Nederlingų žemių žemėlapis stumia ūkininkus į užribį

Dėl nenašių žemių žemėlapio, pagal kurį nepalankiose ūkininkauti vietovėse dirbantiems ūkininkams skiriama papildoma parama, aistros verda jau nemažai metų ir pabaigos nematyti. Dirbantys nepalankiose ūkininkauti žemėse ūkininkai susiduria su daugybe problemų ir gyvena laukimo nuotaikomis. Kai prieš porą metų įsigaliojo perbraižytas nenašių žemių žemėlapis, mažiau palankaus ūkininkauti vietovių statuso neteko nemažai teritorijų. Jose ūkininkaujantys žemdirbiai pernai dar gavo dalinę pereinamojo laikotarpio paramą, tačiau šiems metams ji nebuvo numatyta. Ūkininkai tikisi, kad ir šiemet bus skirta parama bei peržiūrėtas nederlingų žemių žemėlapis.

Sunkina įsipareigojimų vykdymą

Nederlingose žemėse dirbantys ūkininkai remiami už tai, kad gauna menkesnius derlius ir patiria daugiau sąnaudų. Kai prieš porą metų buvo perbraižytas nenašių žemių žemėlapis, iš jo „iškrito“ 69 seniūnijų žemės ūkio paskirties žemės plotų per 500 tūkst. ha. Šiuos nebepripažįstamus nepalankiais ūkininkauti žemės plotus dirbantiems ūkininkams, iki tol gaudavusiems kompensacines išmokas už ūkininkavimą nenašiose žemėse, buvo nuspręsta mokėti pereinamojo laikotarpio išmokas – po 25 eurus už hektarą. Jos skiriamos todėl, kad ūkiai ilgą laiką gavo kompensacines išmokas, turi įsipareigojimų, tad jiems reikia adaptuotis dėl pasikeitusių sąlygų. Tačiau 2020 metams ši parama nebuvo numatyta. Vis tik ūkininkams žemės ūkio ministras Andrius Palionis pažadėjo sieksiąs, kad ir už 2020 m. būtų rasta lėšų pereinamojo laikotarpio paramai. Ministras taip pat pažadėjo iš naujo inicijuoti nederlingų žemių kokybės įvertinimą.

„Pastaruosius trejus metus orai ūkininkų nelepino, patyrėme nemažai nuostolių, o ir šiemet dėl tokios šiltos žiemos nežinome, kaip peržiemos žieminės kultūros, negalime planuoti derliaus, sudaryti sutarčių. Ir taip mūsų padėtis yra sudėtinga, o jeigu dar negautume pereinamojo laikotarpio išmokų, būtų ypač sunku. Be to, ūkininkai turi numatytų verslo planų, įgyvendina ES paramos lėšomis remiamus projektus ir turi įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti, o paramos netekimas juos paveiktų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Kai kurių Rytų Aukštaitijos žemių išbraukimas iš nederlingų žemių žemėlapio, anot M. Lukaševičienės, jose ūkininkaujantiems žemdirbiams buvo didelis smūgis.

„Šių vietovių žemėms „iškritus“ iš žemėlapio jos dėl to nepasidarė derlingesnės. Tokie drastiški sprendimai sunkina ūkininkavimą. Parama bent iš dalies dengdavo negautas pajamas, baiminamės, kad ir jos gali nelikti“, – sakė M. Lukaševičienė.

Perbraižyti žemėlapį dar kartą reikalauja ne tik Rytų Aukštaitijos ūkininkai, bet ir Vilkaviškio rajono, Žemaitijos, Šiaurės Lietuvos ūkininkai, kurių skurdžios žemės staiga tapo derlingomis.

Žodiniais pažadais nebenori tikėti

Perbraižius nenašių žemių žemėlapį, ypač nuskriausti jaučiasi tie ūkininkai, kurių žemė staiga „tapo“ derlinga, kai kitoje keliuko pusėje esanti žemė – didelio nepalankumo ūkininkauti teritorija.

Ūkininkus stebina ir piktina, kad iš vadinamojo nederlingų žemių žemėlapio buvo išbrauktos, rodos, tikrai nederlingos, nepalankios ūkininkauti žemės. Vienas tokių pavyzdžių – Kaltinėnai Šilalės rajone.

„Aplink Kaltinėnų seniūniją visos žemės yra didelio nepalankumo, o Kaltinėnų seniūnija netgi nėra pripažinta mažo nepalankumo. Kaltinėnų žemės vertinamos kaip palankios ūkininkauti, kažkam, matyt, pasirodė panašios į derlingas Marijampolės, Vilkaviškio žemes, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos tarybos narys, Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius. – Ūkininkams sunku paaiškinti – jeigu melioracijos griovys ar kelias skiria seniūnijas, – kodėl vienoje kelio pusėje yra didelio nepalankumo žemės, o kitoje griovio ar kelio pusėje – jau labai našios. Juk tų žemių niekas neperkasė, niekas smėlio į vieną pusę nepernešė ir nesupylė. Jos turėtų būti panašios ir našumo balais, ir vietovė turėtų būti prilyginta panašiai kaip vienoje kelio pusėje, taip ir kitoje.“

Dėl tokio sprendimo dalis žemdirbių, gaudavę papildomas išmokas už ūkininkavimą nepalankiose ūkininkauti vietovėse, liko be jų.

„Ūkininkams, kurių žemės „iškrito“ iš žemėlapio, 2019 metais parama buvo po 25 eurus už hektarą. Tai nedidelė parama, bet vis tiek šiokia tokia paspirtis, o kaip bus šiais metais, dar nežinome. Žodžiu buvo pasakyta, kad lyg ir toliau mokės dalinę pereinamojo laikotarpio paramą, bet kaip bus iš tiesų – neaišku. Žodžiais sunku tikėti, nes žadėta buvo daug, o ištesėta mažai“, – sakė A. Bartašius.

Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos nariai daug kartų diskutavo apie nepalankiose ūkininkauti žemėse dirbančių ūkininkų problemas su Žemės ūkio ministerijos atstovais, tačiau situacija nesikeičia.

„Sunku pajudėti iš pradinio taško. Rodos, viską aptariame, bet pasikeičia ministras ir vėl viskas nuo pradžių. Kol kitą ministrą įtikiname, jog kažkas yra negerai nustatant kriterijus, pagal kuriuos žemės patenka arba „iškrenta“ iš žemėlapio, vėl reikia laiko“, – tvirtino A. Bartašius.

Dabar į žemėlapį įtrauktų žemių našumo balas – iki 34,5. Ūkininko nuomone, žemės našumo balų kartelę reikėtų pakelti, kad į žemėlapį patektų daugiau nenašių žemių.

„Ministerija žiūri, kiek turi lėšų, kiek jų gali skirti paramai, bet aš linkęs pritarti nuomonei, kad geriau proporcingai išdalyti visoms nederlingoms žemėms ir gauti mažiau pinigų, negu netekti nenašių ūkininkauti žemių statuso, nes nuo to priklauso ir paramos intensyvumas dalyvaujant projektuose. Nenašių ūkininkauti žemių statuso netekimas ūkininkui – visokeriopas praradimas,“ – sakė A. Bartašius.

Abejotini sprendimai

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės Danutės Karalevičienės nuomone, perbraižant nenašių žemių žemėlapį dalies teritorijų jame ir turėjo nebelikti, bet ne tiek daug.

„Kai kurios seniūnijos Ukmergės, kituose rajonuose gaudavo kompensacines išmokas nepelnytai, jos ir turėjo „iškristi“ iš žemėlapio. Pora seniūnijų – Vilkaviškio rajono Vištyčio ir Gražiškių – nepagrįstai neteko nenašių žemių statuso, kažkodėl joms nepritaikė nepalankių ūkininkauti vietovių kriterijų, nors jų žemės našumo balai – tik 32. Dėl to man labai gaila. Į žemėlapį nepateko ir tos seniūnijos, kuriose tik nedidelis plotelis yra geresnės žemės, o likusi dalis – prasta“, – tvirtino D. Karalevičienė.

Asociacijos pirmininkės nuomone, abejotinas ir nelabai sąžiningas sprendimas mokėti pereinamojo laikotarpio išmokas po 25 eurus už ha visiems ūkininkams, kurių žemių nebeliko nenašių žemių žemėlapyje.

„Pereinamojo laikotarpio išmokas po 25 eurus gavo ir tie, kurie nepelnytai „iškrito“ iš nenašių žemių žemėlapio, ir tie, kurių žemės našumas – 45 balai. Ar Lietuva tokia turtinga, kad visiems, kam priklausytų ir kam ne, duodama parama?“ – klausė D. Karalevičienė.

Pasak asociacijos pirmininkės, žemdirbiai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse, kur akmenys, smėlis, žvyras, kalvos, labai norėjo, kad žemės tyrimai, pasitelkiant mokslininkus, būtų atlikti išsamiau, atidžiau, nustatyti aiškesni atrankos kriterijai, ir tik tai padarius buvo galima sudaryti nenašių žemių žemėlapį.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė