Naujas raundas dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) visame pasaulyje vertinami nevienareikšmiškai. Kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis narė pati apsisprendžia, ar leisti savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotus augalus. Lietuva draudžia tokių augalų auginimą. Artimiausiu metu Seimas turės apsispręsti, ar ir toliau laikytis tokios nuostatos.

Lietuvos požiūris griežtesnis nei ES

„GMO kelia daug pilietinio susirūpinimo ir žemdirbiams, ir vartotojams. Niekas nenori maitintis produkcija, kurioje dirbtinai įterpta ryklio geno ar kažkokių kitokių bakterijų genų. Ypač į sojas, kukurūzus daug tokių dalykų įdedama, ir neaišku, kokių pasekmių dėl to vėliau gali atsirasti. Lietuva yra maža agrarinė šalis, mums turi rūpėti ne masiška prastų produktų, o kokybiškų, aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba. Juo labiau kad ir pasaulyje ateina nauja tendencija – žmonės nori gyventi geriau, maitintis sveikiau“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Klausimas dėl GMO reguliavimo nėra naujas, bet tik dabar 2015 metų ES direktyvos, kuri leidžia kiekvienai šaliai narei apsispręsti dėl GM augalų auginimo, nuostatos perkeliamos į mūsų šalies GMO įstatymą. Lietuva yra viena tų šalių, kuri draudžia bet kokį GM augalų auginimą. Dėl to buvo apsispręsta dar 2016 metais.

Dabar Seime svarstomos Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisos, kurios numato, jog Lietuvoje gali būti draudžiama auginti genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos auginti leista. Dabar ES leidžia auginti tik tam tikrų veislių GM kukurūzus. Juos augina dvi valstybės narės – Ispanija ir Portugalija. Kitos šalys jokių GM augalų savo teritorijose neaugina.

Įstatymo pataisos numato, kad Lietuva neteiktų prašymo Europos Komisijai dėl jos išbraukimo iš teritorijų, kuriose GMO auginimas draudžiamas, jeigu Žemės ūkio ministerija nepritartų draudimui auginti konkretų augalą.

Pristatydamas pataisas Seime aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, jog siūloma pasinaudoti ES direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. „Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – teigė ministras.

Įstatymo pataisos numato bausti už neleistiną genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą į šalį ir naudojimą. Seimui pritarus, baudos siektų nuo 150 eurų iki 6 tūkst. eurų. Iki šiol atsakomybės už GMO įvežimą, laikymą, jų naudojimą, pardavimą nebuvo.

Poveikis ekosistemai

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Genetiškai modifikuotų organizmo įstatymo pataisoms. „Lietuvos nuomonė dėl GMO yra net šiek tiek griežtesnė už Europos Sąjungos. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai auginami siekiant padidinti produktyvumą. Manome, kad mūsų šalyje neturėtų būti leidžiamas genetiškai modifikuotų augalų auginimas. Lietuva liktų švaresnė šalis, su natūraliais produktais, be genetinio poveikio. Šiuo klausimu yra bendras sutarimas, nebent pasaulinių firmų įgalioti asmenys bando įpiršti kitokią nuomonę“, – teigė ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Antanas Vailionis taip pat pritaria draudimui Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus. „Esu ekologinio ūkio savininkas, vienareikšmiškai palaikau, kad nebūtų leista auginti genetiškai modifikuotų augalų, nes ekologinėje žemdirbystėje jokių GMO negali būti. Juo labiau kad tikrai nėra problemos, jog trūktų maisto. Priešingai – labai daug maisto yra išmetama“, – sakė A. Vailionis.

Pasak LJŪJS vicepirmininko, daug klausimų kelia ir pakankamai neištirtas genetiškai modifikuoto maisto poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Visa Europa eina ekologine kryptimi, strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatyta plėsti ekologinę žemės ūkio gamybą, rinktis kokybišką, tvarią produkciją, o GM augalų auginimas su ja nesuderinamas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys mano, jog GMO įtaka aplinkai, jo sklaida ir susikryžminimas su natūraliai laukuose, miškuose augančiais augalais gali turėti neigiamos įtakos šalies ekosistemai.

„Genetiškai modifikuotus augalus galima traktuoti kaip savotiškas invazines rūšis: atsiradusios įsitvirtina ir ima daryti įtaką aplinkai. GMO yra dirbtinai sukurti žmogaus, mūsų sistemai nebūdingi ir gali daryti neigiamą poveikį besikryžmindami, neprognozuojamai paveikti kitus biologinius organizmus, visų pirma augalus. Dėl to ir norima neleisti arba labai riboti GMO auginimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė parlamentaras L. Balsys.

Auginti draudžiama, bet įvežti leidžiama

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisų svarstymas priminė dar vieną problemą – Lietuvoje draudžiama auginti GM augalus, bet leidžiama pas mus įvežti draudžiamu būdu užaugintus pašarus, maisto produktus. Į ES leidžiama įvežti daugybę maistui ir pašarams naudojamų GMO žaliavų bei produkcijos, tokios, kaip GM sojos, kukurūzai, jų aliejus, išspaudos ir pan.

LJŪJS vicepirmininkas A. Vailionis blogai vertina leidimą įvežti GMO produkciją ir mano, kad bent reikėtų tokius produktus smarkiai apmokestinti dėl lygesnių konkurencinių sąlygų.

Netrūksta ūkininkų, kurie mano, jog, neleidžiant auginti GM augalų, nereikėtų leisti įvežti taip užaugintų iš kitų šalių, nesvarbu, kokiems tikslams – maistui, pašarui ar techniniams poreikiams. Galbūt išimtiniai atvejai galėtų būti taikomi tik tada, kai nėra galimybės tokios įvežtinės produkcijos pakeisti užauginta vietoje.

Į ES rinką įsileidžiama nemažai maisto ir pašarų su GMO, nes kai kuria produkcija bendrijos šalys pačios negali apsirūpinti, pavyzdžiui, pašarams naudojamais sojų rupiniais, Jų daug importuojama iš Pietų Amerikos ir beveik visi jie yra genetiškai modifikuoti.

„Kyla daug diskusijų dėl to, kad patys neauginame genetiškai modifikuotų augalų, bet leidžiame įvežti tokių augalų produktus. Atkeliauja genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų, kitų augalų produktų. Dėl tokios padėties Lietuvos ūkininkai susiduria su blogesnėmis konkurencinėmis sąlygomis, nes tie, kurie naudoja GMO, gali pagaminti pigiau ir daugiau produkcijos. Manau, kad reikia šiuo klausimu išsamių diskusijų“, – sakė ŽŪR vadovas A. Svitojus.

Tik faktai

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kasmet vykdo žemės ūkio augalų, kuriuose yra didelė tikimybė aptikti GM organizmų priemaišų, pasėlių ir rinkoje parduodamų gėlių stebėseną.

2019 m. VAT specialistai paėmė 81 mėginį iš Lietuvoje auginamų pasėlių (kviečių, rapsų, kukurūzų, pupų, bulvių, cukrinių runkelių, liucernų ir sojų) ir 14 mėginių iš tiekiamų rinkai gėlių (petunijų, surfinijų, gvazdikų ir rožių). Taip pat buvo paimti 6 sėklos mėginiai iš Lietuvoje išaugintų ir sertifikuotų sėklos siuntų. Visų mėginių rezultatai patvirtino, jog Lietuvos augalininkystės ūkiuose auginami ir rinkoje parduodami augalai nėra GM.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė