Norintys įveisti mišką gali pretenduoti į paramą

Ateities kartoms

UAB „Savas medis“, beveik 20 metų dirbančios miškininkystės srityje, vadovas Česlovas Petraitis bene didžiausiu sunkumu, reikalaujančiu daug darbo ir investicijų įveisiant miškus, įvardijo sodmenų, kol jie prigyja ir gerai įsitvirtina, priežiūrą.

„Jei dirvožemis kiek nors neatitinka sodinamos medžių rūšies poreikių – jie neprigyja, reikia atsodinti iš naujo. Naujai pasodintus miškus aptveriame ne žemesne kaip 2,5 metro tvora, kad jų nesunaikintų laukiniai žvėrys – stirnos, briedžiai, kiškiai gali labai pakenkti sodmenims ar net visai juos sunaikinti. Mūsų bendrovė yra pasodinusi virš 100 hektarų miškų, kurių didžiąją dalį sudaro drebulynai ir ąžuolynai. Gauta parama padėjo užtikrinti sėkmingą miško įveisimą, ji labai reikalinga.“, – teigė Č. Petraitis.

Šį rudenį itin intensyvus miškasodis laukia UAB „Šalnupis“ darbuotojų. Ši bendrovė pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ yra sulaukusi 176 tūkst. Eur paramos miško veisimui. Anot bendrovės direktorės Sigitos Bizulienės, pavasarį paramos lėšų panaudoti nepavyko, nes susidūrė su kiek nenumatyta problema – sodinti galima tik sertifikuotus Valstybinių miškų urėdijos medelyno sodinukus, tačiau kaip tik jų reikiamos rūšies ir kiekio pardavimui neužteko. Medelynas pavasarį galėjo pasiūlyti eglių, pušų ar kitokių medžių sodinukų, bet pagal projektą UAB „Šalnupis“ įsipareigojo sodinti beržus. Todėl beržų sodinukus teko iš anksto užsisakyti šiam rudeniui. Bendrovė tikisi, jog šį kartą miškasodį tikrai galės surengti. „Miško veisimas yra investicija į ateitį, nereikėtų jos vertinti vien tik šiandienine nauda, todėl visi darbai turi būti atlikti ir laiku, ir kokybiškai, nes nuo to, kaip ir kas bus pasodinti, priklausys koks miškas oš po keliasdešimties metų“, – tvirtino S. Bizulienė. 

UAB „Savos girios“ miškus sodina žemės ūkio paskirties plotuose, įsiterpusiuose į miškus, nes apie hektarą užimančiuose lopinėliuose netikslinga auginti žemės ūkio kultūras.

„Žemės plotai nėra vienodi, todėl norint įveisti mišką, pasitaiko įvairių iššūkių – dirvožemis, laukiniai žvėrys, net klimatinės sąlygos ne visada būna palankios tokiems darbams“, – sakė UAB „Savos girios“ direktorius Gintaras Šmatavičius.

Anot jo, pirmiausia, kiekvieną sklypą, atsižvelgus į jo specifiką, reikia atitinkamai paruošti – jei dirva neužmirkstanti, ji įdirbama lygiai su dirvos paviršiumi, supurenant freza ar išariant seklias vagas, bet jei dirva yra laikinai užmirkstanti – ją reikia įdirbti specialiais padargais, formuojant nedidelius pakilimus. Ypatingas įdirbis reikalingas ir derlingesniuose dirvožemiuose, kuriuose būna stipriai suvešėjusi  žolinė augmenija. Pirmaisiais pasodinimo metais sodmenims žoliniai augalai labai pavojingi, todėl, negalima leisti, kad jie nustelbtų pasodintus medelius. Pasitaiko, kad sodmenis pirmaisiais metas ravėti tenka ne kartą vieno ar pusantro metro spinduliu.

„Miško įveisimo darbai trunka ne vienerius metus ir reikalauja didelių investicijų, todėl parama nors ir nepadengia visų išlaidų, ženkliai palengvina jų naštą“, – pabrėžė G. Šmatavičius.

Paraiškas jau gali teikti

Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, planuojantys nuosavybės teise valdomą žemę apželdinti mišku, gali gauti paramą miško įveisimui, kai mokama vienkartinė įveisimo išmoka, įskaitant įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško, atsodinimą (mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui), taip pat įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui, kai 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.

Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turi būti parengtas taip, kad želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių, želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų, būtų suplanuotas užsodinti ne mažesnis kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miško plotas, kurį būtų suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės medžių rūšimis.

Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties.

Miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai

Į miško įveisimo išmoką įtrauktos ir projektuotų miško apsaugos priemonių (tvorų įrengimo ir pan.) išlaidos. Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (1 370 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (171 Eur už 1 ha).

Išliks, bet bus naujovių

Tai jau antrasis šiais metais paraiškų paramai pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ rinkimo etapas. Pirmojo etapo metu – pavasarį – paramai buvo pateiktos 25 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma sudaro 779 tūkst. Eur. Pirmajam paramos miško veisimo etapui buvo skirta 16,909 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Iš viso 2014–2020 metams miško veisimui buvo skirta 50,443 mln. Eur paramos, iki rugsėjo jau išmokėta 35,623 mln. Eur.

Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) miškininkai taip pat galės gauti paramą miškui įveisti. SP miškui veisti ir atkurti skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsauga – 11 mln. Eur.

SP numatyta, jog įsipareigojimų laikotarpis miško priežiūrai trumpės – parama kasmetinėmis išmokomis bus mokama iki 7-erių miško augimo metų, o ne 12 metų, kaip yra iki šiol.

Pretenduojančiųjų į paramą lauks ir dar viena naujovė – naujuoju finansiniu laikotarpiu galios reikalavimas, kad želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių, iki šiol jie turėjo sudaryti ne mažiau 10 proc.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7