Auga Group“). Pagal to meto administravimo taisykles tai buvo teisėta. Ekologinių ūkių asociacija (EŪA) turėjo procesus matyti ir įvertinti, kad išmokas reikia riboti, nes lėšos pasibaigs. Liūdna, bet jau mums teko priimti sprendimą naujų paraiškų pagal šią paramos priemonę nepriimti, nes tęstiniams įsipareigojimams jau trūksta 36 mln. Eur. Procesą suvaldytume, jeigu parama būtų teikiama penkeriems metams – pradedantieji ekologiškai ūkininkauti gautų kompensaciją už netenkamą derlių ir pajamas. O kai ūkis sertifikuotas ir jau turi patirties, kompensacija turėtų ateiti kaip kainos už ekologišką produkciją priedas. Jei būtume laikęsi šio principo, šiandien tokios bėdos neturėtume. Mažiau galimybių į ekologinį ūkininkavimą ateiti naujiems ūkiams. – ŽŪM parengė savo sistemos įstaigų pertvarkos paketą. Į akiratį pateko ir savivaldybių Žemės ūkio skyriai. Kodėl? – Valstybės valdymo aparatas per didelis, per brangus. Noriu priminti, kad savivaldybių Žemės ūkio skyriai yra savivaldybių administracijų padaliniai. ŽŪM ar kas nors kitas negali jų panaikinti. Kitas dalykas, kad savivaldybėms yra perduotos kai kurios valstybės funkcijos, kurioms atlikti iš ŽŪM asignavimų skiriamos dotacijos siekia kiek daugiau negu 8,1 mln. Eur. Mūsų manymu, situacija per 25 metus yra pasikeitusi. Pakitęs ūkininkų skaičius. Nebėra kai kurių funkcijų, pvz., pieno kvotų administravimo. Melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti skiriama 10,4 mln. Eur. Tai labai mažai, nėra prasmės net kalbėti apie melio­racijos įrenginių rekonstrukciją. Turint omenyje, kad nuo kitų metų žemės ūkio funkcijoms finansavimas mažinamas 33 mln. Eur, privalome galvoti, kaip racionalizuoti visas funkcijas. Su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais nutarėme funkcijų peržiūrai sudaryti darbo grupę, ramiai ir neskubant išnagrinėti, kaip ką daryti. Suprantame, kad savivaldybių specialistai arčiausiai ūkininkų, bet kai kas šiandien tampa prabanga. – Ką reiškia „savivaldybių Žemės ūkio skyrių funkcijų peržiūrėjimas“? Finansavimo mažinimą? Kas dirbs su pasėlius deklaruojančiais ūkininkais? – Nesinori eiti primityviuoju keliu, tiesiog sumažinti finansavimą. Sprendimai bus priimami neskubant, ieškant geriausių išeičių, vertinant kompleksiškai ir stengiantis kuo mažiau atimti iš regionų. Melioracijos įrenginius Vyriausybė planuoja perduoti savivaldybėms ir žemės naudotojams. Tai bus savivaldybių funkcija. Žemėtvarkos dalykai, susiję su statybomis ir plėtra, taip pat yra savivaldybių reikalas. Dėl deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių įbraižymo yra dvi galimybės. Funkciją galėtų perimti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). Kaip ministras galiu pažadėti: be jokios abejonės, paslauga netaptų mokama. Tai valstybės suteikta funkcija. Tarnyba turi padalinių visuose rajonuose, galėtų organizuoti darbą, kad išvažiuotų į seniūnijas. Tačiau šiandien tai tik teorinis pasvarstymas. Kitas variantas – seniūnijose dirbantiems, pasėlius įbraižantiems specialistams perduoti daugiau funkcijų. Kalbame apie trumpąsias maisto grandines, kooperaciją. Tie žmonės arčiausiai vietos, nors dabar daug priklauso nuo Žemės ūkio skyriaus vedėjo iniciatyvos. Yra ir tokių, pas kuriuos ūkininkai neužeina metų metus. Politikams, savivaldybių administracijai šie skyriai parankūs. Žemės ūkio skyrių vedėjai, specialistai seniūnijose apkraunami kitais darbais, kurie nėra valstybės perduota funkcija. Sudarius normalų darbo krūvį, seniūnijų specialistams būtų sudaryta galimybė uždirbti. Dabar jie dažnai dirba ketvirčiu ar puse etato ar per kelias seniūnijas. Atlyginimai nepadidės, jeigu neracionalizuosime, neapkrausime darbu suteikdami papildomų funkcijų ir finansavimo. – ŽŪM valdomų įmonių ir bendrovių pertvarkos planas numato kardinalius pokyčius: vienus privatizuoti, kitus jungti, trečius išskaidyti atskiriant komercines ir valstybines funkcijas ir tuomet jungti ar sudaryti naują bendrovių įmonę ar viešąją įstaigą. Projektas dar gali būti keičiamas, bet dėl ko abejonių jau nėra? – Dėl valstybės įmonių yra Vyriausybės nutarimas. Dėl visų kitų – siūlymas, ne sprendimas. Reformą pradėsime nuo paprastesnių sprendimų, kur nėra didelių nesutarimų. Pvz., VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą siūloma jungti su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru. Tai bus nauja viešoji įstaiga Kaune. Vyriausybė nepamiršo savo pažado ir įsipareigojimo dėl regioninės plėtros. Duotas pažadas kelti į regionus ne tik įstaigas, bet ir pačią ŽŪM. Naują darinį Kaune suformuoti paprasčiau, juolab kad „Leader“ ir šiandien yra Kaune. Nauja viešoji įstaiga galėtų įsikurti viename pastate kartu su VšĮ „Ekoagros“, kuri dabar kaip tik ieško naujų patalpų. Kur daugiau žmonių, ten ir darbas yra viešesnis. Šiomis dienomis buvo susirinkusi darbo grupė dėl valstybės valdomų veislininkystės įmonių privatizavimo. Artimiausiu metu teiksime Vyriausybei įstatymo projektą. Siūlysime nustatyti specialias šių bendrovių privatizavimo sąlygas ir tvarką skatinant kooperaciją. Prašysime kooperatyvams suteikti galimybę bendroves išsipirkti per 10 metų. Bus nustatytas laikas kooperatyvams burtis, esamiems ar naujiems. Privatizavimas bus pradėtas įsitikinus, kad darinys tikrai tas, kuriam įmonė reikalinga ir kuris užtikrins tęstinę veiklą bei ūkininkų interesus. – Ar reorganizacija palies ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT)? – NŽT reorganizacija beveik baigta, galvojame apie rajoninius skyrius. Viename jų ketiname įgyvendinti bandomąjį projektą, pažiūrėti, kaip veikia. NMA taip pat rengia reorganizavimo schemą. Kaip ministras išsakiau kai kuriuos pageidavimus – kad centrinis aparatas būtų kuo mažesnis, daugiau funkcijų perduota regionams. Kai kurie teritoriniai padaliniai galėtų būti sustambinti. Pasvarstymai dėl reorganizacijos pradėti ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Priežastys tos pačios. Valstybės tarnyba tampa nepatraukli, geriausi specialistai išeina, atlyginimas nekonkurencingas. Funkcijų, ypač kontrolės, ko gero, daugiau, negu reikia. Kontrolierių per daug. Visa tai verčia reorganizuoti. Nebus nė vienos valstybinės įmonės ar organizacijos, bendrovės, kurios reoganizacija nepalies. Kaip pavyks – neaišku. Pasipriešinimas ir spaudimas yra didelis. – Pirmadienį Seimo narys Vytautas Kamblevičius paskelbė pranešimą „Valstiečių mokestinė reforma ūkininkams – smūgis žemiau juostos“, kuriame pareiškė, kad „jei ši mokestinė reforma su dabartiniais pakeitimais bus priimta, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas ir žemės ūkio ministras B. Markauskas privalo atsistatydinti“. Ką pasakytumėte žemdirbiams, kurie dėl numatomų mokestinių pakeitimų keiksnoja valdžią? – Visi žinome, kad ne ŽŪM mokesčius administruoja. Gaila, bet mes nedalyvavome net rengiant projektą. Kaip ir visuomenė, buvome supažindinti jau su parengtu projektu. Noriu pasakyti, kad pakankamai daug pasiekėme švelninant projektą. Esame sutarę su Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad nebus apmokestinami patys mažiausi ūkininkai; kad mokesčiai būtų įvesti ne iškart, o etapais. Dar siekiame, kad ūkininkams būtų suteikta galimybė papildomas išlaidas įtraukti į savo finansinę ataskaitą. Galiausiai paaiškės, kad baimė dėl išaugsiančių mokesčių – audra stiklinėje vandens, kad nieko baisaus neįvyko. Geriausiu atveju mokesčiai padidės gal tik 15 proc. ūkininkų, pelno mokestis palies gal iki tūkstančio subjektų. Turime pripažinti: yra turtinė diferenciacija, yra ūkininkų, kurie gali ir turi daugiau prisidėti prie valstybės biudžeto. Lietuvoje nėra apmokestinamos tiesioginės išmokos, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse. Akcizas žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams (21 Eur/1 000 l) iki šiol pats mažiausias Europoje. Kita mažiausia kaina Latvijoje – 50 Eur/1 000 l, bet latviai akcizo tarifą taip pat ruošiasi didinti. Net padidinus akcizo tarifą iki 56 Eur jis greičiausiai išliktų pats mažiausias ES. Gaila, bet žemdirbiškoje visuomenėje daug politikavimo, dažnai sukeliamas ažiotažas neįsigilinus į esmę. Žinoma, didėjančiais mokesčiais niekas nesidžiaugia. Kita vertus, turtinę diferenciaciją Lietuvoje irgi reikia pripažinti. Svarbu apsaugoti pačius smulkiausius gamintojus, kurie faktiškai nėra prekiniai ūkiai.