Nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai žada didesnę administracinę naštą ūkininkams

Naujos taisyklės smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovės Renatos Vilimienės, nerimą kelia tai, jog ūkiai, tręšiantys mėšlu, srutomis 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d. – turės įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (ŽŪDC) arba pildydami mėšlo panaudojimo žurnalą.

„Tai reikštų, kad ūkininkai galimai turės atlikti ir mėšlo tyrimus. Šiandieną tokius tyrimus atlieka stambūs ūkininkai, bendrovės, todėl gali būti, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai taip pat bus įpareigoti tai daryti. Vietoje 30 ha tręšiamo ploto griežtesnes taisykles norima taikyti 10 ha. Tiesa, ŽŪM mums aiškino, kad ES reikalauja tokią sistemą įvesti jau nuo pirmo tręšiamo hektaro. Tačiau smulkių ūkių šeimininkai dažniausiai yra vyresni nei 50 metų, todėl kaip jie suves duomenis į sistemą? Jei ūkininkas nesuves į informacinę sistemą, tuomet jam teks pildyti žurnalus, todėl atsiranda papildomo popierizmo ir dokumentų kaupimo“, – naują siūlymą kritikuoja R. Vilimienė.

Jai antrina ir Mindaugas Petkevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas. Pasak jo, šie nauji reikalavimai sukels daug nepatogumų vyresnės kartos ūkininkams, o būsimų reikalavimų neįvykdžius grėstų sankcijos.

„Administracinė našta didėja, natūralu, kad patenkintų dėl to tikrai nebus“, – svarsto M. Petkevičius.

Parduoda ne mėšlą, o mėšlą su azotu

Laukia pokyčiai ir gyvulių augintojų, kurie patys savo ūkiuose mėšlo ir srutų nenaudoja – parduoda.

Šiuo metu galioja tvarka, kad kitam asmeniui perduoti ar parduoti 100 t ar daugiau mėšlo, srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinę sutartį ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentus. Dabar ŽŪM siūlo, kad kitam asmeniui per kalendorinius metus tomis pačiomis sąlygomis galima būtų paduoti ar perduoti 500 kg ir daugiau azoto su mėšlu, srutomis. Kontroliuojančiai institucijai paprašius, reikėtų pateikti sutartis ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentus. Sutartyje ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentuose turėtų būti nurodoma: fizinio asmens, kuriam perduotas mėšlas/srutos, vardas ir pavardė, ryšio duomenys (adresas, telefonas) arba juridinio asmens, kuriam perduotas mėšlas, srutos, pavadinimas, adresas, perduotas srutų, mėšlo kiekis (tonomis), nurodant ūkinio gyvūno rūšį, mėšlo rūšį ir mėšlo rūšyje esantį azoto kiekį (kg t–1).

M. Petkevičius įsitikinęs, kad šis reikalavimas ūkininką pastato į nepatogią situaciją, juk parduodamas ar perduodamas mėšlas, o ne azotas. Kitaip sakant, parduodamas produktas, o ne atskiros jo dalys.

„Mums yra sakoma, kad turime apskaičiuoti azoto dalį mėšle. Tarsi parduodame ne mėšlą, o tik jo dalį. O kur jo ląsteliena, sausosios medžiagos? Taip gaunasi, kad mes to neparduodame?“, – naujo siūlymo prasmės pasigedo LEŪA pirmininkas.

Ūkininkai siūlo atsisakyti tręšimo planų

Pagal dabar galiojančius reikalavimus ūkininkas, tręšiantis mėšlu, srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą ir jį vykdyti, o šį planą privalo saugoti ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos. ŽŪM siūlo tręšimo plano saugojimo terminą prailginti iki 3 metų.

Tiesa, ūkininkai vis garsiau abejoja tręšimo planų reikalingumu. Telšių krašto ūkininkė Zita Dargienė sako, jog sudaryti planai kainuoja nepigiai, samdant įmonę, tai atsieina maždaug tūkstantį eurų, o parengtu planu ne visuomet pavyksta pasinaudoti.

„Suplanuoji, kad lauką tręši mėšlu, o vėliau ateini ir randi jį visą išknistą šernų. Be to, primygtinai prašoma atlikti dirvožemio tyrimus, jie galioja 3 metus. Tačiau tai nieko nekeičia, nes tręši tiek pat – turėdamas tyrimus ar jų neturėdamas. Pas mus vyrauja tokios žemės, kad tikrai neviršysime azoto patekimo į dirvožemį normų. Sakyčiau, tręšimo planai yra perteklinis reikalavimas, jau keleri metai siūlome jų atsisakyti“, – tikina Z. Dargienė.

Z. Dargienė pritaria ir M. Petkevičiaus nuomonei, kad azotas gana greitai išsiplauna iš dirvožemio, o tręšimo planas reikalingas tuo atveju, kai laukus norima patręšti didesne norma nei numatyta.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas diskusijoje pabrėžė, kad kiaulininkystės ūkiai neturi savo žemės, mėšlą veža aplinkiniams ūkininkams, kurie patys nesudaro tręšimo planų, bendrą tręšimo planą sudaro kiaulininkystės ūkiai. Dėl to ūkiai susiduria su problema, kaip įvykdyti reikalavimą tręšimo plane nurodyti NMA teikiamose paramos paraiškose žemės sklypų ir laukų numerius. „Paprašėme kaip alternatyvą sudaryti galimybę naudoti laukų kadastrinius numerius“, – sakė LKAA direktorius.

Pasak A. Baravyko, diskusijoje gimė ir dar vienas siūlymas. Kadangi nebe pirmas lietingas ruduo, tampa sunku išvežti srutas. „Reikėtų pradėti galvoti apie tai, kad būtų galima remti srutų kauptuvų apimčių didinimą, mėšlidžių statybą, rekonstrukciją ir pan.“, – pabrėžė jis.

Minėti ŽŪM siūlomi pakeitimai vis dar derinami su socialiniais partneriais. ŽŪM tikisi, kad po diskusijų įsakymas įsigaliotų 2024 m. kovo 1 d.

Partnerio turinys

123rf nuotr.